Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Renkuosi profesiją

---

„Turiu nemažai tikslų ir daug ambicijų. Siekiu visada tobulėti, atrasti naujų dalykų, nebijoti ir drąsiai žengti į mados pasaulį“, – sako Dovilė Utaraitė.

Nuotr. iš asmeninio albumo

Vilkaviškietė Dovilė UTARAITĖ Vilniaus dailės akademijoje studijuoja kostiumo dizainą. Būsima dizainerė dabar gyvena islandiškame mados pasaulyje ir įkvėpimo ieško Atlanto vandenyne įsikūrusioje saloje.

– Kada, Dovile, pajutai potraukį dizainui?

– Jau nuo mažens tėvai matė, kad esu meniškos prigimties. Labai mėgau dainuoti bei piešti. Pamenu, kai mažos būdamos su sese iš įvairių audinių kurdavome sukneles ir lakstydavome su jomis po namus. Vėliau mama išmokė nerti vąšeliu. Nuo tada ir prasidėjo pirmieji mano kūriniai. Dar besimokydama pradinėje mokykloje sau ir jaunesnei sesei vąšeliu nunėriau po ilgą raudoną suknelę su skirtingais dekoro elementais. Labai džiaugiausi tokiu savo darbu. Vėliau sekė kiti kūriniai – ne tik megzti, bet ir siūti. Prisimenu, kad visad siekiau išsiskirti, rengtis kitaip nei visi. Nepirkdavau drabužio, jei žinojau, kad tokį jau turi kita mergaitė mokykloje. Dėl drabužių mamai su manimi visad kildavo problemų, todėl gan anksti leido pačiai išsirinkti rūbus. Kad studijuosiu būtent kostiumo dizainą, galutinai apsisprendžiau vienuoliktoje klasėje. Tiesa, dar buvo šiek tiek svarstymų rinktis studijas, susijusias su gamtos mokslais, bet viską apgalvojau ir supratau, kad ši sritis manęs taip nedžiugins, kaip menas ir kūryba.

– Kostiumo dizainas – gana mįslinga specialybė. Papasakok, kaip atrodo studijos.

– Tikriausiai, kaip ir visose meno srities studijose, taip ir šioje, didžiąją mokslo dalį sudaro praktiniai užsiėmimai. Aišku pirmaisiais studijų metais turėjome ir teorinių paskaitų, tokių kaip meno, mados istorija. Tačiau studijų pagrindą sudaro kolekcijų kūrimas, įgyvendinimas, vizualizacija.

– Kaip vystosi rūbo kūrimo procesas, pradedant nuo idėjos ir baigiant pristatymu?

– Kolekcijos kūrimas ir vystymas tikrai nėra lengvas, kaip daug kam gali pasirodyti. Viskas prasideda nuo apmąstymo, ką aš noriu padaryti, ką savo kūryba noriu pasakyti žmonėms. Ieškoma inspiracijų, analogų, įvairios informacijos. Vėliau prasideda kūrybinis ieškojimas, daromi eskizai, kartais pasitelkiant maketavimą, iš daugybės eskizų atrenkami geriausiai atspindintys kolekcijos konceptą. Mes viską turime išmokti padaryti patys: sukurti kolekciją, bendrą įvaizdį, sukonstruoti drabužius, juos pasiūti, susirasti modelius, suorganizuoti fotosesiją ir galutinį pateikimą.

– Šiuo metu studijuoji Islandijoje. Kodėl studijų mainams pasirinkai būtent šią šalį?

– Tai puiki šalis pasisemti naujų inspiracijų kūrybai, nes Islandijos gamtos grožis yra neapsakomas. Taip pat šios šalies menų akademija yra gerai vertinama Europoje. Be abejo, norėjau pažinti šią šalį, gyvenimą joje, nes man tai tartum atskiras žemės kampelis.

– Ar jau pastebėjai skirtumų tarp islandų ir lietuvių aprangos įpročių, kultūrų?

– Islandų aprangai nemažai įtakos turi oro sąlygos, tačiau jaunesnioji karta linkusi labiau eksperimentuoti, vyrauja labai laisvas aprangos stilius, galima išvysti tikrai įdomių ir netikėtų derinių. Apskritai islandai yra labai malonūs ir paslaugūs žmonės, tik reikia šiek tiek laiko, kol jie tave priima.

– Kaip vertini lietuvišką mados pasaulį?

– Lietuviškas mados pasaulis vis dar išgyvena augimo procesą. Džiugu, kad atsiranda naujų ir perspektyvių dizainerių, kurie įneša naujų vėjų į lietuviškosios mados pasaulį. Jie pamažu ugdo visuomenės požiūrį į dizainerių kuriamus vienetinius, aukštos kokybės drabužius. Tačiau didelė visuomenės dalis vis dar mieliau renkasi greitosios mados pramonės siūlomą garderobą. Be abejo, jų kaina yra priimtinesnė, tačiau vertėtų pagalvoti, jog dizainerio sukurtas geros kokybės drabužis bus išskirtinis ir tarnaus daug ilgiau.

– Ar žmonių aprangos įpročiai, mados tendencijos priklauso nuo vietos, kurioje jie gyvena?

– Žmonės, gyvenantys mažame miestelyje, dažniausiai renkasi solidesnį įvaizdį. Pastebėjau, kad jie bijo eksperimentuoti, vilkėti kažką neįprasto, ryškesnių spalvų drabužius. Mažesnių miestelių gyventojams labiausiai rūpi, ką pagalvos ar pasakys kiti. Tuo tarpu dideliuose miestuose žmonės jaučiasi laisvesni, jų apranga įvairesnė, įdomesnė, galima pamatyti netikėtų spalvų derinių, kitokių garderobo išraiškos elementų.

– Išduok receptą, kaip be didelių pastangų atrodyti skoningai?

– Norint atrodyti paprastai ir skoningai, svarbu atsižvelgti į savo figūros tipą, nes kas tinka draugei, nebūtinai tiks ir tau. Taip pat nereikia žmonėms rodyti visos savo spintos viename įvaizdyje – „nekrauti“ ant savęs visko vienu metu.

– Kokia didžiausia tavo profesinė svajonė?

– Turiu nemažai tikslų ir daug ambicijų. Siekiu visada tobulėti, atrasti naujų dalykų, nebijoti ir drąsiai žengti į mados pasaulį.

– Kokią vertingiausią pamoką, išmoktą studijų metais, galėtum perduoti kraštiečiams?

– Nebijoti eksperimentuoti. Turėti tikslus ir drąsiai jų siekti, kiekviename žingsnyje jausti pasitikėjimą savimi. Viskas įmanoma, tik reikia labai norėti ir dirbti.





Aušrinė VAŠČĖGAITĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---