|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2018-09-03 17:15
|
|
|
Žiūrių-Gudelių kaime išlikusi sodybos, kurioje gimė rašytojas Vincas Pietaris, klėtelė.
Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.
Pasak Vytauto Judicko, Pilviškių seniūnija gali didžiuotis tuo, kad čia gimė daug įžymių žmonių.
Žiūrių-Gudelių kaime pasaulį išvydo rašytojas Vincas Pietaris (1850–1902), pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autorius. Jo gimtinėje stovi labai gerai išsilaikiusi klėtelė ir rašytojui pastatytas stogastulpis. Ten užsukti ir pasimėgauti gera aura, kuri gaubia V. Pietario gimimo vietą, galima bet kada.
Opšrūtuose gimė poetas, vertėjas Kazys Bukaveckas (1855–1940), Jurkšuose – vertėjas Jonas Žilius-Jonila (1870–1932), Naudžiuose – knygnešys Juozas Rimša (1875–1970) ir dailininkas skulptorius Petras Rimša (1881–1961), o Paežerių kaime – rašytojo Antano Kriščiukaičio-Aišbės (1864–1933) gimtinė. Paežeriuose gimė ir bene žymiausias Pilviškių krašto žmogus – XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo ideologas, „Tautiškos giesmės“ autorius Vincas Kudirka (1858–1899). Jo pavardė taip pat minima kalbant apie Lietuvos muzikos, dramaturgijos, kitų sričių raidą. Deja, jo klėtelės reikalai vis dar nesiklosto taip, kaip norėtųsi.
Parausių kaime – Brundzų gimtinė. Jonas Brundza – medicinos mokslų daktaras, 1919 m. pradėjęs dirbti besikuriančioje Lietuvos kariuomenėje. Jo sūnus Kazys Brundza – biologijos mokslų daktaras, vaikaičiai – kompozitorė Konstancija Brundzaitė, architektė Elena Brundzaitė ir lenktynininkas, automobilių sporto organizatorius Stasys Brundza.
Bebrininkų kaime yra gimęs vyskupas Vincentas Borisevičius, kandidatas į palaimintuosius.
Žiūrių-Gudelių kaime galima aplankyti partizanų žūties vietą, kur 1950 m. birželio 22 d. žuvo Tauro apygardos Vytauto rinktinės keli kovotojai.
1869 m. kovo 1 d. Gulbiniškių kaime gimė Juozas Vilkutaitis-Keturakis, komedijos „Amerika pirty“ pagrindinis autorius. Kai Vincas Kudirka „Varpe“ paskelbė dramų konkursą, Juozas su broliu Antanu 1895 m. parašė minėtą komediją.
Opšrūtų kaime galima rasti Montvilynę. Iš jos kilo per „Titaniko“ katastrofą nuskendęs kunigas Juozas Montvila, ten augo dramaturgas Juozas Montvila, režisierius Julius Dautartas, vasarojo rašytojas Vladas Dautartas. Toje sodyboje Marija Montvilaitė spausdino „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“.
Visoje Pilviškių seniūnijoje tėra vienas piliakalnis. Tai – Piliūnų piliakalnis su gyvenviete. Jis stūkso Rausvės kairiojo kranto kyšulyje, netoli santakos su Šešupe. Piliakalnis nedidelis, nuošalus, tačiau prižiūrėtas.
Turbūt nėra pakeleivio, kuris nepastebėtų baltos dvibokštės Švč. Trejybės bažnyčios. Šventovė moderno stiliaus, didinga, jos vidaus erdvė jauki. Pirmoji medinė bažnyčia Pilviškiuose buvo pastatyta 1685 m. Antrojo pasaulinio karo pradžioje ji sudegė, tačiau išliko ir dabar tebestovi mūrinė varpinė.
Miestelyje veikia Jungtinė metodistų bažnyčia. Bendruomenė čia įsikūrė 1921 m. Metodistai garbina tą patį Dievą, tik neturi Švč. Mergelės Marijos kulto, neina išpažinties.
Įdomus objektas – ant Šešupės kranto pastatyta hidroelektrinė. Jos savininkas yra pilviškietis verslininkas Edmundas Gadišauskas. Hidroelektrinė mažam miesteliui – tikrai didelis objektas. Į statinį „sukrauta“ 610 m³ betono, 30 tonų metalų. Užtvanka tvirtai pažabojo Šešupę, kaskadomis krentantis vanduo rodo didžiulę šios stichijos jėgą. Pilviškių hidroelektrinėje pastatytos dvi turbinos po 110 kW, jos galingumas – 220 kW, maksimalus vandens kritimo aukštis – 2,8 m.
Verta aplankyti Mažučių šaltinėlį bei originalią lauko akmenų koplyčią. Ji stovi laukymės pakraštyje, prie Alksnės upelio, šalia praeina geležinkelis. Netoliese stūkso atminimo akmuo kraštietei poetei Juzei Liudai Augustaitytei-Vaičiūnienei.
Koplytėlė taip pat stovi ir Parausių kaime. Apipinta šiurpiomis legendomis, ji turėtų patikti mistikos mėgėjams.
