Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Gydytojas psichiatras Audrius Mozūraitis sako, kad rajone daugėja depresija sergančių pacientų.

Autorės nuotr.

Daugelis mūsų jau svajoja apie atostogas, kaip bent savaitėlei atitrūkti nuo darbų, namų ruošos, įprastos aplinkos. Tačiau yra tvirtinančiųjų, kad mėgstamas darbas – geriausias poilsis. Kokią įtaką atostogos turi žmogaus psichinei sveikatai, nutarėme paklausti profesionalo.

Perdegimo sindromas

Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojas psichiatras Audrius Mozūraitis tvirtina, kad atostogos žmogui būtinai reikalingos, net jei kasdienis darbas mėgstamas ir teikia malonumą. Vis dėlto būtina atrasti laiko poilsiui, pakeisti veiklos pobūdį, nes anksčiau ar vėliau dėl pervargimo, kai žmogaus smegenys perkraunamos ir nepailsi, pasireiškia perdegimo sindromas.

Perdegimo sindromas – tokia emocinio, protinio ir fizinio išsekimo būklė, kurią paprastai sukelia stiprus ir ilgai trunkantis organizmo stresas. Stresui tęsiantis prarandamas susidomėjimas ar motyvacija dirbti. Žmogus pradeda jausti nuolatinį nuovargį, mieguistumą, gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, nervinis disbalansas, apninka liūdesys. Tokia savijauta pradeda kelti grėsmę sveikatai ir santykiams su aplinkiniais.



Atostogos – dukart per metus

Gydytojas įspėja visus darboholikus, kad darboholizmas – ne šiaip meilė darbui, o priklausomybė. Visą asmenybės realizaciją susieti su darbu nėra normalu.

Psichiatras pabrėžia, kad normaliai psichinei sveikatai palaikyti būtinos geros emocijos. Įsijungusios į vienodą darbinę veiklą smegenys įsitempia, nebegali atsipalaiduoti ir organizmą apima lėtinis nuovargis. O tokios būklės atsikratyti nėra lengva, nes pradeda kamuoti nuolatinės mintys, kaip viskas sunku, nepakeliama, ir žmogus atsiduria tarsi užburtame rate.

Anot A. Mozūraičio, kiek laiko reikia skirti atostogoms, priklauso nuo žmogaus ir nuo jo darbinės veiklos bei to, ką jis veiks atostogaudamas.

Rekomenduojama atostogų eiti du kartus per metus.

– Jeigu atostogaujantis žmogus užsiims panašia veikla kaip ir darbe, jo smegenys nepailsės, – teigė gydytojas psichiatras. – Protinį darbą dirbantiems žmonėms per atostogas vertėtų pasinerti į fizinę veiklą, ir atvirkščiai.



Būtina pakeisti veiklą

A. Mozūraitis sakė, kad visai teisingai elgiasi tie protinį darbą dirbantys vilkaviškiečiai, kurie atostogas leidžia kasdami žemę, ravėdami daržus. Tačiau vieno recepto, kada žmogus pailsi geriau – gulėdamas paplūdimyje ar karstydamasis po kalnus – nėra. Kiekvienas turi rinktis individualiai, pagal savo pomėgius.

– Kartais užtenka savaitės atostogų, jei išvykstate į visai kitą aplinką, pavyzdžiui, į kelionę po kitą šalį, ir visiškai atitrūkstate nuo kasdienės veiklos bei įprastos aplinkos, – aiškino psichiatras.

Gydytojas pripažino, kad yra žmonių, kurie labai sunkiai keičia aplinką ir jiems vien mintis apie tai, kad teks išvykti iš namų, kelia stresą. Vis dėlto psichiatras patartų pasiryžti ir pabandyti. Jis neabejoja, kad momentinis stresas nuslūgs, o kelionėje patirtos emocijos turės teigiamos įtakos psichinės sveikatos būklei.

Į poliklinikos Psichikos sveikatos centrą dažnai kreipiasi pacientai, kurių pablogėjusios psichinės sveikatos priežastis – pervargimas. Žmonės skundžiasi nemiga, nervingumu, depresinėmis nuotaikomis. Tačiau pats pacientas, anot A. Mozūraičio, dažnai nesupranta, kodėl pakriko nervai, ir priežasčių ieško visai kitur. Tačiau kai žmogus pakalba su psichiatru, paaiškėja, kas lėmė tokius sutrikimus ir kaip juos gydyti.



Ligų daugėja

Psichiatras pastebėjo, kad rajono gyventojų psichinės sveikatos būklės tendencijos atitinka vyraujančias šalyje: daugėja depresijos, demencijos atvejų, nes didelis gyvenimo tempas kelia stresą, įtampą, nerandama galimybių atsipalaiduoti.

– Per dieną kreipiasi daugiau kaip dešimt depresija sergančių žmonių, kuriems skiriami medikamentai, – sakė A. Mozūraitis. – Maždaug prieš dešimtmetį tokių pacientų buvo vos vienas kitas.

Kita vertus, psichikos ligų skaičius išaugo ir dėl didesnių diagnostikos galimybių. Mat atsiradus kompiuterinei tomografijai smegenų pakenkimai matomi daug ankstyvesnėse stadijose nei anksčiau.

Vis dėlto pajutus pirmuosius nervų sistemos išsekimo simptomus: nemigą, nerimą, lėtinį nuovargį, nereikėtų delsti. Jei nepadeda veiklos pokyčiai, poilsis, būtina pagalbos ieškoti pas psichologą ar psichiatrą. Minėti simptomai – signalas, kad galite pereiti į tokią būklę, iš kurios nebematysite išeities.

Nors mūsų šalies psichiatrai vietoj vaistų pacientams negali „išrašyti“ atostogų, pasaulinėje praktikoje tokie atvejai taikomi. Pavyzdžiui, Italijos psichoterapeutai savo pacientams išrašo pasimatymų receptą. Yra pripažinta, kad tai – pakankamai veiksmingas gydymas.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---