|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Gyvenimas
Vaikams turi būti suteikta teisė laisvai reikšti nuomonę visais juos liečiančiais klausimais.Eglės MIČIULIENĖS nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Jolantos ir jos dukrelės tėvo keliai išsiskyrė prieš kelerius metus. Kitą šeimą sukūrusi moteris su dukros tėvu palaikė normalius santykius. Tačiau į kitą miestą gyventi išvykęs vyras ėmė vis dažniau „užmiršti“ duoti pinigų vaiko išlaikymui. Kai Jolantai nusibodo kaskart žemintis prašinėjant, ji nutarė kreiptis į teismą, kad įstatymo nustatyta tvarka gautų alimentus. Moteris tikėjosi ramiai išspręsti finansinius klausimus su vyru ir mergaitės į tėvų nesutarimus nevelti. Juolab kad duktė gražiai bendravo su tėčiu, šis jai buvo didelis autoritetas. – Jei būčiau žinojusi, koks pragaras laukia mano vaiko, tikrai nebūčiau kreipusis į teismą ir apsiėjusi be tų pinigų, – pasakojo Jolanta. – Todėl noriu įspėti visas mamas, ketinančias bylinėtis dėl alimentų, gerai viską pasverti ir pasiruošti galimiems nemalonumams. Pirmas nemalonus siurprizas Jolantos laukė tuomet, kai paskambinęs rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas pasiteiravo, ar galės užsukti į jos namus ir pabendrauti su dukra. Išsilavinusi moteris tuomet nurijo kartėlį, tačiau pasvarstė, kad galbūt taip rūpinamasi jos vaiku: specialistai įvertins gyvenimo sąlygas, pasiteiraus, ar mergaitė gerai jaučiasi naujoje šeimoje ir pan. Tačiau atvykęs vaiko teisių apsaugos specialistas iškart informavo, kad vyks teismas dėl mergaitės išlaikymo, kad ieškovė – jos mama, o atsakovas – tėtis. Pateikęs kelis klausimus vaikų teisių gynėjas mergaitei liepė pasirašyti ant apklausos lapo, kad sutinka, jog iš jos tėvo būtų išieškota nurodyta pinigų suma, ir išvyko. – Meluočiau, jei sakyčiau, kad specialistas bendravo grubiai ar įžeidžiančiai, – pasakojo Jolanta. – Tačiau vaikui ši apklausa sukėlė didžiulį stresą. Duktė klausinėjo, ar jos tėtį dabar pasodins į kalėjimą, ar jis toks blogas, o mergaitei pasirašant ant dokumento jos ranka tirtėjo nuo įtampos. Mamai teko ilgai raminti jautrią, į paauglystę pradedančią kopti dukrelę, aiškinti, kad tėtis dėl jos parašo niekaip nenukentės, kad ji ne „blogietė“ ar tėvo išdavikė. Dar vienas smūgis moters laukė tuomet, kai iš teismo gavo pranešimą, kad dukrai teks dalyvauti posėdyje. Jolanta negalėjo įsivaizduoti, kaip turi jaustis vaikas, duodamas parodymus prieš tėtį, kurį labai myli. Ir kaip visa tai ištvėrusi duktė vertins mamą, įvėlusią į tokius išgyvenimus. – Iki šiol įsivaizdavau, kad vaiko išlaikymas yra tik jo tėčio ir mamos reikalas. Nesipiktinu, kad teisme reikia pateikti dokumentus, pagrindžiančius vaiko išlaikymui skirtas išlaidas, – svarstė Jolanta. – Nors visi puikiai suprantame, kad prie bylos neprisegsi čekio už vaiko ekskursiją ar gimtadienio tortą, tad mamai vis tiek tenka didžioji finansinė našta. Tačiau kam į teisminį procesą, kuris stresą kelia net suaugusiajam, reikia velti vaiką? Jolanta neslėpė, kad susiklosčiusi situacija paveikė vaiko santykius su tėvu ir jo gimine. Vyras priekaištavo dukrai, kad ši dalyvaujanti „jo“ teisme, tad mergaitė nebežino, kaip iš tiesų turėtų elgtis. Mažametei reikėjo pasirašyti sutikimą, kad alimentams iš jos tėvo būtų išieškota nurodyta pinigų suma. Atsakyti į vilkaviškietei kilusius klausimus ir pakomentuoti situaciją paprašėme Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų. Komunikacijos specialistė Eglė Juozėnaitė paaiškino, kad kai teismai nagrinėja ginčus dėl vaikų, yra būtinas Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) dalyvavimas. Jos specialistai turi užtikrinti, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus būtų išklausyta jo paties nuomonė. Tai numatyta ne tik mūsų šalies, bet ir tarptautiniuose įstatymuose. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia – jo interesai. Gebančiam suformuluoti savo pažiūras vaikui turi būti suteikta teisė laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais. Ir tai gali būti padaryta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Daugeliu atvejų vaiko nuomonę išklauso ir aiškinasi VTAT specialistas arba psichologas. Atsakyme redakcijai E. Juozėnaitė pripažino, kad bet kuriuo atveju vaiko nuomonės išklausymas neturi sukelti streso. Kadangi net maži vaikai geba išreikšti savo nuomonę, labai svarbu atsižvelgti į vaiko amžių ir tinkamai formuluoti klausimus, įvertinti vaiko emocinę būklę ir situaciją, dėl kurios vaikui gali būti sunku išreikšti savo nuomonę. Nors teismas įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę, tačiau nenustatyta, kad visais atvejais tai turi būti įgyvendinama per teismo posėdį. Todėl atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes (vaiko jautrumą, galimą apklausos žalą jo psichinei būklei, įtaką neigiamų jausmų formavimuisi ir kt.), apklausti vaiką teismo posėdyje gali būti nerekomenduojama. Teismas gali vaiko nuomonę pavesti išsiaiškinti VTAT specialistams, pedagogams, socialiniams darbuotojams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistė pripažino, kad minimu atveju nepilnametė gali jausti nerimą ar baimę, kadangi jai nebuvo sakomi svarbūs dalykai apie tėtį. Ji tai sužinojo ne iš mamos, o iš VTAT specialisto. – Nors suaugusieji gali nerimauti dėl galimos vaiko reakcijos į tam tikrą informaciją, visada reikėtų stengtis būti atviriems. Atviras ir nuoširdus tėvų ir vaiko bendravimas kuria pasitikėjimu grįstus santykius, kurie ypač svarbūs atėjus nepilnamečio paauglystės laikotarpiui, – aiškino E. Juozėnaitė. – O nežinomybė ar kylantys neaiškumai, kurių niekas iš suaugusiųjų vaikui nepaaiškina, gali kelti dar didesnį nerimą, baimę. Iš VTAT specialistės komentaro akivaizdu, kad vaiko teises ginanti tarnyba minimoje situacijoje jokių vaiko interesų pažeidimų neįžvelgė ir dėl dukters patirtų išgyvenimų apkaltino pačią mamą. Nors su tokia situacija niekada gyvenime nesusidūrusi moteris net nežinojo, kas jos laukia ir kaip reikėtų elgtis. Tad VTAT žarstomi patarimai, ko gero, būtų labai pravertę, jei jie būtų išsakyti prieš apklausiant vaiką. Kaip tokią situaciją vertintų profesionalūs vaikų psichologijos žinovai, nuomonę paprašėme išreikšti žinomo vaikų psichiatro Lino Slušnio. Anot L. Slušnio, įstatymai tėvų skyrybų atveju tikrai reikalauja apklausti vaiką. Tačiau vaikas nenukentėtų, jei VTAT specialistai būtų profesionalūs ir gerai išmanytų savo darbą: mokėtų ne rinkti duomenis, o kalbėtis ir bendrauti su vaiku. Tačiau tokių tėra 5–10 proc. – Esu ne vieną kartą pasisakęs, kad VTAT gina ne vaikų teises, o suaugusiųjų interesus ir savo darbo vietas. Todėl jiems dėmesys vaikui, pagarba jo jausmams, empatija ir šių savybių suderinimas su teisiniais reikalavimais – tai tarsi NASA reikalavimai erdvėlaivio kūrimui, – savo požiūrį išdėstė garsus vaikų psichiatras. Publikuota: 2018-06-21 09:20:54 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones * „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|