Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-10-11 16:46

---

Vilkaviškio rajono savivaldybės ekologas Darius Bunikis teigė, kad be reikalo specialistai nepažymėjo nė vieno želdinio: vienus apėmęs puvinys, kiti jau pradėję džiūti, treti, sudygę savaime, stelbia vertingesnius medžius.

Autorės nuotr.

Šią savaitę socialiniuose tinkluose pasirodė informacija apie Vilkaviškyje, vadinamajame miesto sode, dažais pažymėtus medžius. Išplito ne tik klausimai, ką su jais ketinama daryti, bet ir raginimai kovoti, saugoti medžius, neleisti sunaikinti miesto sodo.

Priklausė urėdijai

Dėl senojo miesto sodo, esančio šalia Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos, diskusijos virė jau daug metų. Žmonės dar prisimena senais laikas ten buvus šokių aikštelę, kavinę, tad siūlė rajono valdžiai sodą sutvarkyti ir vėl padaryti gyventojų lankoma patrauklia erdve. Vis dėlto maždaug tris dešimtis metų ši vieta nebuvo tvarkoma, jei tvarkymu nelaikysime pavienių talkų ar šiukšlių rinkimo akcijų.

Tačiau ne visi vilkaviškiečiai žino, kad ši teritorija buvo pripažinta mišku, įtraukta į valstybinės reikšmės miškų registrą ir daug metų buvo urėdijos dispozicijoje. Dar prieš trejus metus Vilkaviškyje buvo net trys miško statusą turinčios teritorijos: jau minėtas miesto sodas, medžiais apaugęs plotas tarp Vilkaviškio kultūros centro ir poliklinikos bei pusės hektaro medynas prie miesto stadiono.

O tvarkytis miške įstatymai leidžia tik miškininkams, tad Savivaldybė čia nieko ir negalėjo daryti. Maždaug prieš dešimtmetį pavojingą medį miesto sode nupjovęs vienas Komunalinio ūkio administracijos atstovas gavo susimokėti baudą už savavaliavimą miško teritorijoje.

Kreipėsi į specialistus

Tik 2015 m. buvo parengtas valstybinės reikšmės miškų plotų schemų pakeitimo projektas, o dar po kurio laiko visi trys vadinamieji Vilkaviškio miškai buvo išbraukti iš miškų registro.

Tada atsirado galimybė šiose teritorijose tvarkytis rajono Savivaldybei.

Kaip žinia, šiuo metu Vilkaviškio rajono savivaldybė pradeda įgyvendinti didelį, seniai visų laukiamą projektą – sutvarkyti Šeimenos upės pakrantes, įrengti poilsio zonas, padaryti pėsčiųjų ir dviratininkų takus. Šio projekto dalis apima ir senąjį miesto sodą.

Savivaldybės administracijos vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis paaiškino, kad prieš pradedant projektuoti takus, zonas, įvairius infrastruktūros elementus pirmiausiai norėta atlikti augmenijos inventorizaciją. Dėl to buvo sudaryta sutartis su UAB „Želdynų vizija“, kad jos specialistai įvertintų medžių būklę. Paprašyta inventorizuoti želdinius prie miesto sodo, Šeimenos paupyje nuo Vytauto iki Nepriklausomybės gatvės, šalia Vilkaviškio kultūros centro, įvertinti jų būklę bei parengti želdinių tvarkymo projektą.

Atvykę dendrologijos žinovai medžius pažymėjo tam tikrais ženklais ir šiuo metu jau rengia projektą.



Pažymėti skirtingai

Tačiau pamatę ryškiais dažais paženklintus medžius, keletas vilkaviškiečių jų nuotraukas sukėlė į feisbuką ir paskleidė žinią, kad kėsinamasi sunaikinti miesto sodą.

– Informacija apie „medžių naikinimą“ pasiekė ir mane. Galiu pasakyti tik tiek, kad medžius inventorizavusiai bendrovei vadovauja puikus savo srities specialistas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytojas Julius Bačkaitis. Jis yra želdinių bei želdynų inventorizavimo pradininkas Lietuvoje, metodikų rengėjas, taigi tikrai šią sritį labai gerai išmano, – kalbėjo D. Bunikis.

Ekologas teigė, kad ne visi pažymėti medžiai būtinai bus pjaunami. Net ir medžių ženklinimas dažais yra skirtingas: vieni pažymėti juostele, kiti apskritimu, treti paženklinti kryžiumi. Pastaruosius reikėtų pašalinti pirmiausiai, mat jie yra išdžiūvę ar net keliantys pavojų žmonėms.



