|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Švietimas
|
|
|
Lietuvių kalbos mokytoja Vaida Kriščiūnienė Izraelyje lankėsi netoli Alyvų kalno, ėjo pro vartus, vedančius į Jeruzalės senamiestį.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Andrius GRYGELAITIS
Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Vaida Kriščiūnienė vasarą kartu su dar 25 šalies pedagogais žinias apie holokaustą gilino stažuotėje Izraelyje.
Sujaudino dienoraštis
V. Kriščiūnienė holokausto tema aktyviai domisi jau šešerius metus. Ji ir savo vedamose pamokose neretai įterpia vieną kitą detalę apie žydų istoriją, mokykloje šia tema organizuoja renginius, klasės valandėles. O viskas prasidėjo nuo perskaityto jaunos žydaitės Anos Frank dienoraščio. Ji koncentracijos stovykloje mirė nesulaukusi net šešioliktojo gimtadienio.
„Tai mane labai sujaudino ir paveikė. Nuo to laiko aš pradėjau domėtis Vilkaviškyje gyvenusių žydų istorija, jų kultūra. Pamažu mane tyrinėjimai atvedė prie jų kapaviečių, masinio žudymo vietų Kybartuose bei Vilkaviškyje. Man labai padėjo ir daug informacijos suteikė buvęs mano istorijos mokytojas Antanas Žilinskas. Jis niekuomet neatsisakė ir su mokiniais pasidalyti savo žiniomis bei įžvalgomis. Net nepajutau, kaip mane visa tai įtraukė, tad ėmiau ieškoti įvairių šia tema Lietuvoje vykstančių renginių“, – pasakojo V. Kriščiūnienė.
Pedagogė aplankė ne vieną seminarą bei konferenciją, išklausė daugybę paskaitų apie holokausto laikotarpį, žydų gyvenimo sąlygas, laisvės troškimą ir kančias siekiant jos. Ji ir pati su kitais dalijosi savo patirtimis, įžvalgomis, pasakojo apie mokykloje šia tema inicijuotus projektus. Galiausiai aktyvi vilkaviškietė buvo pakviesta prisijungti prie renkamos delegacijos stažuotei į Izraelį. Į šią šalį pakviesti 26 Lietuvos pedagogai. V. Kriščiūnienė šioje išvykoje buvo viena iš trijų Suvalkijos regiono atstovių.
Sukrečiantys vaizdai
Per dešimt dienų trukusią stažuotę Lietuvos atstovai klausėsi paskaitų apie žydų bendruomenių gyvenimą Europoje iki Antrojo pasaulinio karo, apie nacių politiką okupuotuose kraštuose, apie žydų egzistenciją getuose ir masinį žmonių naikinimą. Lektoriai iš Izraelio su mokytojais diskutavo apie Senojo Testamento teiginius bei religijos svarbą žmogaus gyvenime. Seminaro dalyviai buvo supažindinti su jidiš kalbą kūrusiais litvakais ir jų kultūriniu palikimu, mokytojams pristatyti kompozitoriai, kurie muziką kūrė net mirties akivaizdoje – getuose. Lietuviai susitiko ir su dviem litvakais: Jakovu Gurvičiumi, išgyvenusiu holokaustą Telšiuose ir Jakovu Veksleriu, kurį išgelbėjo ir įsivaikino lenkų šeima.
Didžioji dalis teorinių bei praktinių užsiėmimų vyko Jeruzalėje įsikūrusioje tarptautinėje studijų apie holokaustą mokykloje „Yad Vashem“. Pedagogai aplankė ir garsųjį to paties pavadinimo muziejų kompleksą.
„Muziejus atrodo kaip didelis parkas, kuriame yra daugybė paviljonų ir skulptūrinių memorialų. Šios kompozicijos ašimi yra Pasaulio tautų teisuolių alėja. Garbingą Pasaulio teisuolių vardą Izraelio valstybė suteikia kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems holokausto aukas. Dabar šioje alėjoje jie patys arba jų artimieji sodina medelius. „Yad Vashem“ istoriniame skyriuje yra vardų salė, žuvusiųjų bendruomenių slėnis, bet didžiausią emocinį poveikį visiems sukelia vaikų memorialas. Veidrodžiuose matomi tik mažų žvakučių atspindžiai. Jų negalima suskaičiuoti. Kuo įdėmiau žiūri, tuo daugiau jų atrodo: tai žuvusių vaikų sielos. Vaizdai išties sukrečia“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovė.
Pavergė ne vieno širdį
„Stažuotėje mūsų tikslas buvo suprasti, kaip Izraelio gyventojai patys vertina holokaustą, jo priežastis, eigą, pasekmes. Apie tai pasakojo ne tik istorikai, bet ir menininkai, literatūrologai, menotyrininkai bei kitų profesijų atstovai“, – sakė V. Kriščiūnienė.
Stažuotės organizatoriai dalyviams pasiūlė ir pažintinę programą.
Svečiai iš Lietuvos sužinojo, kaip po Antrojo pasaulinio karo kūrėsi Izraelio valstybė, susipažino su šiandieniniais žydų papročiais bei tradicijomis, lankėsi sinagogoje, dalyvavo Šabo vakarienėje, šoko žydiškus šokius, dainavo jų dainas, degustavo žydiškus patiekalus. Lietuviai taip pat lankėsi įvairiuose šalies muziejuose, maudėsi tris kartus per dieną vandens spalvą keičiančioje ir kasmet vis labiau senkančioje Negyvojoje jūroje, turėjo galimybę susitikti su Lietuvos ambasados atstovu Izraelyje Ramūnu Davidoniu. Tel Avive įsikūrusioje Lietuvos ambasadoje viešėjusiems tautiečiams jis papasakojo apie Lietuvos bei Izraelio ekonominius, kultūrinius bei politinius ryšius.
„Viena diena buvo skirta pažinti Jeruzalės senamiesčiui: lankėmės prie švenčiausios žydams vietos, jų religijos simbolio – Raudų sienos. Apsilankius prie jos būtina palikti raštelį – „žinutę Dievui“. Patekome ir į Raudų sienos požemius, kopėme į Alyvų kalną, per kurį Jėzus įžengė į Jeruzalę. Alyvų kalno papėdėje plyti Getsemanės sodai, kur Kristus meldėsi paskutinę naktį prieš mirtį. Aplankėme Kristaus kapo bažnyčią, kur, pasak legendų, po nukryžiavimo jis ir buvo palaidotas. Turėjome galimybę pamatyti, kaip atrodo skirtingų religijų – krikščionių, judėjų, musulmonų – apgyvendinti Jeruzalės senamiesčio kvartalai. Miestas pavergė ne vieno širdį“, – prisipažino pašnekovė.
Aplankė biblines vietas
Mokytojų delegacija keliavo ir į Judėjos dykumoje įsikūrusią tvirtovę – Masadą. Tai – ant 564 metrų aukščio kalvos stovinti žydų tvirtovė, kurią 70 m. po Kr., malšindami žydų sukilimą, užėmė romėnai. Nuo Masados viršaus atsiveria nepakartojama panorama, matosi net dykumoje išlikusios romėnų karių stovyklos liekanos.
„Galilėjoje keliavome pagal biblines vietas. Lankėmės ant Palaiminimų kalno, ant kurio Jėzus pasakė žymųjį Kalno pamokslą, viešėjome Kafarnaume – apaštalo Petro namuose, kuriuose apsistodavo ir pats Jėzus. Apaštalo namų vietoje pastatyta šv. Petro laivą simbolizuojanti bažnyčia. Visai netoli jos – Kafarnaumo sinagogos liekanos. Tai nėra ta sinagoga, kurioje Jėzus mokė žmones, tačiau ši buvo pastatyta ant senosios sinagogos pamatų. Kalbama, kad šioje vietoje Jėzus gydė netyros dvasios apsėstuosius. Buvome ir prie Tiberiados ežero, kitaip vadinamo Galilėjos jūra, kurioje žvejojo daugelis mokinių, prieš Kristui juos pašaukiant skelbti Dievo žodį“, – įspūdžiais dalijosi V. Kriščiūnienė.
Viena iš įspūdingiausių lietuvių pedagogų aplankytų vietų – Golano aukštumos ir sniegu padengtas Hermono kalnas, iš kurio papėdės išteka Jordano upė. Teigiama, kad šioje upėje Jonas Krikštytojas krikštydavo žydus. Čia jis pakrikštijo ir Jėzų. Archeologiniai tyrinėjimai patvirtino, kad būtent čia įvyko Jėzaus Kristaus susitikimas su Jonu Krikštytoju, todėl į šią vietą lig šiol plūsta krikščionys maldininkai iš visų žemės kampelių, norėdami pasikrikštyti šventuose Jordano vandenyse. Šią žemės vietą šventa laiko ir krikščionys, ir žydai, ir musulmonai.
Dar viena aplankyta įsimintina vieta – kibucai. Tai uždaros bendruomenės, kurių nariams priklauso bendras turtas, jie gyvena kartu ir gauna vienodą atlygį už darbą.
„Kelionė į Izraelį man, kaip pedagogei, buvo labai naudinga ir įsimintina. Gautos metodinės rekomendacijos tikrai pravers mokytojo darbe, nes įgijau patirties, kaip apie holokaustą kalbėti su skirtingo amžiaus mokiniais, sužinojau, kaip geriausiai praktiniuose mokymuose panaudoti filmus, kaip juos pristatyti ar net patiems suvaidinti įvairias istorines situacijas. Supratau, kad už viską svarbiau mokiniams kalbėti apie toleranciją kitai tautai, kitai rasei ar religijai, kad tokia tragedija, kokia kažkada ištiko žydus, daugiau nepasikartotų“, – kalbėjo V. Kriščiūnienė.
Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Vaida Kriščiūnienė vasarą kartu su dar 25 šalies pedagogais žinias apie holokaustą gilino stažuotėje Izraelyje. |
V. Kriščiūnienė holokausto tema aktyviai domisi jau šešerius metus. Ji ir savo vedamose pamokose neretai įterpia vieną kitą detalę apie žydų istoriją, mokykloje šia tema organizuoja renginius, klasės valandėles. O viskas prasidėjo nuo perskaityto jaunos žydaitės Anos Frank dienoraščio. Ji koncentracijos stovykloje mirė nesulaukusi net šešioliktojo gimtadienio.
„Tai mane labai sujaudino ir paveikė. Nuo to laiko aš pradėjau domėtis Vilkaviškyje gyvenusių žydų istorija, jų kultūra. Pamažu mane tyrinėjimai atvedė prie jų kapaviečių, masinio žudymo vietų Kybartuose bei Vilkaviškyje. Man labai padėjo ir daug informacijos suteikė buvęs mano istorijos mokytojas Antanas Žilinskas. Jis niekuomet neatsisakė ir su mokiniais pasidalyti savo žiniomis bei įžvalgomis. Net nepajutau, kaip mane visa tai įtraukė, tad ėmiau ieškoti įvairių šia tema Lietuvoje vykstančių renginių“, – pasakojo V. Kriščiūnienė.
Pedagogė aplankė ne vieną seminarą bei konferenciją, išklausė daugybę paskaitų apie holokausto laikotarpį, žydų gyvenimo sąlygas, laisvės troškimą ir kančias siekiant jos. Ji ir pati su kitais dalijosi savo patirtimis, įžvalgomis, pasakojo apie mokykloje šia tema inicijuotus projektus. Galiausiai aktyvi vilkaviškietė buvo pakviesta prisijungti prie renkamos delegacijos stažuotei į Izraelį. Į šią šalį pakviesti 26 Lietuvos pedagogai. V. Kriščiūnienė šioje išvykoje buvo viena iš trijų Suvalkijos regiono atstovių.
Per dešimt dienų trukusią stažuotę Lietuvos atstovai klausėsi paskaitų apie žydų bendruomenių gyvenimą Europoje iki Antrojo pasaulinio karo, apie nacių politiką okupuotuose kraštuose, apie žydų egzistenciją getuose ir masinį žmonių naikinimą. Lektoriai iš Izraelio su mokytojais diskutavo apie Senojo Testamento teiginius bei religijos svarbą žmogaus gyvenime. Seminaro dalyviai buvo supažindinti su jidiš kalbą kūrusiais litvakais ir jų kultūriniu palikimu, mokytojams pristatyti kompozitoriai, kurie muziką kūrė net mirties akivaizdoje – getuose. Lietuviai susitiko ir su dviem litvakais: Jakovu Gurvičiumi, išgyvenusiu holokaustą Telšiuose ir Jakovu Veksleriu, kurį išgelbėjo ir įsivaikino lenkų šeima.
Didžioji dalis teorinių bei praktinių užsiėmimų vyko Jeruzalėje įsikūrusioje tarptautinėje studijų apie holokaustą mokykloje „Yad Vashem“. Pedagogai aplankė ir garsųjį to paties pavadinimo muziejų kompleksą.
„Muziejus atrodo kaip didelis parkas, kuriame yra daugybė paviljonų ir skulptūrinių memorialų. Šios kompozicijos ašimi yra Pasaulio tautų teisuolių alėja. Garbingą Pasaulio teisuolių vardą Izraelio valstybė suteikia kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems holokausto aukas. Dabar šioje alėjoje jie patys arba jų artimieji sodina medelius. „Yad Vashem“ istoriniame skyriuje yra vardų salė, žuvusiųjų bendruomenių slėnis, bet didžiausią emocinį poveikį visiems sukelia vaikų memorialas. Veidrodžiuose matomi tik mažų žvakučių atspindžiai. Jų negalima suskaičiuoti. Kuo įdėmiau žiūri, tuo daugiau jų atrodo: tai žuvusių vaikų sielos. Vaizdai išties sukrečia“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovė.
„Stažuotėje mūsų tikslas buvo suprasti, kaip Izraelio gyventojai patys vertina holokaustą, jo priežastis, eigą, pasekmes. Apie tai pasakojo ne tik istorikai, bet ir menininkai, literatūrologai, menotyrininkai bei kitų profesijų atstovai“, – sakė V. Kriščiūnienė.
Stažuotės organizatoriai dalyviams pasiūlė ir pažintinę programą.
Svečiai iš Lietuvos sužinojo, kaip po Antrojo pasaulinio karo kūrėsi Izraelio valstybė, susipažino su šiandieniniais žydų papročiais bei tradicijomis, lankėsi sinagogoje, dalyvavo Šabo vakarienėje, šoko žydiškus šokius, dainavo jų dainas, degustavo žydiškus patiekalus. Lietuviai taip pat lankėsi įvairiuose šalies muziejuose, maudėsi tris kartus per dieną vandens spalvą keičiančioje ir kasmet vis labiau senkančioje Negyvojoje jūroje, turėjo galimybę susitikti su Lietuvos ambasados atstovu Izraelyje Ramūnu Davidoniu. Tel Avive įsikūrusioje Lietuvos ambasadoje viešėjusiems tautiečiams jis papasakojo apie Lietuvos bei Izraelio ekonominius, kultūrinius bei politinius ryšius.
