|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Kiekvienuose namuose laikui bėgant susikaupia senų, nebetinkamų naudoti vaistų. Daugelis lengva ranka juos išmeta į šiukšlių kibirą ar išpila į kanalizaciją, net nesusimastydami, kad gali labai pakenkti aplinkai, o kartu ir žmonių sveikatai.
Visų tų tablečių, piliulių, kapsulių sudėtyje yra cheminių junginių, kurie toli gražu nėra tokie nekalti, kaip gali atrodyti. Itin didelę grėsmę seni vaistai keltų, jei juos surastų vaikai, gali nukentėti ir konteineriuose žvejojantys benamiai. Į nuotekų sistemą patekę vaistai tirpsta ir gali patekti į aplinką, užteršti dirvožemį ir gruntinį vandenį.
Į vaistines neša daugiau
Lietuvoje pernai iš gyventojų surinkta 14, 3 tonų pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai yra 2, 5 karto daugiau nei prieš keletą metų, kuomet naikintinų vaistų būdavo surenkama maždaug po 5, 6 tonas per metus. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2015 metais surinkta 5, 8 tonos pasenusių vaistų, 2016 metais – 12, 9 tonos. Nors akivaizdi didėjimo tendencija, šie skaičiai rodo tik dalį vaistų, kuriuos gyventojai išmeta – tiksliau atiduoda į vaistines. Kokia dalis jų išmetama į šiukšliadėžes, nežinia, bet taip besielgiančius piliečius norisi paraginti keisti savo elgesį.
Privalo priimti visos vaistinės
Visiems reikėtų žinoti, kad pasenusius ir nebereikalingus vaistus reikėtų atnešti į vaistines, kuriose dirbantys specialistai, vykdydami Farmacijos įstatymo nuostatas, privalo juos priimti nemokamai. Vaistus privalo priimti absoliučiai visos vaistinės. Jei kuri nors vaistinė atsisako tai daryti, būtina informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą.
Švirkštai, pirštinės, lašelinės Lietuvoje pernai iš gyventojų surinkta 14,3 tonų pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai yra 2,5 karto daugiau nei prieš keletą metų, kuomet naikintinų vaistų būdavo surenkama maždaug po 5,6 tonas per metus.
Panaudotų švirkštų, kurie laikomi pavojingomis medicininėmis atliekomis, taip pat negalima išmesti bet kur. Jei švirkštus pacientų namuose naudoja medicinos darbuotojai, jie negali šių atliekų ten palikti. Iš pacientų namų, suteikus paslaugą, turi būti surenkami ne tik švirkštai, bet ir lašinės, panaudotos pirštinės ir kitos atliekos. Tais atvejais, kai vaistus susileidžia patys gyventojai, panaudotus švirkštus nemokamaituri priimti savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Minėtos aikštelės taip pat priima ir medicininius gyvsidabrinius termometrus.
Maisto papildus – į šiukšlinę
Dažnuose namuose galima rasti ir maisto papildų. Tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Kitaip tariant, maisto papildas – ne vaistas! Taigi, maisto papildus reikėtų išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
Kitaip yra su vitaminais – jie gali būti priskiriami vaistų grupei, o nepriskirti jai išmetami kaip ir maisto papildai – į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Ar vitaminai priskiriami vaistų grupei, turėtų būti nurodyta ant pakuotės.
Neskubėk išmesti
„Kraustėmės į naują butą, dariau viso savo turto reviziją, peržiūrėjau ir vaistus. Nustebau radusi daug pasenusių, arba tokių, kurių tikrai jau nebereikės. Pirma mintis buvo juos tiesiog išmesti į šiukšlių kibirą, bet prisiminiau kažkur skaitytą raginimą taip neatsakingai nesielgti. Sudėjau juos į maišelį ir susiruošiau į vaistinę juos atiduoti. Vokiečių vaistinėje Vilniuje dėl to nekilo jokių problemų. Juos priėmė ir net pagyrė už sąmoningą poelgį“, - savo patirtimi dalinasi vilnietė Jūratė.
Ar medikamentas veiks kaip vaistas, ar kaip nuodas priklauso nuo dozės, tačiau pasenusių vaistų poveikis yra neprognozuojamas. Nevertėtų bandyti eksperimentuoti su žmonėmis ar aplinka. Pasenusius vaistus būtinai neškite tik į vaistinę.