„Santakos“ inf.
Pasak Vytauto Judicko, Pilviškių seniūnija gali didžiuotis tuo, kad čia gimė daug įžymių žmonių. |
Žiūrių-Gudelių kaime pasaulį išvydo rašytojas Vincas Pietaris (1850–1902), pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autorius. Jo gimtinėje stovi labai gerai išsilaikiusi klėtelė ir rašytojui pastatytas stogastulpis. Ten užsukti ir pasimėgauti gera aura, kuri gaubia V. Pietario gimimo vietą, galima bet kada.
Opšrūtuose gimė poetas, vertėjas Kazys Bukaveckas (1855–1940), Jurkšuose – vertėjas Jonas Žilius-Jonila (1870–1932), Naudžiuose – knygnešys Juozas Rimša (1875–1970) ir dailininkas skulptorius Petras Rimša (1881–1961), o Paežerių kaime – rašytojo Antano Kriščiukaičio-Aišbės (1864–1933) gimtinė. Paežeriuose gimė ir bene žymiausias Pilviškių krašto žmogus – XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo ideologas, „Tautiškos giesmės“ autorius Vincas Kudirka (1858–1899). Jo pavardė taip pat minima kalbant apie Lietuvos muzikos, dramaturgijos, kitų sričių raidą. Deja, jo klėtelės reikalai vis dar nesiklosto taip, kaip norėtųsi.
Parausių kaime – Brundzų gimtinė. Jonas Brundza – medicinos mokslų daktaras, 1919 m. pradėjęs dirbti besikuriančioje Lietuvos kariuomenėje. Jo sūnus Kazys Brundza – biologijos mokslų daktaras, vaikaičiai – kompozitorė Konstancija Brundzaitė, architektė Elena Brundzaitė ir lenktynininkas, automobilių sporto organizatorius Stasys Brundza.
Bebrininkų kaime yra gimęs vyskupas Vincentas Borisevičius, kandidatas į palaimintuosius.
Žiūrių-Gudelių kaime galima aplankyti partizanų žūties vietą, kur 1950 m. birželio 22 d. žuvo Tauro apygardos Vytauto rinktinės keli kovotojai.
1869 m. kovo 1 d. Gulbiniškių kaime gimė Juozas Vilkutaitis-Keturakis, komedijos „Amerika pirty“ pagrindinis autorius. Kai Vincas Kudirka „Varpe“ paskelbė dramų konkursą, Juozas su broliu Antanu 1895 m. parašė minėtą komediją.
Opšrūtų kaime galima rasti Montvilynę. Iš jos kilo per „Titaniko“ katastrofą nuskendęs kunigas Juozas Montvila, ten augo dramaturgas Juozas Montvila, režisierius Julius Dautartas, vasarojo rašytojas Vladas Dautartas. Toje sodyboje Marija Montvilaitė spausdino „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“.
Visoje Pilviškių seniūnijoje tėra vienas piliakalnis. Tai – Piliūnų piliakalnis su gyvenviete. Jis stūkso Rausvės kairiojo kranto kyšulyje, netoli santakos su Šešupe. Piliakalnis nedidelis, nuošalus, tačiau prižiūrėtas.
Turbūt nėra pakeleivio, kuris nepastebėtų baltos dvibokštės Švč. Trejybės bažnyčios. Šventovė moderno stiliaus, didinga, jos vidaus erdvė jauki. Pirmoji medinė bažnyčia Pilviškiuose buvo pastatyta 1685 m. Antrojo pasaulinio karo pradžioje ji sudegė, tačiau išliko ir dabar tebestovi mūrinė varpinė.
Miestelyje veikia Jungtinė metodistų bažnyčia. Bendruomenė čia įsikūrė 1921 m. Metodistai garbina tą patį Dievą, tik neturi Švč. Mergelės Marijos kulto, neina išpažinties.
Įdomus objektas – ant Šešupės kranto pastatyta hidroelektrinė. Jos savininkas yra pilviškietis verslininkas Edmundas Gadišauskas. Hidroelektrinė mažam miesteliui – tikrai didelis objektas. Į statinį „sukrauta“ 610 m³ betono, 30 tonų metalų. Užtvanka tvirtai pažabojo Šešupę, kaskadomis krentantis vanduo rodo didžiulę šios stichijos jėgą. Pilviškių hidroelektrinėje pastatytos dvi turbinos po 110 kW, jos galingumas – 220 kW, maksimalus vandens kritimo aukštis – 2,8 m.
Verta aplankyti Mažučių šaltinėlį bei originalią lauko akmenų koplyčią. Ji stovi laukymės pakraštyje, prie Alksnės upelio, šalia praeina geležinkelis. Netoliese stūkso atminimo akmuo kraštietei poetei Juzei Liudai Augustaitytei-Vaičiūnienei.
Koplytėlė taip pat stovi ir Parausių kaime. Apipinta šiurpiomis legendomis, ji turėtų patikti mistikos mėgėjams.
„Santakos“ inf.
Galerija: Hidroelektrinė
Publikuota: 2018-09-03 17:15:31
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|