„Santaka“ / Pasimokyti verslumo keliavo į Lenkiją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-08-20 16:38

Dalinkitės:  


„Šilo“ sodyboje pilna lietuvių meistrų pagamintų medžio statinių, šeimininko parsivežtų iš Lietuvos.

Autorės nuotr.


Pasimokyti verslumo keliavo į Lenkiją

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ


Ketvirtadienį būrys žmonių, dalyvavusių Vilkaviškio rajono savivaldybės skelbtame konkurse „Gražinkime aplinką“, gavo dovaną – kelionę į Lenkiją, į Suvalkų kraštą.



Dairėsi pavyzdžių

Šią kelionę darbštiems, grožį kuriantiems žmonėms dovanojo Savivaldybė, organizavo Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC). Kadangi kelionės tikslas buvo supažindinti savo sodybose uoliai triūsiančius mūsų rajono gyventojus su kaimynų vystomu kaimo turizmu ir parodyti, iš ko lenkai moka padaryti pinigus, keliauninkams buvo duota užduotis – pateikti idėją, kaip savo krašte pritaikyti visa, ką išvydo ekskursijoje. TVIC vadovas Vitas Girdauskas geriausios idėjos autoriui pažadėjo apdovanojimą.

Prieš užsukant į dvi Lenkijoje gyvenančių ir kaimo turizmo verslu užsiimančių tautiečių sodybas, rajono darbštuoliai buvo supažindinti su Palenkės lankytinomis vietomis: Suvalkų miestu, Augustavu ir jo populiariuoju kanalu, kuriuo plaukta laivu, aplankyti Seinai, Vygriai. Kartu keliavo ir vilkaviškiečių pamėgta gidė Elena Savickienė, kuri visą kelionėje pateiktą informaciją gebėjo „surišti į vieną tvirtą mazgą“ ir papasakojo daug įdomių dalykų apie aplankytas vietas, kartu nepamiršdama pabrėžti lenkų verslumo.




Sodybą kūrė savo lėšomis

Antroje dienos pusėje pasiektas Punsko valsčius, kur prie gražaus Seivų ežero kaimo turizmo sodybą „Šilas“ yra įkūręs Lenkijos lietuvis Valdas Krakauskas.

Būrį lankytojų pasitikęs tautietis pasakojo, kad šioje vietoje, nusipirkęs tuščią sklypą prie ežero, jis pradėjo kurtis prieš keliolika metų. Viskas daryta savo lėšomis, be jokių paramų. Mat, kaip sakė verslininkas, europiniai pinigai nėra labai dideli, o juos paėmus atsiskaitymų atsiranda daug. Tad jis nutarė su parama geriau neprasidėti.

Iš pradžių sodyboje atsirado gyvenamieji vagonėliai, paskui – nedideli kelių kambarių nameliai, pirtis.

Savininkas pasakojo, kad pas jį iš tolimiausių Lenkijos kraštų atvyksta žmonės, labai vertinantys tylą ir ramybę, gaubiančias jo sodybą. Vieni svečiai iš Vroclavo šįmet buvo jau keturioliktą kartą, nes tokios ramybės neranda niekur kitur.

Tiesa, pas V. Krakauską vykti geriausia ne dviese, o bent keturiese ar šešiese, tuomet poilsis atsieis nebrangiai. „Šilo“ namelis (jame – du kambariai, virtuvė) parai kainuoja 300 zlotų (apie 70 eurų). Tad nedidelei kompanijai tai nėra brangu. Aplink įruošti dviračių takai, yra jų nuomos vietos, greta šios sodybos – pramogų ir poilsio centras „Šilainė“, kur taip pat galima gauti nakvynę bei išsinuomoti inventorių pramogoms. Pats V. Krakauskas turi vandens dviračius, valtis, pedalais „varomą“ vandens plaustą. Atvykstantieji į „Šilą“ mėgsta žvejoti, prie pat sklypo esančiame miške randa grybų.




Sezoninis verslas

V. Krakausko sodyboje pilna lietuvybės ženklų. Pačioje matomiausioje vietoje, ant kalnelio, stovi LDK karžygys, po kurio kojomis gulinti gyvatė iš nasrų leidžia vandenį, šis akmeniniu takeliu teka į ežerą. Teritorijoje pilna drožinėtų pavėsinių, sūpynių. Visus rankų darbo gaminius savininkas sakė parsivežęs iš Lietuvos.

Tiesa, vos atvykus į sodybą nustebina ne tik dideli, gražūs mediniai vartai, bet ir prie jų stovintis... kareivis. Aišku, jis – iš gipso, bet iš tolo atrodo kaip gyvas. Kai kurie ekskursijos dalyviai iš pradžių net ėmė ieškoti savo asmens dokumentų, pamanę, kad vyks jų patikra. Greta kareivio pastatyta ir pasieniečio būdelė bei stulpai su tikrų tikriausia spygliuota viela. Savininkas sakė, kad jie yra autentiški, likę išardžius pasienio užtvarą tarp Lenkijos ir Lietuvos. V. Krakauskui jie atrodė verti parsivežti ir apsitverti sodybos prieigas.

Lenkijos lietuvis pasakojo, kad kaimo turizmo verslas klesti tik vasarą, o žiemą sodyba ištuštėja, nebent kokia pažįstamų kompanija pasiprašo iškūrenti pirtelę ant ežero kranto. Kaimo turizmas nėra pagrindinis šeimos pajamų šaltinis – Krakauskai Punske turi savo parduotuvę.



Stato gyvenvietę


Antroji aplankyta sodyba – tikras unikumas. Punskietis verslininkas Petras Lukoševičius savo gimtinėje jau antrą dešimtmetį kuria senovės baltų genčių – jotvingių ir prūsų – gyvenvietę. Automobilių ir traktorių detalėmis Punske prekiaujantis P. Lukoševičius didžiąją pajamų dalį investuoja ne į verslo plėtrą, o į šią idėją, kuri, matyt, jau tapo viso gyvenimo prasme.

Savininko lėšomis statoma gyvenvietė jau žinoma ne tik Punsko ir Seinų krašto žmonėms. Čia vyksta Poezijos pavasario vakaronės, vaidinimai, bei kiti meno kolektyvų pasirodymai. Sodyba išties įspūdinga tiek savo architektūra, tiek plotu. Save jotvingių palikuoniu laikantis vyras 7,5 ha plote kuria Punsko apylinkėse gyvenusios senovės baltų genties piliavietę.

Iš pradžių Ožkinių kaime šalia Punsko P. Lukoševičius nusipirko žemės ir joje pradėjo sodinti medžius, iš apylinkių tempti akmenis. Taip vyras pradėjo įgyvendinti savo seną svajonę – atkurti XIII a. prūsų gyvenvietę. Petras tikino nemažai laiko praleidęs prie knygų šia tema. Tiesa, dabar laiko skaityti lieka vis mažiau. Idėjos mastai ir šeimininko užmojai vis didėja. Antrą dešimtmetį sodyba vis plečiasi, atsiranda naujų statinių, tad kasmet atvykęs gali čia rasti daug naujo.



Save vadina prūsų palikuoniu

Lankytojus prie gyvenvietės pasitinka užrašas keturiomis kalbomis: prūsų, lietuvių, lenkų ir vokiečių. Pačioje gyvenvietėje nutiestas žvyro takelis, kurio viduryje pastatytas šiose apylinkėse rastas akmeninis stabas. Pasak P. Lukoševičiaus, jam gali būti apie 2500–3000 metų.

Vienoje unikalios gyvenvietės dalyje įrengta akmenų galerija išnykusių prūsų genčių atminimui. Ant akmenų iškalti dešimties prūsų genčių ir žymiausių karo vadų vardai. Šalia šios galerijos P. Lukoševičius supylė pilkapį, į kurį, kaip pasakoja pats, urnose atvežė žemių iš vietų, kur gyveno baltai.

Vaikščiojant po teritoriją iš medžių išnyra prūsų ir jotvingių pilių kopijos, gyvenvietės su nameliais, kurie pritaikyti turistų nakvynėms. Pasak šeimininko, toks verslas, kai siūloma ilsėtis nuošaliai gamtoje, tyloje, vadinamas ekoturizmu.

Vyras pasakojo, kad atkurti prūsų, jotvingių gyvenvietę rengėsi nuo vaikystės, mat tėvai daug pasakojo apie senovę ir sakė, kad jų šeima kilo iš Prūsijos.

Vis dar tebekuriamą senovės gyvenvietę jau dabar dažnai lanko žmonės iš viso pasaulio. Čia buvojo turistų iš Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų. Atvyksta daug vaikų ir jaunimo.


Išvažiuodami iš Lenkijos autobuse vilkaviškiečiai svarstė, ką galėtų pritaikyti savo sodybose. Apie matytų verslo pavyzdžių pritaikymą diskutuota visą kelią. Visi ekskursijos dalyviai buvo vienos nuomonės, kad nesvarbu, kaip atrodo kitiems, kad galbūt kažkam mintys nepatiks, kažkas kritikuos darbus, – reikia tikėti savo idėja, tuo, ką darai, tada viskas pasiseks.






Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas





Galerija: Punskas




Publikuota: 2018-08-20 16:38:26

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Greičiau užbaigti darbus siekia ir patys rangovai
* Per metus ūkininkų sąjunga tapo aktyvi ir matoma
* Grandine užtverta teritorija gyventojams kelia klausimų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai