|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2018-09-10 17:20
|
|
|
Savo namus vis padegantį Vladą Jestremskį (viduryje) auklėjo ir seniūnas Vytautas Judickas, ir seniūnaitis Benius Jarmalavičius.
Autorės nuotr.
Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ
Sakoma, kad geras kaimynas ir už giminę artimesnis. Tačiau ne visiems pasiseka turėti gerus kaimynus. Priešingai, kai kurie ypač apkartina gyvenimą ir verčia jaustis nesaugiai net savuose namuose.
Būtent tokį kaimyną turi Bebrininkų kaimo Rausvės gatvės daugiabutyje gyvenantys žmonės. Išgerti mėgstantis Vladas Jestremskis – tikras galvos skausmas greta gyvenantiesiems. Jis jau ne pirmą kartą padega savo namus. Gretimuose butuose gyvenantys žmonės nuolat baiminasi dėl savo ir vaikų gyvybės. Šuniui ant uodegos nuėjo visi jų naujai padaryti remontai. Tvarkingai gyvenantys žmonės bijo savo vaikus vienus palikti namie.
Didžiausią gaisrą savo namuose V. Jestremskis buvo sukėlęs prieš dvejus metus. Tuomet išdegė būsto vidus per du aukštus. Supleškėjo visas vyriškio turtas.
Atskubėję ugniagesiai gaisrą užgesino, tačiau nukentėjo šalia gyvenančių žmonių turtas, butai sulieti vandeniu.
– Tada mes nesiskundėme, kad nukentėjome, svarbu, jog gyvi likome. Maži vaikai išsigando, bėgome į gatvę, – tą dieną kaip košmarą atsimena V. Jestremskio kaimynė. – O dabar – ir vėl. Ir kuo toliau, tuo gražiau. Gerai, kad anksčiau grįžau iš darbo ir pamačiau pro langus besiverčiančius dūmus, tai iškviečiau ugniagesius. Nežinia, kaip vėl būtų viskas pasibaigę. Mums jis čia nuolat iškrečia kažką panašaus. Gyventi šalia nesaugu.
Paskutinį kartą rugpjūčio 30-ąją į Bebrininkus vėl lėkė dvi ugniagesių mašinos, greitoji medicinos pagalba. Atvykusios tarnybos rado uždūmytas patalpas, o patį gaisro „autorių“ – ramiai miegantį. Vyriškis buvo užsikaitęs bulves ir begurkšnodamas alų užmigo. Pridegęs maistas ėmė rūkti, dūmai iš būsto ritosi tumulais. Vyrui būtų baigęsi daug liūdniau, jei ne anksčiau iš darbo grįžusi kaimynė...
Rausvės gatvės žmonės kreipėsi į Pilviškių seniūną Vytautą Judicką. Atvykęs į vietą seniūnas gaisro kaltininko namuose nerado. Radęs nerakintas duris, seniūnas kartu su Bebrininkų seniūnaičiu Beniumi Jarmalavičiumi ėmė ieškoti būsto gyventojo. Vyrai kraupo nuo pamatytų vaizdų: vyriškis gyveno degėsiuose. Visos buto sienos aprūkusios, kambariai tušti, tik viename padėti keli baldai. Tame kambaryje vyras ir gyveno.
Visos statybinės medžiagos, kuriomis po gaisro žmogų aprūpino seniūnija, riogsojo sukrautos koridoriuje. Apie tvarką vieninteliame kambaryje net ir kalbėti neverta.
– Įsivaizduokite, po gaisro visas kaimas jį rėmė, šelpė, nešė daiktus, pinigus, visi gailėjo, – pasakojo kaimynai. – Mūsų neparėmė niekas, nors mes po gaisro irgi nukentėjome. Patys tvarkėmės, kaip išmanėme. O dabar ir vėl! Laimei, šįkart neprireikė lieti vandens, tai bent mūsų butai po gaisro liko sausi, tik kvapas baisus.
Paklaustas, kaip būtų galima padėti žmonėms, seniūnas skėsčiojo rankomis. Nėra jokių priemonių izoliuoti potencialų gaisrų sukėlėją nuo visuomenės. Juo turi pasirūpinti artimieji. Išvyti žmogaus iš jam priklausančio būsto niekas negali. Nebent antstoliai, kurie areštuotų turtą dėl skolų.
Viskas, kuo galima pagąsdinti V. Jestremskį, tai bauda už gaisro sukėlimą. Kaimynams V. Judickas rekomendavo turtą apsidrausti ir toliau... gyventi baimėje.
Tiesa, išėję į lauką seniūnas su seniūnaičiu ir gyventojais būsto šeimininką rado besislepiantį po obelimi. Žmonės auklėjo netvarkingą kaimyną, su juo griežtai kalbėjo seniūnas. Tačiau kalbos mažai ką padėjo.
Jau kitą dieną V. Jestremskis ant savo namų slenksčio gulėjo visiškai girtas, nepajėgęs net įeiti į namus. Laimei, šįkart nieko nepadegė...
Sakoma, kad geras kaimynas ir už giminę artimesnis. Tačiau ne visiems pasiseka turėti gerus kaimynus. Priešingai, kai kurie ypač apkartina gyvenimą ir verčia jaustis nesaugiai net savuose namuose. |
Būtent tokį kaimyną turi Bebrininkų kaimo Rausvės gatvės daugiabutyje gyvenantys žmonės. Išgerti mėgstantis Vladas Jestremskis – tikras galvos skausmas greta gyvenantiesiems. Jis jau ne pirmą kartą padega savo namus. Gretimuose butuose gyvenantys žmonės nuolat baiminasi dėl savo ir vaikų gyvybės. Šuniui ant uodegos nuėjo visi jų naujai padaryti remontai. Tvarkingai gyvenantys žmonės bijo savo vaikus vienus palikti namie.
Didžiausią gaisrą savo namuose V. Jestremskis buvo sukėlęs prieš dvejus metus. Tuomet išdegė būsto vidus per du aukštus. Supleškėjo visas vyriškio turtas.
Atskubėję ugniagesiai gaisrą užgesino, tačiau nukentėjo šalia gyvenančių žmonių turtas, butai sulieti vandeniu.
– Tada mes nesiskundėme, kad nukentėjome, svarbu, jog gyvi likome. Maži vaikai išsigando, bėgome į gatvę, – tą dieną kaip košmarą atsimena V. Jestremskio kaimynė. – O dabar – ir vėl. Ir kuo toliau, tuo gražiau. Gerai, kad anksčiau grįžau iš darbo ir pamačiau pro langus besiverčiančius dūmus, tai iškviečiau ugniagesius. Nežinia, kaip vėl būtų viskas pasibaigę. Mums jis čia nuolat iškrečia kažką panašaus. Gyventi šalia nesaugu.
Paskutinį kartą rugpjūčio 30-ąją į Bebrininkus vėl lėkė dvi ugniagesių mašinos, greitoji medicinos pagalba. Atvykusios tarnybos rado uždūmytas patalpas, o patį gaisro „autorių“ – ramiai miegantį. Vyriškis buvo užsikaitęs bulves ir begurkšnodamas alų užmigo. Pridegęs maistas ėmė rūkti, dūmai iš būsto ritosi tumulais. Vyrui būtų baigęsi daug liūdniau, jei ne anksčiau iš darbo grįžusi kaimynė...
Rausvės gatvės žmonės kreipėsi į Pilviškių seniūną Vytautą Judicką. Atvykęs į vietą seniūnas gaisro kaltininko namuose nerado. Radęs nerakintas duris, seniūnas kartu su Bebrininkų seniūnaičiu Beniumi Jarmalavičiumi ėmė ieškoti būsto gyventojo. Vyrai kraupo nuo pamatytų vaizdų: vyriškis gyveno degėsiuose. Visos buto sienos aprūkusios, kambariai tušti, tik viename padėti keli baldai. Tame kambaryje vyras ir gyveno.
Visos statybinės medžiagos, kuriomis po gaisro žmogų aprūpino seniūnija, riogsojo sukrautos koridoriuje. Apie tvarką vieninteliame kambaryje net ir kalbėti neverta.
– Įsivaizduokite, po gaisro visas kaimas jį rėmė, šelpė, nešė daiktus, pinigus, visi gailėjo, – pasakojo kaimynai. – Mūsų neparėmė niekas, nors mes po gaisro irgi nukentėjome. Patys tvarkėmės, kaip išmanėme. O dabar ir vėl! Laimei, šįkart neprireikė lieti vandens, tai bent mūsų butai po gaisro liko sausi, tik kvapas baisus.
Paklaustas, kaip būtų galima padėti žmonėms, seniūnas skėsčiojo rankomis. Nėra jokių priemonių izoliuoti potencialų gaisrų sukėlėją nuo visuomenės. Juo turi pasirūpinti artimieji. Išvyti žmogaus iš jam priklausančio būsto niekas negali. Nebent antstoliai, kurie areštuotų turtą dėl skolų.
Viskas, kuo galima pagąsdinti V. Jestremskį, tai bauda už gaisro sukėlimą. Kaimynams V. Judickas rekomendavo turtą apsidrausti ir toliau... gyventi baimėje.
Tiesa, išėję į lauką seniūnas su seniūnaičiu ir gyventojais būsto šeimininką rado besislepiantį po obelimi. Žmonės auklėjo netvarkingą kaimyną, su juo griežtai kalbėjo seniūnas. Tačiau kalbos mažai ką padėjo.
Jau kitą dieną V. Jestremskis ant savo namų slenksčio gulėjo visiškai girtas, nepajėgęs net įeiti į namus. Laimei, šįkart nieko nepadegė...
Galerija: Nesaugu
Publikuota: 2018-09-10 17:20:37
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi
* Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|