Vieni stelbia kitus

Vilkaviškio miesto sode medžių dabar priaugę tiek, kad net žolė neželia, auga tik samanos ir garšvos. Bet, anot D. Bunikio, mieste juk norime turėti ne rezervatą su išvartomis vabaliukams veistis, o tvarkingą parką, kuriame būtų vejos, o pro medžių kamienus prasiskverbtų saulės šviesa.

O tiems, kam vis tiek kyla abejonių, vertėtų po miesto sodą pasivaikščioti ne su pardavėju, gydytoja ar verslininku, o su dendrologijos specialistu, išmanančiu želdinių sritį.

– Pasidairykite, visame parke nerasite nė vieno medžio, kuris būtų pažymėtas be reikalo. Vienų kamienuose įsimetęs puvinys, viršūnės pradėjusios džiūti – tokie želdiniai ne tik negražūs, bet ir kelia pavojų. Kai kuriuos medžius reikia tiesiog praretinti, pašalinti menkaverčius, kad atsidengtų gražūs, vertingi medžiai. Štai auga gražus klevas, netoliese – dailus beržas. Tarp jų – savaime išaugusi kreiva išstypusi liepaitė. Ją išpjovus kiti du medžiai atsigaus, suvešės ir vaizdas bus kur kas geresnis, nes dabar želdiniai stelbia vienas kitą. Juk ir darže augalus reikia retinti, kad derlius būtų geresnis, – kalbėjo D. Bunikis.

Parke auga ir ąžuoliukų, kai kurie jų netgi proginiai, pasodinti į amžinybę išėjusiems žmonėms atminti. Tačiau jie skursta užstelbti aplink suvešėjusių drebulių ir kitų mažos vertės savaiminių želdinių.



Yra ir invazinių, ir vertingų

Vaikštant po parką žvilgsnį patraukia daug sužymėtų į akacijas panašių medžių giliai vagota žieve. Tai – invazinės rūšies augalai, baltažiedės robinijos, aplinkos ministro paskelbtos naikintinomis, nes sparčiai plinta ir nustelbia vietinius medžius. Naikintinais pripažinti ir uosialapiai klevai, viena agresyviausių Lietuvoje aptinkamų invazinių augalų rūšių.

Tačiau ne visus medžius, kuriems pjauti net nereikia leidimo, dendrologijos specialistai pažymėję kaip pjautinus. Nežymėtos paliktos parke augančios įspūdingo dydžio tuopos – jų kamienai sveiki, nepažeisti puvinio ir nekelia pavojaus, tad norėta išsaugoti tikrai gražius medžius.

Miesto sode auga ir retesnių medžių. Arčiau Vytauto gatvės, netoli tilto, veši keturi aukšti gražūs maumedžiai, žaliuoja vešli didžioji pocūgė – retas gražus visžalis medis. Visi šie augalai bus išsaugoti ir atidengti, kad atsivertų visu grožiu. Išliks ir liepų alėjos, kurios dar ir pagražės praretinus tarp jų sudygusius nevertingus, neperspektyvius medelius.



Palikime specialistams

Taigi vilkaviškiečiai gali būti ramūs: malkų tikrai niekam neprireikė, ir medžių be reikalo niekas nepjaus. Priešingai, reikėtų pasidžiaugti, kad pagaliau judama ta kryptimi, kurios seniai laukta.

– Tiek metų čia buvo miškas, niekas jo netvarkė – buvo blogai. Dabar medžiai jau pūva, griūva, bet kai susiruošta tvarkyti – vėl negerai, kyla visokių įtarimų. Bet būtų daugiau naudos, jei tie „visų galų specialistai“, užuot sėdėję internete ir kūrę nepagrįstas sąmokslo teorijas, pasiimtų grėblius ir eitų lapų grėbti, – juokėsi D. Bunikis.

Ekologas priminė, kad baigus inventorizaciją su specialistų parengta medžiaga bei želdinių pertvarkymo projektu bus supažindinta visuomenė. Taigi visi, kam rūpi miesto sodo ateitis ir želdinių likimas, galės ateiti į rajono Savivaldybę, kur vyks projekto pristatymas, ir išsakyti savo nuomonę.

Galerija: Invaziniai augalai

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---