|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Konkursas
Į šią nominaciją pretenduoja du mūsų krašto žmonės. Loreta Bieliukienė – Pilviškių seniūnijos darbuotoja. Ši nuostabi moteris kaimo pasididžiavimas ir pavyzdys. Dirbdama kabinete žmones visada pasitinka su gera nuotaika, šypsena, visada kultūringa ir taktiška. Miestelis su jos pagalba, rankų prisilietimu gražėja, sodinamos gėles, tvarkoma aplinka, puoselėjamos viešosios erdvės. Ji skiria savo laiką socialiai remtinoms šeimoms, o ypač didelis dėmesys seneliams – rūpinasi senelių buitimi, jų gerove. Prieš šventes su vaikais gamina įvairias dovanėles, kepa pyragus, gamina maistą kuris paskui pasiekia ir atokiausių kaimų senelius. Jos širdis prisiliečia ir prie kaimelių žmonių suvienijimo, bendravimo. Su kaimų seniūnaičiais, bendruomene organizuoja nuostabias šventes. Organizuoja keliones autobusais po visą Lietuvą. Senjorai kurie negali ar neturi galimybių pakeliauti, dabar su šypsenomis veiduose, laimingomis širdimis ir nepakartojamais įspūdžiais keliauja. Ir nori tarti didelį ačiū jai - Loretai Bieliukienei , nes ši moteris atiduoda visą savo meilę ir laiką savo krašto žmonėms. Gudkaimio bendruomenės pirmininkas Ramūnas Žemaitis – pirmininkas iš „didžiosios raidės“. Nuolat pilnas, idėjų, įvairiausių sumanymų. 2011 m. Gudkaimio kaimo bendruomenės pirmininkui Ramūnui Žemaičiui buvo įteikta LNK projekto „Auksinė širdis“ –apdovanojimas už didžiulę pagalbą, iniciatyvą organizuojant paramą nukentėjusiems nuo gaisro Šikšnių kaimo aštuonbučio gyventojams. Pirmininkas Ramūnas Žemaitis nuolat teikią pagalbą vienišiems, socialinių įgūdžių stokojantiems savo kaimo gyventojams. Bendruomenė įsigijusi visiškai apleistą Prapuolenių dvarą pirmininko iniciatyva pateikė projektą Socialinei Apsaugos ir darbo ministerijai ir šiuo metu jau pradėti Savarankiško gyvenimo namų įrengimo darbai. Juose bus įrengta ir pritaikyta 20 vietų senyvo amžiaus žmonėms, suaugusiems neįgaliesiems ir socialinės rizikos grupės asmenims bei jų šeimos nariams. Į šią nominaciją pretenduoja Kybartų bendruomenė. Jos iniciatyva atnaujinti buvę Kybartų geležinkelio stoties požemiai. Daug metų, didžiulis požemis pastatytas 1870 m., nebuvo naudojamas ir laikytas užrakintas. Kad požemių lankytojams būtų patogiau, bendruomenė praplatino ertmę sienoje, įrengė patogius laiptus iš plytų. Prieangyje sukabinto nuotraukas, pasakojančios požemių atkasimo istoriją, pakabino išdrožtą lenta, informuojančią, jog čia kadaise buvo prekių sandėliavimo rūsys. Pirmininko Vito Katkevičius iniciatyva Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokytoja Dalia Viliušienė su mokiniais įamžino praeities akimirkas požemiuose panaudojant grafiti techniką, čia organizuojami kameriniai koncertai. Į šią nominaciją pretenduoja Basanavičynė. Vilkaviškio r. Jono Basanavičiaus gimtinėje - muziejuje atkurta ne vien buvusi dr. J. Basanavičiaus gyvenamoji aplinka, sodybos vaizdas, tačiau išsaugotos ir senosios tradicijos. Čia verdama net 4 rūšių gilių kava, vykdomos edukacinės programos. Svarbią vertę turi Jono Basanavičiaus gimtinę supantis Lietuvos tautinis ąžuolynas, kuris garsina muziejaus vardą. Pradėtas sodinti dar 1989 metais, šiandien ąžuolynas pripažįstamas kaip unikalus Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklas. Nuolat puoselėjamas ir kasmet plečiamas ąžuolynas pamažu didėjo ir dabar užima net 40 hektarų plotą, kuriame auga per 8000 ąžuolų. 