Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-08-30 17:40

---

Nominacija „Už pagalbą ir gerą žodį“ skirta Pilviškių bendruomenės pirmininkei, vietos seniūnijos darbuotojai Loretai Bieliukienei.

Astos GUDAITIENĖS nuotr.

Projekto „Tautos šimtamečiai ąžuolai“ nominacijomis Antanave, mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje, buvo pagerbtos aktyviausios Marijampolės apskrities bendruomenės, jų nariai. Iš penkiolikos apdovanojimų net aštuoni teko mūsų rajono organizacijoms, žmonėms. Nominantams įteikti diplomai, o pagrindinė dovana – klonuoti Stelmužės ąžuolo sodinukai – juos pasieks ateityje.

Sodins šalia paminklo

„Šimtmečio tautiškiausia bendruomene“ Marijampolės apskrityje išrinkta Gižų kaimo bendruomenė. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį gižiečiai mini... eidami pėsčiomis. Per žygių ciklą po apylinkes bus nueita 100 kilometrų. Kai rudenį įvyks paskutinis žygis, tikslas bus pasiektas. Pėsčiųjų žygiai patrauklūs ne vien gižiečiams, bet ir aplinkinių vietovių gyventojams.

Beveik kasmet Gižuose arba seniūnijoje iškyla bent po vieną kryžių ar atminimo ženklą. Šiemet planuojama pastatyti paminklą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Ant jo ketinama surašyti Gižų krašto Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių ir Nepriklausomybės kovų savanorių pavardes.

Prie paminklo, kuris bus atidengtas paskutinį rugsėjo sekmadienį, gižiečiai planuoja sodinti „stelmužiuką“. Pasak bendruomenės aktyvo, tokia ypatinga dovana įpareigoja parinkti jos vertą vietą.

Įvertinta už rūpestį žmonėmis

Nominacija „Už pagalbą ir gerą žodį“ skirta Pilviškių bendruomenės pirmininkei, vietos seniūnijos darbuotojai Loretai Bieliukienei. Pasak pilviškiečių, Loreta – kaimo pasididžiavimas ir pavyzdys. Darbo vietoje gyventojus pasitinka su šypsena, o miestelis jos iniciatyva kasmet gražėja: sodinamos gėles, tvarkoma aplinka, puoselėjamos viešosios erdvės. Moteris negaili laiko socialiai remtinoms šeimoms, ypač daug dėmesio skiria seneliams. Prieš šventes su vaikais ir bendruomenės nariais gamina dovanėles, ruošia maistą, kuris pasiekia atokiausių kaimų senolius. Su bendraminčiais L. Bieliukienė organizuoja šventes, keliones po Lietuvą, į kurias vyksta senjorai, anksčiau negalėję sau leisti keliauti.

Kur sodins ąžuoliuką, pilviškiečiai dar nenusprendė. L. Bieliukienė tikisi, kad kitąmet jau bus sutvarkyta miestelio aikštė, tai medelį sodintų joje arba prie bažnyčios. Ji ketina surengti viešą apklausą, kad žmonės nuspręstų, kuri vieta Pilviškiuose garbingiausia.

Beje, į nominaciją „Už pagalbą ir gerą žodį“ pretendavo du mūsų rajono žmonės. L. Bieliukienė nurungė Gudkaimio kaimo bendruomenės pirmininką Ramūną Žemaitį.



Kybartiečiams – už požemius

Kybartų bendruomenė gavo apdovanojimą „Už tai, kas pamiršta sena, atrasta naujai“. Jos iniciatyva aptvarkyti XIX a. antrąją pusę menantys Kybartų geležinkelio stoties požemiai. Kad lankytojams būtų patogiau, kybartiečiai praplatino ertmę sienoje, padarė patogius laiptus, prieigose pakabino istorinių nuotraukų, informacinę lentą. Požemiuose vyksta koncertai, parodos, ekskursijos.

Kur sodins savąjį ąžuoliuką, miesto žmonės kol kas nesitarė. Pasak bendruomenės pirmininko Vito Katkevičiaus, laiko nuspręsti dar yra, nes ąžuoliukas dar mažas, Kybartus sodinukas pasieks galbūt tik kitąmet.



