„Santaka“ / Alimentų „kaina“ – vaikui sukelta įtampa ir baimė dėl tėčio / Gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

Dalinkitės:  


Vaikams turi būti suteikta teisė laisvai reikšti nuomonę visais juos liečiančiais klausimais.

Eglės MIČIULIENĖS nuotr.


Alimentų „kaina“ – vaikui sukelta įtampa ir baimė dėl tėčio

Eglė KVIESULAITIENĖ


Ar mūsų šalies įstatymai paiso vaiko teisių? Ar nepilnametis turi būti tampomas po teismus dėl finansinių suaugusiųjų reikalų? Tokie klausimai kilo stresą patyrusios mažametės vilkaviškietės mamai.

Nori įspėti

Jolantos ir jos dukrelės tėvo keliai išsiskyrė prieš kelerius metus. Kitą šeimą sukūrusi moteris su dukros tėvu palaikė normalius santykius. Tačiau į kitą miestą gyventi išvykęs vyras ėmė vis dažniau „užmiršti“ duoti pinigų vaiko išlaikymui. Kai Jolantai nusibodo kaskart žemintis prašinėjant, ji nutarė kreiptis į teismą, kad įstatymo nustatyta tvarka gautų alimentus.

Moteris tikėjosi ramiai išspręsti finansinius klausimus su vyru ir mergaitės į tėvų nesutarimus nevelti. Juolab kad duktė gražiai bendravo su tėčiu, šis jai buvo didelis autoritetas.

– Jei būčiau žinojusi, koks pragaras laukia mano vaiko, tikrai nebūčiau kreipusis į teismą ir apsiėjusi be tų pinigų, – pasakojo Jolanta. – Todėl noriu įspėti visas mamas, ketinančias bylinėtis dėl alimentų, gerai viską pasverti ir pasiruošti galimiems nemalonumams.




Liepė pasirašyti

Pirmas nemalonus siurprizas Jolantos laukė tuomet, kai paskambinęs rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas pasiteiravo, ar galės užsukti į jos namus ir pabendrauti su dukra. Išsilavinusi moteris tuomet nurijo kartėlį, tačiau pasvarstė, kad galbūt taip rūpinamasi jos vaiku: specialistai įvertins gyvenimo sąlygas, pasiteiraus, ar mergaitė gerai jaučiasi naujoje šeimoje ir pan.

Tačiau atvykęs vaiko teisių apsaugos specialistas iškart informavo, kad vyks teismas dėl mergaitės išlaikymo, kad ieškovė – jos mama, o atsakovas – tėtis. Pateikęs kelis klausimus vaikų teisių gynėjas mergaitei liepė pasirašyti ant apklausos lapo, kad sutinka, jog iš jos tėvo būtų išieškota nurodyta pinigų suma, ir išvyko.

– Meluočiau, jei sakyčiau, kad specialistas bendravo grubiai ar įžeidžiančiai, – pasakojo Jolanta. – Tačiau vaikui ši apklausa sukėlė didžiulį stresą. Duktė klausinėjo, ar jos tėtį dabar pasodins į kalėjimą, ar jis toks blogas, o mergaitei pasirašant ant dokumento jos ranka tirtėjo nuo įtampos.

Mamai teko ilgai raminti jautrią, į paauglystę pradedančią kopti dukrelę, aiškinti, kad tėtis dėl jos parašo niekaip nenukentės, kad ji ne „blogietė“ ar tėvo išdavikė.




Paveikė santykius

Dar vienas smūgis moters laukė tuomet, kai iš teismo gavo pranešimą, kad dukrai teks dalyvauti posėdyje. Jolanta negalėjo įsivaizduoti, kaip turi jaustis vaikas, duodamas parodymus prieš tėtį, kurį labai myli. Ir kaip visa tai ištvėrusi duktė vertins mamą, įvėlusią į tokius išgyvenimus.

– Iki šiol įsivaizdavau, kad vaiko išlaikymas yra tik jo tėčio ir mamos reikalas. Nesipiktinu, kad teisme reikia pateikti dokumentus, pagrindžiančius vaiko išlaikymui skirtas išlaidas, – svarstė Jolanta. – Nors visi puikiai suprantame, kad prie bylos neprisegsi čekio už vaiko ekskursiją ar gimtadienio tortą, tad mamai vis tiek tenka didžioji finansinė našta. Tačiau kam į teisminį procesą, kuris stresą kelia net suaugusiajam, reikia velti vaiką?

Jolanta neslėpė, kad susiklosčiusi situacija paveikė vaiko santykius su tėvu ir jo gimine. Vyras priekaištavo dukrai, kad ši dalyvaujanti „jo“ teisme, tad mergaitė nebežino, kaip iš tiesų turėtų elgtis.

