|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Pasienis
Svečiai apžiūrėjo išorinės Europos Sąjungos sienos apsaugos priemones.VSAT nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Vizito metu Lietuvoje reziduojantiems Europos Sąjungos šalių diplomatams buvo pristatyta sienos su Rusija apsauga ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) veikla. Svečiai lankėsi ne tik Vištyčio, bet ir Rociškių bei Kudirkos Naumiesčio užkardose. Lietuvoje reziduojančių Europos Sąjungos šalių ambasadorius bei ambasadų atstovus lydėjo vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, kiti Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, VSAT vado pavaduotojas Vidas Mačaitis. Kaip pasakojo Vištyčio užkardos vadas Donatas Iškauskas, mūsų rajone sieną saugantiems pasieniečiams teko priimti daugiau nei trijų dešimčių žmonių delegaciją, kuri Vištytyje viešėjo apie porą valandų. Svečiai domėjosi sienos su Rusija ruožais ir jos apsaugos sistemomis. Vienas efektyviausių valstybės sienos kontrolės būdų yra šiuolaikinės stebėjimo sistemos. Užkardos vadas užsienio šalių diplomatams ir Lietuvos pareigūnams papasakojo apie sienos apsaugos ypatumus mūsų krašte. Kad Vištyčio užkardos pasieniečiai saugo 39 km ruožą nuo trišalės sankirtos, kur susieina trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos – ribos, iki Kybeikių kaimo, kur prasideda Kybartų užkardos saugoma teritorija. Vištyčio užkardos saugomas ruožas įdomus tuo, jog yra labai įvairus: 8, 5 km sienos eina ežeru, 6 km – Lieponos upe, 0, 8 km – Matlaukio tvenkiniu ir 0, 5 km – pelkėmis, o likusieji 23, 2 km – kloniais ir kalneliais. Taigi įprastinių apsaugos priemonių neužtenka, dėl to šios užkardos pasieniečiai turi ir vandens transporto priemonių. Vištyčio pareigūnai dažnai patruliuoja kelyje, vedančiame per Lenkiją į Europos gilumą. Nors kelias ir ne magistralinis, tačiau juo vyksta gan intensyvus judėjimas. Dažnai šiuo keliu bandoma gabenti vogtus automobilius, cigaretes, nelegaliai vykstančius asmenis. Užkardos vadas pademonstravo sienos su Rusija apsaugai naudojamas priemones – apsauginę tvorą, sienos stebėjimo sistemą, apžvalgos įrenginius. Papasakojo, kad pernai maždaug 45 km sausumos atkarpose nuo trišalio Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos valstybių sienų sankirtos taško ties Vištyčiu iki Nemuno buvo pastatyta apsauginė tvora. Ši priemonė sienos apsaugai taip pat labai efektyvi. Pastačius tvorą bei įdiegus kitas priemones bandymų pažeisti sieną ar iš Kaliningrado srities gabenti kontrabandą labai sumažėjo. Diplomatai pritarė, kad vienas efektyviausių valstybės sienos kontrolės būdų yra šiuolaikinės stebėjimo sistemos. D. Iškauskas svečius nuvedė į vietą prie ežero, kur prieš tris dešimtmečius, tiesiai pro buvusią Vištyčio ligoninę, vedė kelias į Rusiją. Ne tik užsienio diplomatams, bet ir kitiems Vištyčio užkardoje anksčiau nesilankiusiems svečiams ši vieta, kur matosi Rusijos teritorija, pasirodė itin įdomi. Svečiai domėjosi sienos atsiradimo istorija bei specifiniais išorinės Europos Sąjungos sienos apsaugos subtilumais. Publikuota: 2018-09-21 08:37:53 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Vilkaviškio autobusų stotis – tvariausias pastatas Pabaltijy * Sostinė nesužavėjo: kybartietis į gimtinę parsivežė ir žmoną * Augant susirgimų skaičiui žmonės turi patys apsispręsti dėl skiepų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|