Asmenybės ir pastatai – neeiliniai

„Šimtmečio gyvenviete“ nominuota bendruomenė „Senieji Antupiai“. Antupių kaimas Lietuvai užaugino daug garsių asmenybių. Tai – literatai, knygnešiai, tautos švietėjai, tautosakininkai. Nepriklausomybės kovose dalyvavo būrys Antupių krašto savanorių, penki apdovanoti Vyčio Kryžiumi. Šiuo metu Antupių vardas siejamas su medicinos profesoriaus Vaidoto Urbanavičiaus, režisieriaus Daliaus Vaclovo Ramanausko.

Kaimas ypatingas dar ir tuo, kad jame yra bene daugiausia išlikusių senųjų ūkininkų sodybų, stovi beveik pusantro šimto metų sulaukusi medinė koplyčia, įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Šis statinys bendruomenės iniciatyva suremontuotas.

Duona ir knygos

Prieš ketverius metus „Karalkrėslio kepyklėlę“ įkūrusi Karalkrėslio kaimo bendruomenė išrinkta „Versliausia Lietuvos šimtmečio bendruomene“.

Bendruomenė sertifikavusi kepamus tautinio paveldo gaminius: „Agutės pyragą“, „Dvaro duoną“, „Ponaičio riestainius“, „Duonos kukulius“. Savo produkcija Karalkrėslio kepėjai prekiauja Vilkaviškio turguje, šventėse, mugėse.

Nominaciją „Šimtmečio dovana“ gavo Patilčių kaimo bendruomenė. Pernai jos savanoriai įkūrė kaimo biblioteką, kuriai žmonės atidavė per 1000 knygų. Bendruomenė turi tradiciją bibliotekoje kiekvieną sekmadienį rinktis ir kažką bendrai nuveikti.



Ąžuolų ir amatų trauka

„Bendruomenė, išgarsinusi Lietuvą Europoje ir pasaulyje“ – ši skambi nominacija skirta „Virbalio vartams“. Prieš trejus metus virbaliečiai įkūrė „Senųjų amatų centrą“, kuris sulaukia lankytojų iš viso pasaulio. Pernai apsilankė 122 užsieniečiai iš Taivano, Tuniso, Izraelio, Vengrijos, Norvegijos, Vokietijos. Amatų centre lankytojai kepa duoną, lieja žvakės, audžia, susipažįsta su lietuviškomis tradicijomis, vaišinasi tradiciniais valgiais.

Nominacija „Regiono šimtmečio palikimas“ pelnytai atiteko Basanavičynei. Jono Basanavičiaus gimtinėje atkurta ne vien gyvenamoji aplinka – joje saugomos senosios tradicijos. Greta ošiantis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas laikomas unikaliu mūsų valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklu. 2017-ųjų balandį ąžuolyne baigta sodinti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio giraitė.



Dovanos dar auga

Džiaugsmą dėl apdovanojimo išgyvenusioms bendruomenėms kone visoms dar teks priimti atsakingą sprendimą, tai yra išrinkti geriausią vietą ąžuoliukui, o paskui sodinuką tinkamai prižiūrėti ne vienus metus. Juk Stelmužės ąžuolo klonai – mokslininkų ne vienų metų darbo rezultatas.

Dovanomis tapę Stelmužės ąžuolo palikuonys – kol kas maži, trapūs, vis dar tvirtėja ir laukia dienos, kai bus pasodinti ten, kur jiems lemta augti.

Miškų instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorijoje Stelmužės ąžuolo tyrimai, siekiant regeneruoti kloninius ūglius ir išauginti medelius, buvo atnaujinti 2007 m. Pasak laboratorijos darbuotojų, prasminga išauginti ne tik identiškus Stelmužės ąžuolo klonus. Kol dar yra galimybė, verta suformuoti šio senolio ąžuolo palikuonių kolekciją. Tikėtina, kad išauginti sveiki klonai bus tokie pat ilgaamžiai ir atsparūs aplinkos veiksniams, kaip jų „protėvis“.

Zarasų rajone, Stelmužės miestelyje, augantis medis – trečias iš seniausių ir galingiausių ąžuolų Europoje ir pats seniausias Lietuvoje. Manoma, kad jo amžius – pusantro tūkstančio metų. Ąžuolo kamieno apimtis – 9,58 m.

---

Projektą „Valstybė buvo, yra ir bus“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Galerija: Ąžuolas

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---