|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2018-06-25 16:16
Trečiosios savo poezijos knygos Elena Bacevičienė išvysti nebespėjo.Romo ČĖPLOS nuotr.
Pristatyti E. Bacevičienės poezijos rinkinį mintis kilo jos buvusiems kolegoms – Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos kolektyvui. Elena daug metų dirbo mokyklos bibliotekoje ir turėjo glaudų ryšį tiek su mokiniais, tiek su mokytojais bei kitais darbuotojais. Šį stiprų artumo jausmą leido justi ir pristatyme tvyrojusi atmosfera. Per atostogas gimnazijoje susirinkę mokiniai dovanojo jautrias dainas, o autorės draugų skaitomi naujosios knygos posmai ne vienam sutvenkė ašaras akyse. Elena kruopščiai rinko medžiagą knygai, vis kartojo, kad iškart, kai tik bus stipresnė, ją ir išleis. Tačiau beveik prieš metus likimas visus planus nutraukė. Knygos leidyba pasirūpino Elenos giminaičiai. „Knyga – tai brolių dovana išėjusiai seseriai, dovana mums visiems“, – kalbėjo gimnazijos bibliotekininkė Rūta Jakienė. Pateikdama trumpą knygos analizę R. Jakienė rinkinį apibūdino literatūros kritikės Viktorijos Daujotytės žodžiais: „Parašyta moters.“ „Parašyta iš kančios, iš meilės, iš ilgesio, skausmo, begalinės vilties gyventi, nes viltis ir yra dažniausiai pasikartojantis šios knygelės motyvas. Elena knygoje įprasmina savo sielos virpesius, kurie dažnai būna tragiški, ilgesingi, vienur kitur prasiveržiantys nusivylimo gaidele, tačiau tai eilėraščiai ne apie liūdesį – tai eilėraščiai apie gyvenimą. Toks, kokį ji gyveno, kokį ji patyrė su mumis kartu gyvendama, toks, kokį ji pasirinko“, – įžvalgomis dalijosi R. Jakienė. Poezijos skaitymus tęsė kiti buvę Elenos kolegos. Jie akcentavo eilėraščiuose atsispindintį žmogaus vienišumą, kūrėjos profesionalumą, sąsajas su Juditos Vaičiūnaitės eilėmis, džiaugėsi, kad sunkiais savo gyvenimo etapais Elena kūryboje rado paguodą ir palaikymą, kiti gailėjosi, kad pristatyme išsakytų šiltų žodžių kolegei nepasakė tuomet, kai dar turėjo galimybę. Vasaros popietę į gimnaziją susirinko Elenos posmų paskaityti, pasiklausyti panoręs jaunimas. Gimnazistai taip pat dalijosi įžvalgomis apie jos kūrybą, atmintin įsirėžusiais susitikimų su bibliotekininke momentais. „Prisimenu save dar tuomet nedrąsią naujoje mokykloje. Atėjusi į biblioteką pasiimti knygos, matau Eleną – vienišą sėdinčią prie savo kompiuterio. Ji paklausė, ko man reikia, aš nedrąsiai pasakiau, kad knygos. Taip prasidėjo mūsų draugystė ir kelerius metus trukęs ritualas. Aš pasakau, kokios man knygos reikia, o ji man atsako: „Eik tiesiai penkis žingsnius, dabar į kairę, eik, eik, sustok, pakelk akis į viršų, trečia nuo kairės.“ Ji buvo įsiminusi kiekvieną knygą. Kartais man užsukus į biblioteką pradėdavome kalbėtis ir, temai pasisukus apie eilėraščius, ji labai įsijausdavo – kalbėdavo ir pusvalandį, ir valandą, o aš tik žiūrėdavau į laikrodį ir galvodavau, kaip taip ilgai galima kalbėti. Ir tik šiandien sėdėdama čia suvokiau, kad nereikėjo gailėti tos valandos, praleistos su ja, kad galėjau ilgiau pasėdėti, pakalbėti ir pusę jos liūdesio pasiimti sau, nes dviese jį nešti lengviau negu vienam“, – prisiminimais pasidalijo abiturientė Marta Marčiulionytė. Artimiausi Elenos draugai prisiminė kartu patirtus įvykius, šviesius ir skaudžius draugystės momentus. Vienos istorijos susirinkusiuosius prajuokino, kitos – pravirkdė. Renginio pabaigoje jo dalyviams buvo išdalyti akmenėliai, kuriuose įamžintos E. Bacevičienės kūryboje atskleistos temos. Kiekvienas prie žvakelėmis apstatytų Elenos knygų padėjo po tokį akmenėlį. Vėliau jie bus nuvežti ant kūrėjos kapo. Aušrinė VAŠČĖGAITĖ
Galerija: Poezija
Publikuota: 2018-06-25 16:16:12 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Nepiktybiškas nusižengimas gali kainuoti teises * Rajone – gatvių pavadinimų pokyčiai * Vilkaviškio stalo tenisininkai nenori užleisti iškovotų aukštų pozicijų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|