|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Istorija
|
|
|
Vienas iš Ch. Broko paveikslų.
Nuotraukos iš https://fr.wikipedia.org/wiki/Charles_Brocas
Pirmadienį Vilkaviškyje, Vaikų ir jaunimo centre paskaitą apie Vilkaviškio dvarą skaitė istorikas Benjaminas Mašalaitis.
Šioje paskaitoje tarp kitų faktų apie dvarą paminėtas daugeliui mums nežinomas lietuvis dailininkas Karolis Brokas (1774 – 1835). Jo tėvas, nuo Vilkaviškio kilęs B. Brokas, į Prancūziją pasitraukė 1733 metais drauge su Lietuvos Lenkijos karaliumi Stanislovu Leščinskiu. Ten Nansi mieste dirbo rūmų ir teatro baldininku – dekoratoriumi. Po karaliaus – emigranto mirties paliko Lotaringiją ir gyveno Prancūzijos pietuose. 1774 metais Tulūzoje gimė jo sūnus Karolis Brokas. Vardas ir pavardė ilgą laiką buvo lietuviški, o dabar rašomi Charles Brocas. Pastarasis 1791 metais buvo pripažintas geriausiu Tulūzos dailės akademijos studentu, po to Paryžiuje mokėsi pas žymų dailininką Jean-Baptiste Regnault, tapo puikiu klasicizmo ir ampyro stilių dailininku bei nuolat žygiuose lydėjo aukščiausius Napoleono armijos kariškius. 1812 metų vasarą jam pasisekė apsilankyti tėvo gimtojoje žemėje – Vilkaviškyje. 1810 m. darbe „Epizodas iš maršalo, Neušatelio kunigaikščio Berthier gyvenimo“ pavaizdavo Napoleono štabo viršininką, kuris po poros metų Vilkaviškyje paskelbė karą Rusijai. Šio dailininko darbai puošia Versalio, prabangiausių Paryžiaus salonų erdves, kitų valstybių muziejus.
Pasak B. Mašalaičio, deja, mūsų menotyrininkai apie šį lietuvių kilmės dailininką, net išsaugojusį lietuvišką pavardę, nekalba, nes, matyt, nieko ir negirdėjo. Paskutiniajame aukcione, kuriame pardavinėjo dailininko darbą (pardavė už maždaug 35 tūkst. eurų), Lietuvos atstovai nesivaržė. O juk mes neturime nė vieno lietuvio dailininko, sėkmingai tapiusio dar LDK egzistavimo laikotarpiu.
Pirmadienį Vilkaviškyje, Vaikų ir jaunimo centre paskaitą apie Vilkaviškio dvarą skaitė istorikas Benjaminas Mašalaitis. |
Šioje paskaitoje tarp kitų faktų apie dvarą paminėtas daugeliui mums nežinomas lietuvis dailininkas Karolis Brokas (1774 – 1835). Jo tėvas, nuo Vilkaviškio kilęs B. Brokas, į Prancūziją pasitraukė 1733 metais drauge su Lietuvos Lenkijos karaliumi Stanislovu Leščinskiu. Ten Nansi mieste dirbo rūmų ir teatro baldininku – dekoratoriumi. Po karaliaus – emigranto mirties paliko Lotaringiją ir gyveno Prancūzijos pietuose. 1774 metais Tulūzoje gimė jo sūnus Karolis Brokas. Vardas ir pavardė ilgą laiką buvo lietuviški, o dabar rašomi Charles Brocas. Pastarasis 1791 metais buvo pripažintas geriausiu Tulūzos dailės akademijos studentu, po to Paryžiuje mokėsi pas žymų dailininką Jean-Baptiste Regnault, tapo puikiu klasicizmo ir ampyro stilių dailininku bei nuolat žygiuose lydėjo aukščiausius Napoleono armijos kariškius. 1812 metų vasarą jam pasisekė apsilankyti tėvo gimtojoje žemėje – Vilkaviškyje. 1810 m. darbe „Epizodas iš maršalo, Neušatelio kunigaikščio Berthier gyvenimo“ pavaizdavo Napoleono štabo viršininką, kuris po poros metų Vilkaviškyje paskelbė karą Rusijai. Šio dailininko darbai puošia Versalio, prabangiausių Paryžiaus salonų erdves, kitų valstybių muziejus.
Pasak B. Mašalaičio, deja, mūsų menotyrininkai apie šį lietuvių kilmės dailininką, net išsaugojusį lietuvišką pavardę, nekalba, nes, matyt, nieko ir negirdėjo. Paskutiniajame aukcione, kuriame pardavinėjo dailininko darbą (pardavė už maždaug 35 tūkst. eurų), Lietuvos atstovai nesivaržė. O juk mes neturime nė vieno lietuvio dailininko, sėkmingai tapiusio dar LDK egzistavimo laikotarpiu.
Publikuota: 2018-10-04 11:11:25
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|