„Santaka“ / Izraelio valstybę kūrė išeivis iš Vilkaviškio / Gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

Dalinkitės:  


Tel Avive gyvenantys Davidas Šavitas su žmona Neta vėl ketina atvykti į Vilkaviškį ieškoti tėvo pėdsakų.

Autorės nuotr.


Izraelio valstybę kūrė išeivis iš Vilkaviškio


Izraelietis Davidas Šavitas gimė ir užaugo Izraelyje. Visą savo gyvenimą kartu su žmona Neta dirbo savo šalyje. Užaugino vaikus, džiaugiasi anūkais. Tačiau Davidas visada ilgėjosi savo šaknų. Jis niekada nėra matęs tėčio, kuris žuvo, kai Davidui buvo vos penki mėnesiai. Vyriškis turi tik dvi jo nuotraukas ir istoriją, kuri prasidėjo Vilkaviškyje. D. Šavito tėtis Jakovas Lakovsky, Libos ir Dovydo sūnus, gimė Vilkaviškyje. Prieš keletą metų su žmona Neta čia lankęsis Davidas nerado net vietos, kurioje gyveno tėtis ir seneliai. Izraelietis mano, kad Lakovskių namai buvo kažkur netoli autobusų stoties, tačiau tikslios vietos surasti jam nepavyko. Todėl artimiausiu metu jis ketina vėl užsukti į mūsų miestą ir paieškoti dar kartą, taip pat nori aplankyti kitas jo šeimai svarbias vietas.

– Aš užaugau su mama ir patėviu. Šį vadinau tėčiu, nes jis buvo man labai geras ir kito tėvo aš nepažinojau. Daugiau vaikų su mama patėvis nesusilaukė, tad aš buvau vienintelis jo sūnus. Tačiau visada žinojau savo tėčio Jakovo istoriją ir juo didžiavausi, todėl man taip svarbu surasti bent kelis jo gyvenimo fragmentus, – pasakojo Davidas, lankantis jo namuose netoli Tel Avivo.


Kiek žino D. Šavitas, jo tėtis Vilkaviškyje gavo gerą išsilavinimą, mokėsi hebrajų gimnazijoje. Sulaukęs pilnametystės Jakovas jau žinojo, kad išvažiuos į Izraelį kurti savo valstybės. Prieš išvykdamas jis baigė mokymus žemės ūkio darbams ir 1935 m. emigravo į išsvajotąją šalį. Atvykęs įsikūrė Gan Yavne žemės ūkio gyvenvietėje ir tapo vienu iš pirmųjų jos gyventojų.

Kadangi Jakovo namas buvo pats kraštinis, vidiniame jo kieme buvo pastatytas apsaugos bokštas, skirtas ginti gyvenvietei. Pragyvenimui vyriškis užsidirbo triūsdamas soduose, vėliau prisijungė prie privalomosios britų policijos. Jis buvo vienas iš policijos pareigūnų, kuriems, vadovaujantis Didžiosios Britanijos įgaliojimais, buvo leista nešiotis ginklus ir pavesta saugoti gyvenvietę. Vėliau Jakovas savanoriškai dalyvavo ir aktyviai veikė pogrindinėje „Haganah“ organizacijoje Gan Yavne ir aktyviai dalyvavo jos veikloje.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Palestiną pasiekė žinios apie grėsmę Europos žydams ir holokausto siaubus. Kaip žmogus, palikęs savo tėvus ir kitus šeimos narius Lietuvoje, Jakovas suvokė, kad reikia jiems padėti tiek, kiek gali. 1941 m. vyriškis paliko savo namus ir užsiregistravo į Pionierių korpusą Vakarų dykumoje, o paskui ir Graikijoje. Ten, Kalamatoje, 1941 m. balandžio 29 d. Jakovas su savo draugais buvo paimtas į nacių nelaisvę. Jis buvo mėtomas po įvairias karo belaisvių stovyklas, kol pasiekė Sileziją Vokietijoje. Ten jis baisiomis sąlygomis sunkiai dirbo anglių kasyklose. Jakovas kentėjo badą ir smarkius kankinimus, matė daugelio savo bičiulių nužudymą, regėjo, kaip žuvo artimas draugas, bandydamas gauti maistui bulvę...


