|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Bedarbio statusą galės įgyti asmenys, vykdantys individualią žemės ūkio veiklą, kai jų žemės ūkio valdos ar ūkio dydis sudaro mažiau nei 4 ekonominio dydžio vienetus (EDV).
Taip antradienį nusprendė Seimas, pritaręs Užimtumo įstatymo pataisoms. Tokiu būdu siekiama mažinti socialinę atskirtį ir padėti integruotis į darbo rinką individualią žemės ūkio veiklą užsiimantiems žmonėms, kurie iš šios veiklos gauna labai mažas pajamas.
Žemės ūkio ir kaimo verslo registro duomenimis, šių metų pradžioje buvo įregistruota beveik 107 tūkst. asmenų, kurių valdų dydis mažesnis už 4 EDV. „Sodros“ duomenimis, 43 proc. arba 45, 9 tūkst. žemės ūkio valdą ar ūkį, kurių ekonominis dydis mažesnis nei 4 EDV, įregistravusių asmenų yra dirbantys pagal darbo sutartis arba yra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektai.
„Įvertinus tai, kad darbo biržoje registruojasi ir nedarbo socialinio draudimo išmokas gauna apie 10 proc. visų dirbančių asmenų, daroma prielaida, kad apie 4, 6 tūkst. netekę darbo galėtų kreiptis dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimo, kuriai išmokėti papildomai reikėtų iki 5, 3 mln. eurų, atsižvelgiant į tai, kad vidutinė išmokos suma yra 279, 1 eurų, o vidutinė mokėjimo trukmė – 4, 1 mėn.“, – rašyta įstatymo pataisų rengėjų Algirdo Butkevičiaus ir Rimantės Šalaševičiūtės aiškinamajame rašte.
Jie teigia , kad bendraujant su gyventojais, savivaldybių seniūnais buvo gauti paklausimai, nusiskundimai dėl tokių atvejų, kai asmenys, turėdami žemės ūkio valdą, pagal reikalavimus ją prižiūri, tačiau nevykdo jokios veiklos, negauna pajamų arba gauna sąnaudų nepadengiančias pajamas, jie dirba ir yra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, tačiau, pagal šiuo metu galiojančias Užimtumo įstatymo nuostatas, netekus darbo, neturi galimybės būti bedarbiais, dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar užimtumo didinimo programose ir gauti nedarbo socialinio draudimo išmokas.
Iki šiol bedarbio statusas nebūdavo suteikiamas arba panaikinamas visiems, be išimties, fiziniams asmenims, kurie yra įregistravę žemės ūkio valdą, ūkininko ūkį ar ūkinius gyvūnus arba tapę ūkininko partneriu ar žemės ūkio valdos partneriu, t. y. vykdo individualią žemės ūkio veiklą, neatsižvelgiant į tai, ar iš šios veiklos gaunamos pajamos (jei tokių gaunama) padengia sąnaudas ir užtikrina bent minimalų pragyvenimo lygį.
Bedarbio statusą galės įgyti asmenys, vykdantys individualią žemės ūkio veiklą, kai jų žemės ūkio valdos ar ūkio dydis sudaro mažiau nei 4 ekonominio dydžio vienetus (EDV). |
Taip antradienį nusprendė Seimas, pritaręs Užimtumo įstatymo pataisoms. Tokiu būdu siekiama mažinti socialinę atskirtį ir padėti integruotis į darbo rinką individualią žemės ūkio veiklą užsiimantiems žmonėms, kurie iš šios veiklos gauna labai mažas pajamas.
Žemės ūkio ir kaimo verslo registro duomenimis, šių metų pradžioje buvo įregistruota beveik 107 tūkst. asmenų, kurių valdų dydis mažesnis už 4 EDV. „Sodros“ duomenimis, 43 proc. arba 45, 9 tūkst. žemės ūkio valdą ar ūkį, kurių ekonominis dydis mažesnis nei 4 EDV, įregistravusių asmenų yra dirbantys pagal darbo sutartis arba yra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektai.
„Įvertinus tai, kad darbo biržoje registruojasi ir nedarbo socialinio draudimo išmokas gauna apie 10 proc. visų dirbančių asmenų, daroma prielaida, kad apie 4, 6 tūkst. netekę darbo galėtų kreiptis dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimo, kuriai išmokėti papildomai reikėtų iki 5, 3 mln. eurų, atsižvelgiant į tai, kad vidutinė išmokos suma yra 279, 1 eurų, o vidutinė mokėjimo trukmė – 4, 1 mėn.“, – rašyta įstatymo pataisų rengėjų Algirdo Butkevičiaus ir Rimantės Šalaševičiūtės aiškinamajame rašte.
Jie teigia , kad bendraujant su gyventojais, savivaldybių seniūnais buvo gauti paklausimai, nusiskundimai dėl tokių atvejų, kai asmenys, turėdami žemės ūkio valdą, pagal reikalavimus ją prižiūri, tačiau nevykdo jokios veiklos, negauna pajamų arba gauna sąnaudų nepadengiančias pajamas, jie dirba ir yra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, tačiau, pagal šiuo metu galiojančias Užimtumo įstatymo nuostatas, netekus darbo, neturi galimybės būti bedarbiais, dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar užimtumo didinimo programose ir gauti nedarbo socialinio draudimo išmokas.
Iki šiol bedarbio statusas nebūdavo suteikiamas arba panaikinamas visiems, be išimties, fiziniams asmenims, kurie yra įregistravę žemės ūkio valdą, ūkininko ūkį ar ūkinius gyvūnus arba tapę ūkininko partneriu ar žemės ūkio valdos partneriu, t. y. vykdo individualią žemės ūkio veiklą, neatsižvelgiant į tai, ar iš šios veiklos gaunamos pajamos (jei tokių gaunama) padengia sąnaudas ir užtikrina bent minimalų pragyvenimo lygį.
Publikuota: 2018-05-21 11:22:12
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Motinos dieną jauna šeima pasitinka su triguba laime * Kraštiečiai užsienyje: „Nenukirskime medžiui šaknų“
* Savaime gimstančios kolekcijos vilkaviškietei kelia azartą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|