„Viena diena buvo skirta pažinti Jeruzalės senamiesčiui: lankėmės prie švenčiausios žydams vietos, jų religijos simbolio – Raudų sienos. Apsilankius prie jos būtina palikti raštelį – „žinutę Dievui“. Patekome ir į Raudų sienos požemius, kopėme į Alyvų kalną, per kurį Jėzus įžengė į Jeruzalę. Alyvų kalno papėdėje plyti Getsemanės sodai, kur Kristus meldėsi paskutinę naktį prieš mirtį. Aplankėme Kristaus kapo bažnyčią, kur, pasak legendų, po nukryžiavimo jis ir buvo palaidotas. Turėjome galimybę pamatyti, kaip atrodo skirtingų religijų – krikščionių, judėjų, musulmonų – apgyvendinti Jeruzalės senamiesčio kvartalai. Miestas pavergė ne vieno širdį“, – prisipažino pašnekovė.
Mokytojų delegacija keliavo ir į Judėjos dykumoje įsikūrusią tvirtovę – Masadą. Tai – ant 564 metrų aukščio kalvos stovinti žydų tvirtovė, kurią 70 m. po Kr., malšindami žydų sukilimą, užėmė romėnai. Nuo Masados viršaus atsiveria nepakartojama panorama, matosi net dykumoje išlikusios romėnų karių stovyklos liekanos.
„Galilėjoje keliavome pagal biblines vietas. Lankėmės ant Palaiminimų kalno, ant kurio Jėzus pasakė žymųjį Kalno pamokslą, viešėjome Kafarnaume – apaštalo Petro namuose, kuriuose apsistodavo ir pats Jėzus. Apaštalo namų vietoje pastatyta šv. Petro laivą simbolizuojanti bažnyčia. Visai netoli jos – Kafarnaumo sinagogos liekanos. Tai nėra ta sinagoga, kurioje Jėzus mokė žmones, tačiau ši buvo pastatyta ant senosios sinagogos pamatų. Kalbama, kad šioje vietoje Jėzus gydė netyros dvasios apsėstuosius. Buvome ir prie Tiberiados ežero, kitaip vadinamo Galilėjos jūra, kurioje žvejojo daugelis mokinių, prieš Kristui juos pašaukiant skelbti Dievo žodį“, – įspūdžiais dalijosi V. Kriščiūnienė.
Viena iš įspūdingiausių lietuvių pedagogų aplankytų vietų – Golano aukštumos ir sniegu padengtas Hermono kalnas, iš kurio papėdės išteka Jordano upė. Teigiama, kad šioje upėje Jonas Krikštytojas krikštydavo žydus. Čia jis pakrikštijo ir Jėzų. Archeologiniai tyrinėjimai patvirtino, kad būtent čia įvyko Jėzaus Kristaus susitikimas su Jonu Krikštytoju, todėl į šią vietą lig šiol plūsta krikščionys maldininkai iš visų žemės kampelių, norėdami pasikrikštyti šventuose Jordano vandenyse. Šią žemės vietą šventa laiko ir krikščionys, ir žydai, ir musulmonai.
Dar viena aplankyta įsimintina vieta – kibucai. Tai uždaros bendruomenės, kurių nariams priklauso bendras turtas, jie gyvena kartu ir gauna vienodą atlygį už darbą.
„Kelionė į Izraelį man, kaip pedagogei, buvo labai naudinga ir įsimintina. Gautos metodinės rekomendacijos tikrai pravers mokytojo darbe, nes įgijau patirties, kaip apie holokaustą kalbėti su skirtingo amžiaus mokiniais, sužinojau, kaip geriausiai praktiniuose mokymuose panaudoti filmus, kaip juos pristatyti ar net patiems suvaidinti įvairias istorines situacijas. Supratau, kad už viską svarbiau mokiniams kalbėti apie toleranciją kitai tautai, kitai rasei ar religijai, kad tokia tragedija, kokia kažkada ištiko žydus, daugiau nepasikartotų“, – kalbėjo V. Kriščiūnienė.
Galerija: Izraelis
Publikuota: 2018-09-21 15:12:00
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|