Daugiau nei po dvejų metų kančių ir kankinimų vyriškis kartu su savo ginklo draugu Avrahamu Fuerstu sugebėjo pabėgti iš nelaisvės. Avrahamas buvo sugautas ir sugrąžintas į nelaisvę, o Jakovas sugebėjo iš nacistinės Vokietijos pabėgti. Padėjo jo geras vokiečių kalbos mokėjimas ir išvaizda: žydui nebūdingos mėlynos akys, odos spalva ir šviesūs plaukai. Vyriškis sugebėjo kažkokiu būdu kirsti visas sienas ir grįžti į Izraelį.

Čia jis sugrįžo į savąjį kaimą, susitvarkė namus ir savo rankomis sukūrė viščiukų fermą, toliau dirbo sodininku. Jakovas vėl dalyvavo pogrindinėje organizacijoje, gabeno ginklus ir nelegalius žydų emigrantus iš Ašdodo pakrantės. Be kitų dalykų, jam pavyko pargabenti šiai organizacijai netgi kulkosvaidį. Vyriškis visais būdais stengėsi ginti savo žemę.
Antrojo pasaulinio karo pradžioje Palestiną pasiekė žinios apie grėsmę Europos žydams ir holokausto siaubus. Kaip žmogus, palikęs savo tėvus ir kitus šeimos narius Lietuvoje, Jakovas suvokė, kad reikia jiems padėti tiek, kiek gali.


1946 m. Jakovas vedė Bilhą, kuri irgi tarnavo pogrindinėje organizacijoje kaip paramedikė ir taip pat padėjo nelegalams emigrantams. Ji nemetė šio užsiėmimo net būdama nėščia. Kai gimė Davidas, jo tėtis buvo užsiėmęs pogrindžio reikalais ir apie sūnaus gimimą sužinojo vėliau.


Apskritai Jakovas buvo didžiulis patriotas. Nors pro jo namus kiekvieną dieną praeidavo arabų prekiautojai, siūlydami pigesnių vaisių ir daržovių, vyriškis pirkdavo tik žydų prekes ir reikalavo, kad jo žmona bei draugai darytų tą patį.

Vakarais grįžęs namo po sunkaus darbo, tėtis dar dirbdavo vertėju vietiniams žmonėms, jų paprašytas rašė laiškus įvairiomis kalbomis. Jakovui labai pravertė žinios, gautos Vilkaviškio gimnazijoje. Čia jis gerai išmoko ne tik hebrajų, bet ir rusų, lietuvių, vokiečių bei jidiš kalbas.

1948 m. sausį Jakovas žuvo sprogus maištininkų arabų sprogmeniui. Žmona ir 5 mėnesių sūnus Davidas liko gyvi.

2004 m. rugpjūtį gyvenvietės taryba nusprendė vieną gatvę pavadinti Jakovo vardu čia gyvenusio didvyrio garbei. Gatvės lenta buvo atidengta jo šeimos akivaizdoje Izraelio 57-ųjų Nepriklausomybės metinių išvakarėse.

– Didžiuojuosi savo tėčiu ir labai noriu geriau pažinti Vilkaviškį – kraštą, kuris jį išaugino, – sakė Davidas, žadėdamas čia apsilankyti ir vėl...



Publikuota: 2018-05-10 10:41:30

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Po kritikos laikraštyje sulaukta pokyčių
* Pomėgį verslu pavertusiam vilkaviškiečiui klientų netrūksta
* Naujajam šilumos tinklų vadovui didžiausia problema – specialistų trūkumas
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai