Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

---

Gausiai užderėję obuoliai tampa galvos skausmu, kai norima atliekas sutvarkyti atsakingai, nekenkiant aplinkai.

Kristinos Žalnierukynaitės nuotr.

Sulaukėme jau ne vieno mūsų rajono gyventojo skambučio dėl žaliųjų atliekų. Skaitytojai piktinasi, kad mokesčius už atliekų tvarkymą moka, bet sistema nėra labai patogi.

Žadėjo versti į griovius

– „Santakoje“ skaičiau, kad supuvusių obuolių į konteinerius mesti negalima, kitaip Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro vadovas grasina baudomis. Tai kam tie konteineriai iš viso reikalingi? Ką man daryti su tais obuoliais, krauti juos į krūvą ir pūdyti? Gerbiamas Algirdas Bagušinskas siūlo kompostuoti. Bet pagalvokite, kas iš tokio komposto bus ir kur jį gali panaudoti? Obuoliai juk rūgština dirvožemį, paskui niekas jame neaugs! Supirktuvėje už obuolių kilogramą siūlo keturis centus... O maišą žolės ar supuvusių obuolių iš Vištyčio vežti į buvusį sąvartyną (ten Pavembrių kaimo teritorijoje įrengta žaliųjų atliekų aikštelė – red. past.) tikrai nesiruošiu. Žmonės turbūt ims į griovius viską versti. Tai, žinoma, ne išeitis, bet ką daryti? – savo nuomonę dėstė Vištyčio miestelio gyventojas.

Panašiai kalbėjo ir kita laikraščio skaitytoja. Anot moters, Vilkaviškio gyventojai jau buvo pripratę vežti žaliąsias atliekas į joms skirtus didžiuosius konteinerius, stovėjusius trijose skirtingose miesto vietose. Nuo šių metų jų nebeliko, tad žmonėms kyla problema, kur padėti šakas, lapus, vaisius ir kt.

– Aš iki tų konteinerių maišą su nupjauta žole dar nuveždavau dviračiu, bet iki žaliųjų atliekų aikštelės žolės tikrai nenugabensiu. Kam tada mes tuos mokesčius mokame, jei atliekų vis tiek nėra kur padėti? – stebėjosi vilkaviškietė.



Priims iki 200 kilogramų

Dėl obuolių kompostavimo su žmonėmis ginčytis negalėtų net patys atliekų tvarkytojai. Dar prieš keletą metų „Ecoservise“ atstovė Daiva Skrupskelienė spaudai teigė, kad iš tokio komposto naudos bus mažai. „Dažnas reiškinys rudenį – sodai, nukloti obuolių krituoliais, kurie įprastai taip pat keliauja į komposto ruošinį. Tokiu pagrindu paruošta trąša gali atnešti daugiau žalos nei naudos, kadangi dėl obuolių suaktyvėja puvimo procesai, šutimas, padidėja dirvos rūgštingumas“, – sakė D. Skrupskelienė.

Tačiau kai gyventojų pastabas perdavėme Marijampolės atliekų tvarkymo centro (MAATC) prevencinės veiklos organizatorei Liucijai Burbienei, ji paaiškino, kad žaliųjų atliekų tema buvo surengtas pasitarimas ir gyventojams nedidelius biodegraduojančių atliekų kiekius leista vežti į didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (DGASA).

Taigi mūsų rajono gyventojai į Vilkaviškio DGASA, esančią Šiaurės gatvėje, gali atvežti iki 200 kilogramų nupjautos žolės, ravėjimo atliekų, sugrėbtų lapų, krituolių vaisių ir pan. Didesnius kiekius ir didelių gabaritų žaliąsias atliekas (šakas, krūmus ir pan.) ir toliau teks vežti į Vilkaviškio žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Pavembrių kaime.



Žadėjo ekonominę naudą

Gyventojų priekaištus išklausiusi L. Burbienė dar kartą priminė, kad komunalinių atliekų konteineriai yra skirti tik po rūšiavimo likusioms buitinėms atliekoms, tad obuoliai, kaip ir kitos žaliosios atliekos, ten patekti neturėtų.

– Visi sodininkai tuos obuolius prieš 10 ar 15 metų susitvarkė ir niekam nekilo problemų, nors atliekų tvarkymo sistemos nebuvo. Visi žinojo, kad galima iškasti duobutę ir ten „palaidoti“ krituolius. Dabar net baisu žiūrėti, kai bobutės kolektyviniuose soduose išravi žoles ir neša į komunalinių atliekų konteinerius. O paskui baisisi klimato kaita – liūtimis, vėtromis, atšilimais ir ledynų tirpimais. Juk viskas susiję: iš žaliųjų atliekų sąvartynuose išsiskiriančių milžiniškų metano ir kitų dujų kiekių gamta sutvarkyti nepajėgi, jos ardo ozono sluoksnį ir t. t. Todėl ir priimami valstybių susitarimai pasauliniu mastu mažinti pavojingų dujų išsiskyrimą į aplinką, todėl ir duoda Europos Sąjunga lėšų susitvarkyti savo sąvartynus, kelia reikalavimus, kad žaliosios atliekos į juos nepatektų. Mes perkame kompostavimo dėžes, statome savivaldybių kompostavimo aikšteles ir prašome gyventojų laikytis atliekų tvarkymo taisyklių: savo atliekas tvarkyti taip, kad žala gamtai būtų kuo mažesnė. Tvarkingai kompostuojant žaliosios atliekos tampa trąša, o ne teršalais, – dėstė L. Burbienė.

MAATC atstovės teigimu, rūšiuojantieji kitąmet turėtų pajusti ir ekonominę naudą, mat nuo 2019 m. pradžios gyventojai mokės už tiek kartų, kiek bus išstumti ir pakelti jų mišrių komunalinių atliekų konteineriai. Anot L. Burbienės, tvarkingai rūšiuojant į juos pateks mažiau atliekų, nebus smarvės ir puvimo, todėl konteineriai bus išstumiami rečiau, tad ir mokestis bus mažesnis.

– Kol kas dar neapsispręsta, kaip taikant šią sistemą būtų skatinami rūšiuoti daugiabučių gyventojai. Bet sistema nuolat tobulinama, – tvirtino L. Burbienė.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---