|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Žemės ūkis
Į Lietuvos kaimo ateitį optimistiškai žiūrintis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys planuoja ūkininkus Kaune priimti kiekvieną mėnesį.Autoriaus nuotr. Andrius GRYGELAITIS
– Dabar ministerijoje kasdien dalyvauju šimtuose protmūšių. O jeigu rimtai, ši veikla jau turės palaukti. Laisvo laiko beveik neturiu. Kiekvieną laisvą akimirką stengiuosi leisti su savo trimis vaikais: važinėjame dviračiais, žaidžiame futbolą ar tiesiog stumdau kūdikio vežimėlį. – ŽŪM perkėlimas buvo vienas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pažadų per rinkimus. Realu, kad dalis žmonių, ypač kauniečių, dėl to ir atidavė savo balsą už šią partiją. Dabar pasakyti, kad šių minčių atsisakome, būtų nekorektiška. Be to, kai aš dirbau viceministru, atsakingu už regioninę Lietuvos politiką, visada akcentavau, kad įstaigų perkėlimas iš Vilniuje esančių kelių kvadratinių metrų kabinetų į erdvesnes patalpas regionuose gali padėti atgaivinti visos šalies ekonomiką. Viena iš šio perkėlimo svarbių priežasčių – Kaune veikiantis Aleksandro Stulginskio universitetas. Dabar iš 300 ministerijoje dirbančių žmonių tik 17 yra baigę šią mokymo įstaigą. Būdami Kaune į ministeriją galėsime pritraukti dar daugiau minėto universiteto absolventų. Be to, Kaune veikia Žemės ūkio rūmai, tad ateityje bendradarbiavimas su jais turėtų tapti dar glaudesnis. Ne paskutinėje vietoje yra ir geografinė padėtis. Kaunas yra arčiau Lietuvos centro, tad ūkininkams čia atvažiuoti bus daug patogiau nei į sostinę. Noriu pabrėžti, kad planuojame perkelti ne tik ministeriją, bet ir didžiąją dalį jai pavaldžių įstaigų: Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), Nacionalinę žemės tarnyba ir kt. Svarbu, jog visos įstaigos būtų viename pastate ar bent jau viename kvartale, kad atvykusiam žmogui nereikėtų blaškytis. Jei viskas vyks pagal planą, tikimės, kad bent jau ministerija Kaune atvers duris 2020 m. sausio 1 d. – Su darbuotojais jau kalbamės apie šią situaciją ir dauguma į ją žiūri supratingai. Ministerija Kaune gali veikti tik tada, jei mes taikysime visiškai naujus vadybos standartus. Turėtų būti daugiau elektroninio bendradarbiavimo, lankstesnis darbo grafikas su į darbo valandas įskaičiuotu kelionės tarp Vilniaus ir Kauno laiku. NMA jau netrukus bus pradėtas taikyti pusmečio bandomasis laikotarpis, kai penkias dienas per mėnesį darbuotojai galės dirbti laisvu grafiku. Jie galės dirbti ir namuose, svarbu, kad darbai būtų padaryti. Tokį modelį ateityje taikysime ir ministerijoje, o tada ir persikėlimas iš Vilniaus į Kauną nebus toks skausmingas. – Ne, tokių minčių nėra. Patys ūkininkai to neprašė. Taip, sausra šiemet pražudė nuo 15 iki 50 proc. pasėlių, tačiau žemdirbiai, prašydami valstybėje skelbti ekstremalią padėtį, akcentavo, kad finansinės pagalbos iš valstybės jiems nereikia. Jie tik prašė netaikyti sankcijų dėl negalėjimo įvykdyti tam tikrų įsipareigojimų. Šiuo metu sprendžiama, kaip padėti gyvulių augintojams, nes dėl sausros trūksta pašarų. Svarstome netaikyti tam tikrų ekologinių aplinkosaugos reikalavimų ir leisti gyvulius ganyti pūdymuose, įsėliuose bei posėliuose. Kreipėmės dėl to į Europos Komisiją ir aš pats iš komisaro Filo Hogano gavau pažadą, kad į šią situaciją bus pažiūrėta lanksčiai. Ministerija taip pat jau nurodė NMA ir už ekologiškų produktų patikrą atsakingai VšĮ „Ekoagros“ netaikyti jokių sankcijų. – Sutinku, pieno supirkimo kainos Lietuvoje išties nėra tokios, kurios tenkintų pieno gamintojus. Džiaugiuosi, kad ūkininkai neprašo duoti pinigų, o teikia konkrečius pasiūlymus, kaip keisti įstatymus, kaip skatinti kooperaciją, kaip padaryti, kad pienininkystė Lietuvoje būtų orientuota į šeimos ūkius, į kaimo plėtrą. Pastaruoju metu tenka nemažai diskutuoti, kuris modelis geresnis: ar Lenkijos su smulkiais ūkiais, ar Estijos su bent 800 karvių. Mano vizija – kad kaime būtų vietos visiems, o žemės ūkio veikla būtų atsiperkanti. Negalime laikyti karvių tik dėl to, kad už tai gauname tiesiogines išmokas. Ūkininkams jau sakiau, kad norėdami gauti aukštesnę kainą jie turėtų gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus. Suprantu, kad išlaikyti didelį ūkį ir dar kartu gaminti sūrius gali būti sunki užduotis. Bet kokiu atveju besąlygiškas visos Lietuvos prioritetas turėtų būti padėti kaimo žmonėms patiems susikurti darbo vietas. – Lietuvoje yra visos sąlygos auginti kiaules. Tradicijos mūsų krašte – taip pat gilios. Taip, kiaulių skaičiaus mažėjimas šalyje išties jaučiamas, tačiau ne vien dėl AKM. Apie 20 proc. sumažėjimo yra dėl nepalankių tam tikrų sąlygų ir kainų svyravimų. Nenorėčiau, kad Lietuva taptų tiktai didelių kiaulių ūkių šalimi. Esu už vidutinius ir šeimos ūkius. Ministerija tikrai labai jautriai reaguoja į AKM atvejus. Nėra taip, kad suradus AKM židinį ūkis pasmerkiamas visam laikui atsisakyti kiaulių. Likvidavus židinį, išsivalius, dezinfekavus patalpas, po 30 dienų valstybės pagalba vėl galima atstatyti ūkį. Artimiausiu metu ministerija žada paleisti Europos Sąjungos finansuojamą projektą, skirtą biosaugos priemonių įdiegimui ūkyje. Kiekvienas ūkis galės gauti iki 1, 5 tūkst. eurų kompensacijų tvoroms, biosaugos kilimėliams ir kt. Bet kokiu atveju reikia susigyventi su AKM, tačiau negalime leisti, kad kiaulių ūkiai išnyktų. Prieš mėnesį Lietuvoje viešėjusiam Kinijos žemės ūkio ministrui didžiausią įspūdį padarė du dalykai: ledai su „Džiugo“ sūrio gabaliukais ir lietuviškas kiaulienos skilandis. Tai rodo, kad mūsų produkcija gali būti paklausi, tik reikia dar labiau ieškoti eksporto kelių. – Apie skyrių naikinimus negali būti jokios kalbos. Galvojame tik peržiūrėti jų veiklą ir galbūt ją padaryti dar efektyvesnę. Svarbu, kad šie skyriai dar labiau padėtų ūkininkams, tad svarstome jiems priskirti vykdyti tam tikrus mokymus, pridėti papildomų funkcijų. Šiuo klausimu daugiausia dirba viceministrė Ausma Miškinienė. – Žemėlapis dar tikrai nėra baigtas ir jis gali būti koreguojamas. Šituo klausimu dirba mokslininkų grupė, kuri savo išvadas turėtų pateikti rugsėjį. Iki to laiko galutinių sprendimų tikrai nepriimsime. Kiek teko bendrauti su ūkininkais ir įvairiomis asociacijomis, supratau, kad visiems nėra iki galo aišku, kokiu būdu žemių nenašumas ar nederlingumas buvo nustatytas. Net svarstome užsakyti nepriklausomus ekspertus, kurie dar kartą atliktų tyrimus ir patikrintų, ar naujajame žemėlapyje esantys žemės našumo balai atitinka realią situaciją. Mano, kaip ministro, tikslas – padaryti taip, kad šis vertinimas būtų kuo objektyvesnis. Tiesa, pinigai, kuriais kompensuojami nenašių žemių savininkų nuostoliai, yra riboti, tad kuo daugiau žemėlapyje matysime seniūnijų, tuo mažesnės bus kompensacijos žemdirbiams. – Viską lemia pinigai. Esame paruošę net kelis modelius, kaip ši problema galėtų būti sprendžiama. Vienas iš jų – įkurti melioracijos fondą, į kurį dalį lėšų įneštų ūkininkai, savivaldybės ir, aišku, valstybė. Kitas variantas – įvesti melioracijos mokestį. Vyriausybės priemonių plane esame įsipareigoję, kad šiam klausimui reikalingą įstatymo formą jau turėsime šių metų pabaigoje. Publikuota: 2018-07-16 17:10:17 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|