Mažametei reikėjo pasirašyti sutikimą, kad alimentams iš jos tėvo būtų išieškota nurodyta pinigų suma.


Vaiko teisė reikšti nuomonę

Atsakyti į vilkaviškietei kilusius klausimus ir pakomentuoti situaciją paprašėme Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų.

Komunikacijos specialistė Eglė Juozėnaitė paaiškino, kad kai teismai nagrinėja ginčus dėl vaikų, yra būtinas Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) dalyvavimas. Jos specialistai turi užtikrinti, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus būtų išklausyta jo paties nuomonė. Tai numatyta ne tik mūsų šalies, bet ir tarptautiniuose įstatymuose.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia – jo interesai. Gebančiam suformuluoti savo pažiūras vaikui turi būti suteikta teisė laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais. Ir tai gali būti padaryta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Daugeliu atvejų vaiko nuomonę išklauso ir aiškinasi VTAT specialistas arba psichologas.

Atsakyme redakcijai E. Juozėnaitė pripažino, kad bet kuriuo atveju vaiko nuomonės išklausymas neturi sukelti streso. Kadangi net maži vaikai geba išreikšti savo nuomonę, labai svarbu atsižvelgti į vaiko amžių ir tinkamai formuluoti klausimus, įvertinti vaiko emocinę būklę ir situaciją, dėl kurios vaikui gali būti sunku išreikšti savo nuomonę.



Būti atviriems

Nors teismas įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę, tačiau nenustatyta, kad visais atvejais tai turi būti įgyvendinama per teismo posėdį. Todėl atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes (vaiko jautrumą, galimą apklausos žalą jo psichinei būklei, įtaką neigiamų jausmų formavimuisi ir kt.), apklausti vaiką teismo posėdyje gali būti nerekomenduojama. Teismas gali vaiko nuomonę pavesti išsiaiškinti VTAT specialistams, pedagogams, socialiniams darbuotojams.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistė pripažino, kad minimu atveju nepilnametė gali jausti nerimą ar baimę, kadangi jai nebuvo sakomi svarbūs dalykai apie tėtį. Ji tai sužinojo ne iš mamos, o iš VTAT specialisto.

– Nors suaugusieji gali nerimauti dėl galimos vaiko reakcijos į tam tikrą informaciją, visada reikėtų stengtis būti atviriems. Atviras ir nuoširdus tėvų ir vaiko bendravimas kuria pasitikėjimu grįstus santykius, kurie ypač svarbūs atėjus nepilnamečio paauglystės laikotarpiui, – aiškino E. Juozėnaitė. – O nežinomybė ar kylantys neaiškumai, kurių niekas iš suaugusiųjų vaikui nepaaiškina, gali kelti dar didesnį nerimą, baimę.




Suaugusiųjų interesai

Iš VTAT specialistės komentaro akivaizdu, kad vaiko teises ginanti tarnyba minimoje situacijoje jokių vaiko interesų pažeidimų neįžvelgė ir dėl dukters patirtų išgyvenimų apkaltino pačią mamą. Nors su tokia situacija niekada gyvenime nesusidūrusi moteris net nežinojo, kas jos laukia ir kaip reikėtų elgtis. Tad VTAT žarstomi patarimai, ko gero, būtų labai pravertę, jei jie būtų išsakyti prieš apklausiant vaiką.

Kaip tokią situaciją vertintų profesionalūs vaikų psichologijos žinovai, nuomonę paprašėme išreikšti žinomo vaikų psichiatro Lino Slušnio.

Anot L. Slušnio, įstatymai tėvų skyrybų atveju tikrai reikalauja apklausti vaiką. Tačiau vaikas nenukentėtų, jei VTAT specialistai būtų profesionalūs ir gerai išmanytų savo darbą: mokėtų ne rinkti duomenis, o kalbėtis ir bendrauti su vaiku. Tačiau tokių tėra 5–10 proc.

– Esu ne vieną kartą pasisakęs, kad VTAT gina ne vaikų teises, o suaugusiųjų interesus ir savo darbo vietas. Todėl jiems dėmesys vaikui, pagarba jo jausmams, empatija ir šių savybių suderinimas su teisiniais reikalavimais – tai tarsi NASA reikalavimai erdvėlaivio kūrimui, – savo požiūrį išdėstė garsus vaikų psichiatras.




Publikuota: 2018-06-21 09:20:54

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Po kritikos laikraštyje sulaukta pokyčių
* Pomėgį verslu pavertusiam vilkaviškiečiui klientų netrūksta
* Naujajam šilumos tinklų vadovui didžiausia problema – specialistų trūkumas
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai