|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Gyvenimo būdas
Popierinę puokštę, skirtą pirmosioms vestuvių metinėms, Inga Kanapskienė gamino penkias valandas.Autorės nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
„Tai – šios nakties darbas“, – šypsodamasi popierinę puokštę rodo gėlininkė Inga Kanapskienė. Pagaminti „ką nors gražaus“ iš popieriaus šįkart Ingos paprašė viena vilkaviškietė, susiruošusi savo sūnų ir marčią pasveikinti popierinių vestuvių metinių proga. Gėlininkė ilgai suko galvą, o tada iš skirtingų faktūrų gelsvo ir rusvo atspalvio popieriaus per naktį karpė bei klijavo gėles. Iš kalendoriaus lapelio, rodančio sukaktuvininkams lemtingą datą, I. Kanapskienė išlankstė drugelį ir prisegė jį prie puokštės. Darbas užtruko net penkias valandas – per tiek laiko iš įprastų gėlių buvo galima sukurti ne vieną puokštę. Tačiau rezultatas – gražu, įdomu ir neįprasta, kaip pageidavo klientė. „Yra žmonių, kurie ateina su konkrečia mintimi ar net atsineša pavyzdį ir sako: darai viską, padarysi ir šitą. Ir galvoju, fantazuoju, darau, kol pačiai pasidaro gražu“, – šypsojosi moteris. Dešimt metų savarankiškai gėlininkyste užsiimanti vilkaviškietė „kitokių“ puokščių gaminusi ne kartą. Jau kuris laikas populiarėja valgomos puokštės iš vaisių, daržovių ir net įvairių maisto produktų. – Ir dabar gavau užsakymą pagaminti moteriai didžiulę puokštę iš vaisių. Kadangi ji bus tikrai didelė, tokiais atvejais aš siūlau daryti ne puokštes, o kompozicijas. Skiriasi jos tuo, kad puokštė merkiama į vazą, tad turi būti formuojama ant koto, o kompozicija iškart daroma dėžutėje, kibirėlyje ar tiesiog guldoma ant stalo. Kompozicija yra patogesnis variantas, nes sunkios vaisių ir daržovių puokštės vaza gali neatlaikyti ir nuvirsti, – pasakojo gėlininkė. I. Kanapskienė jau įsitikino, kad valgomos puokštės elementai beveik visuomet skiriasi priklausomai nuo to, ar ji užsakoma vyrui, ar moteriai. Dailiosios lyties atstovėms kompoziciją ar puokštę paprastai prašoma pagaminti iš braškių, vynuogių, bananų ir kitų vaisių bei uogų, o vyrams – iš rūkytų dešrelių, sūrio, paprikos, svogūno ir, be abejo, kokio nors butelaičio su skysčiu, kurį pastaruoju metu galima tik pardavinėti ir vartoti, bet spaudoje geriau neminėti. I. Kanapskienė tvirtina, kad visus jos valgomų puokščių komponentus iš tiesų galima dėti į burną. Jie niekuo nepurkšti, nelakuoti, kad laikytųsi ilgiau. Priešingai, moteris sako visus vaisius, uogas kruopščiai nuplaunanti, gamindama kompozicijas ir puokštes labai žiūri higienos, dirba su pirštinėmis. – Ar klientai jas valgo – nežinau, neklausiau. Kita vertus, kam gi tas gėrybes išmesti, ypač jei žmogus užsako tikrai brangią vaisių kompoziciją? – svarstė moteris. Tačiau Ingai nepriimtinas dabar vis populiarėjantis kitas variantas: kai maisto produktai, pavyzdžiui, tortai, puošiami įvairiomis gėlėmis. Anot moters, esama gėlių, kurioms dalis žmonių yra alergiški, tad būti valgio puošmenomis jos niekaip netinka. Kita vertus, galbūt kai kurios gėlės ir yra valgomos, tačiau jos dažniausiai būna nupurkštos visokiausiais chemikalais, tad su maistu liestis joms tikrai nereikėtų. Jau keletas metų Inga pamėgusi dekoratyvinį vaisių bei daržovių pjaustinėjimo meną. Moteriai labai patinka įvairiais raštais pjaustinėti arbūzus, bet savo darbų nuotraukas ji vengia kelti į feisbuko paskyrą, nes tuoj pat atsiranda užsakovų. O toks pjaustinėjimas yra ir sudėtingas, ir ilgas darbas, trunka keletą valandų, tad užsiimti juo nemažai užsakymų turinčiai gėlininkei tiesiog nėra laiko. Be to, pjaustoma su ypač aštriais dvipusiais peiliais, tad dirbdama nepaskubėsi, kitaip gali rimtai susižeisti. Pernokęs arbūzas pjaustinėjamas gali dar ir trūkti, tad skubos darbas nueitų niekais arba tektų sukti galvą, kaip klaidą ištaisyti. „Atrodo, savo darbo laiko neskaičiuoju. Tačiau kai pjaustinėdama arbūzą ar gamindama kokią ypatingą kompoziciją praleidi keturias ar penkias valandas – net nežinia, kiek už tą darbą turėtum prašyti. Bet valandų į pinigus paversti dar neišmokau“, – juokėsi I. Kanapskienė. Tad savo pjaustinėtais arbūzais, prieš juos suvalgant, Inga labiau linkusi džiuginti tik šeimą, kuri, anot moters, ir taip gerokai nukenčia dėl nuolatinio jos užimtumo. „Kai dirbu savo mėgstamą darbą, kartais apskritai prarandu laiko nuovoką. Tik žinau, kad lieku skolinga savo vyrui ir dukroms už jų kantrybę“, – kalbėjo gėlininkė. Vilkaviškietė Inga sako, kad kone kiekvienas užsakymas jai atneša naujų minčių. Savo kūrinius – tiek įprastas, tiek netradicines puokštes bei kompozicijas – ji kartais įkelia į feisbuką, kur yra įkūrusi VIPA grupę, tad nemažai žmonių, pamatę nuotraukas, savo užsakymus pateikia tiesiog internetu. Vis dėlto I. Kanapskienė baiminasi klientų, kurie rodo nufotografuotą jos puokštę ir prašo pagaminti lygiai tokią pačią. Moteris juokiasi, kad „konvejeriu“ savo darbo dirbti negalėtų. Kiekviena puokštė, anot jos, yra šiek tiek kitokia, ir kiekvienąkart norisi išgauti ką nors naujo, o ne „štampuoti“ vienodai. Inga pasakojo, jog ji turi ratelį bendraminčių gėlininkių, kurios tarpusavyje puikiai sutaria, bendrauja šeimomis. Gėlėmis prekiaujančios moterys sveikindamos viena kitą įvairiomis progomis jau nebenori nešti gėlių, tad prieš eidamos į svečius turi gerokai pasukti galvas. Tada dovanojami dekoratyviniai kopūstai, kurių lapuose paslepiama dar ir „finansinių palinkėjimų“, įteikiama saulėgrąža iš mamos daržo su pustrečio metro ilgio kotu ir kitokios neįprastos puošmenos.
Galerija: Gėlės kitaip
Publikuota: 2018-09-03 08:48:46 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi * Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|