Kiekvienuose namuose laikui bėgant susikaupia senų, nebetinkamų naudoti vaistų. Daugelis lengva ranka juos išmeta į šiukšlių kibirą ar išpila į kanalizaciją, net nesusimastydami, kad gali labai pakenkti aplinkai, o kartu ir žmonių sveikatai. |
Visų tų tablečių, piliulių, kapsulių sudėtyje yra cheminių junginių, kurie toli gražu nėra tokie nekalti, kaip gali atrodyti. Itin didelę grėsmę seni vaistai keltų, jei juos surastų vaikai, gali nukentėti ir konteineriuose žvejojantys benamiai. Į nuotekų sistemą patekę vaistai tirpsta ir gali patekti į aplinką, užteršti dirvožemį ir gruntinį vandenį.
Lietuvoje pernai iš gyventojų surinkta 14, 3 tonų pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai yra 2, 5 karto daugiau nei prieš keletą metų, kuomet naikintinų vaistų būdavo surenkama maždaug po 5, 6 tonas per metus. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2015 metais surinkta 5, 8 tonos pasenusių vaistų, 2016 metais – 12, 9 tonos. Nors akivaizdi didėjimo tendencija, šie skaičiai rodo tik dalį vaistų, kuriuos gyventojai išmeta – tiksliau atiduoda į vaistines. Kokia dalis jų išmetama į šiukšliadėžes, nežinia, bet taip besielgiančius piliečius norisi paraginti keisti savo elgesį.
Visiems reikėtų žinoti, kad pasenusius ir nebereikalingus vaistus reikėtų atnešti į vaistines, kuriose dirbantys specialistai, vykdydami Farmacijos įstatymo nuostatas, privalo juos priimti nemokamai. Vaistus privalo priimti absoliučiai visos vaistinės. Jei kuri nors vaistinė atsisako tai daryti, būtina informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą.
Lietuvoje pernai iš gyventojų surinkta 14,3 tonų pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai yra 2,5 karto daugiau nei prieš keletą metų, kuomet naikintinų vaistų būdavo surenkama maždaug po 5,6 tonas per metus.
Panaudotų švirkštų, kurie laikomi pavojingomis medicininėmis atliekomis, taip pat negalima išmesti bet kur. Jei švirkštus pacientų namuose naudoja medicinos darbuotojai, jie negali šių atliekų ten palikti. Iš pacientų namų, suteikus paslaugą, turi būti surenkami ne tik švirkštai, bet ir lašinės, panaudotos pirštinės ir kitos atliekos. Tais atvejais, kai vaistus susileidžia patys gyventojai, panaudotus švirkštus nemokamaituri priimti savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Minėtos aikštelės taip pat priima ir medicininius gyvsidabrinius termometrus.
Dažnuose namuose galima rasti ir maisto papildų. Tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Kitaip tariant, maisto papildas – ne vaistas! Taigi, maisto papildus reikėtų išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
Kitaip yra su vitaminais – jie gali būti priskiriami vaistų grupei, o nepriskirti jai išmetami kaip ir maisto papildai – į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Ar vitaminai priskiriami vaistų grupei, turėtų būti nurodyta ant pakuotės.
„Kraustėmės į naują butą, dariau viso savo turto reviziją, peržiūrėjau ir vaistus. Nustebau radusi daug pasenusių, arba tokių, kurių tikrai jau nebereikės. Pirma mintis buvo juos tiesiog išmesti į šiukšlių kibirą, bet prisiminiau kažkur skaitytą raginimą taip neatsakingai nesielgti. Sudėjau juos į maišelį ir susiruošiau į vaistinę juos atiduoti. Vokiečių vaistinėje Vilniuje dėl to nekilo jokių problemų. Juos priėmė ir net pagyrė už sąmoningą poelgį“, - savo patirtimi dalinasi vilnietė Jūratė.
Ar medikamentas veiks kaip vaistas, ar kaip nuodas priklauso nuo dozės, tačiau pasenusių vaistų poveikis yra neprognozuojamas. Nevertėtų bandyti eksperimentuoti su žmonėmis ar aplinka. Pasenusius vaistus būtinai neškite tik į vaistinę.
Publikuota: 2018-05-09 08:58:55
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|