2017 m. balandžio mėn. Jono Basanavičiaus gimtinėje Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne baigta sodinti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio giraitė. Pagal Tautinio Atgimimo ąžuolyno draugijos parengtą projektą šimtmečio giraitę – 1, 5 ha – sudaro penki ąžuolų guotai, skirti penkiems Lietuvos regionams: Sūduvai, Aukštaitijai, Dzūkijai, Mažajai Lietuvai ir Žemaitijai. Kiekvienais metais paskutinį balandžio šeštadienį Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne tradiciškai organizuojama Ąžuolyno diena. Šventės metu vyksta Ąžuolyno sumanytojų, sodintojų, Kovo 11-osios Akto signatarų, Vasario 16-osios klubo, lietuvių inteligentijos sueiga, lankomi vardiniai ąžuolai, sodinami pavieniai ąžuoliukai visuomenei nusipelniusiems asmenims ir svarbioms datoms atminti. Į šią nominaciją pretenduoja bendruomenė „Senieji Antuliai“. Antupių kaimas Lietuvai davęs be galo daug garsių asmenybių. Bene garsiausi - kunigai Juozapas ir Simonas Skinkiai, vaistininkas Jonas Skinkys, aktyvūs to meto veikėjai Kazys Bujauskas. Juozas Krulikas, Vytautas, Albinas ir Juozas Stadalninkai, tai literatai, knygnešiai, tautos švietėjai, tautosakos rinkėjai. Kovose dėl Laisvės ir Nepriklausomybės 1918-1920 m. dalyvavo didelis būrys Antupių krašto savanorių, penki iš jų apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinu, tai Jonas Pilius, Jonas Maziliauskas, Juozas Bačkus, Bronius Draugelis ir Vincas Šiporaitis. Šiuo metu Antupių kaimą garsina čia gyvenę asmenys, tai gydytojas endokrinologas prof. Vaidotas Urbanavičius, režisierius Dalius Vaclovas Ramanauskas, pedagogas, literatas, vertėjas Algimantas Zeikus, prokuroras Rimas Bradūnas, advokatas Algaudas Kirša, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Giedrė Kaukaitė, Asta Navickaitė – Meilės Lukšienės premijos laureatė, Vilniaus Žemynos gimnazijos biologijos mokytoja, biomedicinos mokslų daktarė, Lietuvos edukologijos universiteto alumnė ir jaunieji sportininkai, tai broliai Tomas ir Paulius Barasevičiai, Arnas Draugelis, muzikantas Laurynas Mykolaitis, bei dainininkės sesutės Račiukynaitės. Kaimas ypatingas dar ir tuo, kad jame bene daugiausiai yra išlikę senųjų ūkininkų sodybų su viduryje kaimo teritorijos stovinčia ir 146 metus skaičiuojančia medine koplyčia, kuri yra įrašyta į kultūros vertybių paveldo registrą, bei aplink ją iki šių dienų veikiančiomis kaimo kapinaitėmis. Ja pretenduoja tapti Karalkrėslio kaimo bendruomenė. Ji savo veikla pradėjo 2008 m., o 2014 m. įkūrė „Karalkrėslio kepyklėlę“. Kepyklėlėje kepami visame Vilkaviškio krašte ir kituose rajonuose gerai žinomi gardėsiai, naminė duona. Bendruomenė sertifikavusi keletą savo gaminamų tautinio paveldo gaminių: „Agutės pyragas", „Dvaro duona“, „Ponaičio riestainiai“, „Duonos kukuliai“. Savo gaminama produkcija bendruomenė prekiauja Vilkaviškio turgavietėje, švenčių, mugių metu. Į šią nominaciją pretenduoja Patilčių kaimo bendruomenė. 2017 m. jos savanorių dėka įkurta kaimo biblioteka. Iš viso suaukota per 1000 knygų. Kaimo bendruomenė turi tradiciją bibliotekoje rinktis kiekvieną sekmadienį bendroms veikloms. Tai – bendruomenė „Virbalio vartai“. 2015 m. ji įkūrė „Senųjų amatų centrą“, kuris kasmet sulaukia lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio. Vien 2017 m. centre apsilankė net 122 užsienio piliečiai iš Taivano, Tuniso, Izraelio, Vengrijos, Norvegijos, Vokietijos. Amatų centre vykdomos edukacinės programos, atvykę lankytojai ne tik kepa duonelę, lieja žvakės, audžia kilimus, bet ir susipažįsta su lietuvių liaudies tradicijomis, pasivaišina tradiciniais lietuviškais gaminiais. Balsuoti už savo rajono žmones galite čia. Publikuota: 2018-06-20 16:11:34 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|