|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Gyvenimas
Pamaldos Virbalyje, evangelikų liuteronų bažnyčioje vyksta kartą per mėnesį.Autorės nuotr. Agnė RAINYTĖ
Įdomu tai, kad pačiame Virbalyje gyveno tik vienas evangelikų liuteronų kunigas Leopoldas Eduardas Erdmanas, kuris 1844 metais atsikėlė iš Garliavos. Jis kunigavo labai trumpai. Visi kiti dvasininkai, kurie patarnavo parapijiečiams, buvo atvykstantys iš kitų parapijų. 1831–1844 metais pamaldas Virbalyje vedė Karlas Heinrichas Lange iš Marijampolės. Sovietmečiu bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu. Parapijiečiams tai – skaudus istorijos momentas, tačiau tais laikas daugelis bažnyčių prarado savo tikrąją paskirtį ir buvo paverstos dideliais sandėliavimo pastatais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Virbalio evangelikų liuteronų parapija atgimė. Pirmasis dvasininkas po priverstinės parapijos gyvenimo pauzės buvo kunigas Virginijus Kelertas iš Šakių. 1994 m. Virbalio mokykloje jis vadovavo pirmosioms parapijos atkūrimo pamaldoms. 1998-aisiais aptarnauti Virbalio parapiją paskirtas kun. Vaidas Klesevičius iš Marijampolės, kuris dirba iki šiol. Parapijiečių skaičius Virbalyje visuomet kinta. Kadaise pagrindinė svyravimo priežastis buvo tikinčiųjų emigracija į Vakarus, o dabar – emigracija į užsienį arba didesnius Lietuvos miestus. Šiuo metu Virbalio evangelikų liuteronų bendruomenę sudaro apie 60 narių. Tik dalis jų gyvena Virbalyje, kiti atvyksta iš Vilkaviškio, Kybartų ar iš kitų vietovių. Nedidelei bendruomenei sunku išlaikyti savo maldos namus. Parapijiečiai tik 2000-aisiais įžengė į Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčią. Šiek tiek aptvarkė patalpas ir pradėjo rinktis į pamaldas. Virbalyje jos vyksta kartą per mėnesį. Kad ir kaip žmonės būtų atsidavę religijai, to neužtenka. Parapijai trūksta lėšų. Bažnyčiai reikia remonto. Maldos namų stogas pakeistas, bet lietvamzdžiai jau pilni žolių ir vos laikosi. Juos išvalyti sudėtinga, nes pastatas aukštas. Patys parapijiečiai šito darbo atlikti greičiausiai negalės, nes tai yra pavojinga. Kun. V. Klesevičius sako, kad pasamdyti meistrus nėra už ką. Dvasininkas žada pats pirkti kopėčias ir valyti, tvirtinti lietaus vandens nubėgimo vamzdžius, kad šie nenukristų. Kun. V. Klesevičius pasakojo, kad šiuo metu tvarkomi žemės grąžinimo dokumentai, tariamasi su architektais dėl projektavimo darbų. Minėtos paslaugos taip pat kainuos, tačiau iš kur reikės gauti pinigų, dar nežinia. Vis dėlto dvasininkas viliasi, kad blogi laikai netruks amžinai. – Reikia tikėti tuo, ko moko šios parapijos istorija. Nei nepalankus metas, nei prastos sąlygos nesitęs amžinai – šioje žemėje nėra nieko amžino. Ateis tokia diena, kai ir parapija, ir bažnyčia pakils, situacija pasikeis į gerą, – yra įsitikinęs kun. V. Klesevičius. Tikėdamasis geresnės ateities Virbalio evangelikų liuteronų parapijos kunigas didžiuojasi parapijiečiais ir jų tikėjimu.
Galerija: Evangelikai
Publikuota: 2018-07-19 09:17:55 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kūno kultūros mokytoja: „Bijau bandyti naujas sporto šakas“ * Nurodymui pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Taryba nepakluso * Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: kam atiduosime savo balsą? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|