„Santaka“ / „Etatinis“ padegėjas baimėje laiko visus daugiabučio kaimynus / Problema

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Problema

Dalinkitės:  


Savo namus vis padegantį Vladą Jestremskį (viduryje) auklėjo ir seniūnas Vytautas Judickas, ir seniūnaitis Benius Jarmalavičius.

Autorės nuotr.


„Etatinis“ padegėjas baimėje laiko visus daugiabučio kaimynus

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ


Sakoma, kad geras kaimynas ir už giminę artimesnis. Tačiau ne visiems pasiseka turėti gerus kaimynus. Priešingai, kai kurie ypač apkartina gyvenimą ir verčia jaustis nesaugiai net savuose namuose.

Būtent tokį kaimyną turi Bebrininkų kaimo Rausvės gatvės daugiabutyje gyvenantys žmonės. Išgerti mėgstantis Vladas Jestremskis – tikras galvos skausmas greta gyvenantiesiems. Jis jau ne pirmą kartą padega savo namus. Gretimuose butuose gyvenantys žmonės nuolat baiminasi dėl savo ir vaikų gyvybės. Šuniui ant uodegos nuėjo visi jų naujai padaryti remontai. Tvarkingai gyvenantys žmonės bijo savo vaikus vienus palikti namie.

Didžiausią gaisrą savo namuose V. Jestremskis buvo sukėlęs prieš dvejus metus. Tuomet išdegė būsto vidus per du aukštus. Supleškėjo visas vyriškio turtas.

Atskubėję ugniagesiai gaisrą užgesino, tačiau nukentėjo šalia gyvenančių žmonių turtas, butai sulieti vandeniu.

– Tada mes nesiskundėme, kad nukentėjome, svarbu, jog gyvi likome. Maži vaikai išsigando, bėgome į gatvę, – tą dieną kaip košmarą atsimena V. Jestremskio kaimynė. – O dabar – ir vėl. Ir kuo toliau, tuo gražiau. Gerai, kad anksčiau grįžau iš darbo ir pamačiau pro langus besiverčiančius dūmus, tai iškviečiau ugniagesius. Nežinia, kaip vėl būtų viskas pasibaigę. Mums jis čia nuolat iškrečia kažką panašaus. Gyventi šalia nesaugu.


Paskutinį kartą rugpjūčio 30-ąją į Bebrininkus vėl lėkė dvi ugniagesių mašinos, greitoji medicinos pagalba. Atvykusios tarnybos rado uždūmytas patalpas, o patį gaisro „autorių“ – ramiai miegantį. Vyriškis buvo užsikaitęs bulves ir begurkšnodamas alų užmigo. Pridegęs maistas ėmė rūkti, dūmai iš būsto ritosi tumulais. Vyrui būtų baigęsi daug liūdniau, jei ne anksčiau iš darbo grįžusi kaimynė...

Rausvės gatvės žmonės kreipėsi į Pilviškių seniūną Vytautą Judicką. Atvykęs į vietą seniūnas gaisro kaltininko namuose nerado. Radęs nerakintas duris, seniūnas kartu su Bebrininkų seniūnaičiu Beniumi Jarmalavičiumi ėmė ieškoti būsto gyventojo. Vyrai kraupo nuo pamatytų vaizdų: vyriškis gyveno degėsiuose. Visos buto sienos aprūkusios, kambariai tušti, tik viename padėti keli baldai. Tame kambaryje vyras ir gyveno.

Visos statybinės medžiagos, kuriomis po gaisro žmogų aprūpino seniūnija, riogsojo sukrautos koridoriuje. Apie tvarką vieninteliame kambaryje net ir kalbėti neverta.

– Įsivaizduokite, po gaisro visas kaimas jį rėmė, šelpė, nešė daiktus, pinigus, visi gailėjo, – pasakojo kaimynai. – Mūsų neparėmė niekas, nors mes po gaisro irgi nukentėjome. Patys tvarkėmės, kaip išmanėme. O dabar ir vėl! Laimei, šįkart neprireikė lieti vandens, tai bent mūsų butai po gaisro liko sausi, tik kvapas baisus.


Paklaustas, kaip būtų galima padėti žmonėms, seniūnas skėsčiojo rankomis. Nėra jokių priemonių izoliuoti potencialų gaisrų sukėlėją nuo visuomenės. Juo turi pasirūpinti artimieji. Išvyti žmogaus iš jam priklausančio būsto niekas negali. Nebent antstoliai, kurie areštuotų turtą dėl skolų.

Viskas, kuo galima pagąsdinti V. Jestremskį, tai bauda už gaisro sukėlimą. Kaimynams V. Judickas rekomendavo turtą apsidrausti ir toliau... gyventi baimėje.

Tiesa, išėję į lauką seniūnas su seniūnaičiu ir gyventojais būsto šeimininką rado besislepiantį po obelimi. Žmonės auklėjo netvarkingą kaimyną, su juo griežtai kalbėjo seniūnas. Tačiau kalbos mažai ką padėjo.

Jau kitą dieną V. Jestremskis ant savo namų slenksčio gulėjo visiškai girtas, nepajėgęs net įeiti į namus. Laimei, šįkart nieko nepadegė...



Galerija: Nesaugu




Publikuota: 2018-09-20 08:29:28

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai