|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kelyje
|
|
|
Nuo lapkričio 1 d. pėstiesiems, einantiems per gatvę, nebus leidžiama kalbėti mobiliuoju telefonu.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Po poros savaičių įsigalios naujieji Kelių eismo taisyklių pakeitimai, numatantys naujovių tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems. Pareigūnai juokauja, kad įstatymų leidėjai iš patrulių ar vairuotojų reikalauja net ekstrasensiškų galių.
Remiasi praktika
Stebint įstatymų leidėjų darbą susidaro įspūdis, kad dabartinei valdžiai eismo klausimai labai rūpi. Mat šiais metais Saugaus eismo įstatymas keičiasi jau ketvirtą kartą: vieni pakeitimai įsigaliojo nuo sausio 1 d., kiti – nuo gegužės ir liepos pradžios.
Įstatymų leidėjai tvirtina, kad Kelių eismo taisyklių pakeitimai parengti atsižvelgiant į gerąją Europos Sąjungos valstybių praktiką ir leis sumažinti pėsčiųjų bei dviratininkų žūčių skaičių.
ES šalyse pėsčiųjų žūtys vidutiniškai sudaro apie 20 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose. Lietuvoje per pirmą šių metų pusmetį žuvo 34 pėstieji (42 proc. visų žuvusiųjų keliuose), iš jų pėsčiųjų perėjose – 10 (29 proc. visų žuvusių pėsčiųjų).
Mūsų savivaldybės eismo saugumo statistika šiemet džiugina tuo, kad kol kas rajono keliuose nežuvo nė vienas žmogus (pernai tokiu laiku buvo žuvę 3). Tačiau sužalotų eismo įvykiuose padaugėjo. Per devynis šių metų mėnesius sužaloti 23 žmonės (pernai 17), beveik pusė avarijų įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės.
Svarbiau miestui
Tuo tarpu policijos pareigūnai, kuriems teks kontroliuoti eismo dalyvius, kai kuriuos pakeitimus vertina skeptiškai ir mano, kad didelės įtakos eismo saugumui jie neturės.
Rajono policijos komisariato patruliams vadovaujantis vyresnysis tyrėjas Algirdas Blažys sakė, jog dauguma naujųjų Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų labiau aktualūs didiesiems miestams. Kaip žinia, juose pėsčiųjų perėjos tęsiasi per 4 ir daugiau eismo juostų ar yra įrengtos ten, kur leidžiamas didelis važiavimo greitis, o didžiulėse perėjose su saugos salelėmis ilgesniam laikui įstringantys žmonės griebiasi mobiliųjų telefonų.
A. Blažys teigė nepastebėjęs, kad mūsų rajono pėstieji piktnaudžiautų savo padėtimi pėsčiųjų perėjose, nekreiptų dėmesio į kitus eismo dalyvius, naršytų mobiliuosiuose telefonuose. Gal tik paaugliai kartais pernelyg įnikę į virtualią erdvę pamiršta gyveną realiame pasaulyje ir nepaleidžia iš rankų telefono net eidami per gatvę.
Tyrimus atliekančios bendrovės pateikia išvadas, kad mobiliųjų telefonų naudojimas – aktuali eismo saugumo problema. Pagal apklausas, net 83 proc. didžiųjų miestų gyventojų eidami gatve kalbasi telefonu, 11 proc. gatve einančių žmonių rašo trumpąsias žinutes, atsako į elektroninius laiškus ir bendrauja socialiniuose tinkluose. 26–55 metų miestiečiai dažniausiai kalbasi telefonu, o 18–25 metų pėstieji gatvėje rašo trumpąsias žinutes, naudojasi susirašinėjimo programėlėmis ir naršo internete.
Atsakomybė ribota
Tačiau ir mūsų rajono pėstiesiems teks įsidėmėti, kad naujosios taisyklės įpareigoja vengti bet kokių veiksmų, kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos. Taigi įžengus į važiuojamąją dalį reikia būti itin atidiems, pėsčiųjų perėjose vengti kalbėti mobiliaisiais telefonais ar kitaip nukreipti dėmesį į mobiliąsias ryšio priemones. Vairuotojai bus priversti tapti aiškiaregiais ir numatyti, ar pėstysis laukia galimybės įžengti į perėją, ar šiaip stabtelėjo.
Tiesa, pareigūnai abejoja, ar šis KET pakeitimas privers pėsčiuosius atsakingiau elgtis su telefonais, mat bauda už naudojimąsi mobiliuoju Administracinių nusižengimų kodekse kol kas numatyta tik vairuotojams. O tai reiškia, kad atsakomybė pėstiesiems šiuo atveju galėtų būti pritaikyta tik kaip už kodekse nenumatytą pažeidimą – 10–12 eurų. Per metus nusižengusiesiems pirmą kartą tektų susimokėti tik 5 eurus.
Tačiau teisininkai apskritai abejoja, ar už tokį pažeidimą pėsčiąjį bus galima bausti, mat netiksli pati įstatymo formuluotė: žodis „vengti“ nereiškia „draudžiama“.
Vairuotojams – griežčiau
Vairuotojams naujieji pakeitimai grasina kur kas didesnėmis baudomis. Anksčiau didinę pėsčiųjų atsakomybę perėjose, dabar įstatymų leidėjai naštą perkelia ant vairuotojų pečių.
Tiesa, ir pagal dabar galiojančias taisykles pėstysis įžengti į važiuojamąją dalį gali tik po to, kai įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinusiam, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
Tačiau vairuotojai įpareigojami praleisti ne tik į perėją jau įžengusį žmogų, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto stovintį ir laukiantį galimybės įžengti. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos.
Už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, skiriama 60–90 eurų bauda.
Laukia ar plepa?
Rajono patruliams vadovaujantis A. Blažys sakė, kad kol kas Policijos departamentas neatsiuntė paaiškinimų, kaip bus taikomos naujosios taisyklės. Paprastai po kiekvienų pakeitimų patruliams surengiami mokymai, kad visos šalies pareigūnai laikytųsi vienodų reikalavimų.
Galbūt per mokymus pareigūnams bus atsakyta į klausimus, ar prie perėjos besišnekučiuojančias moteriškes reikės laikyti „laukiančiomis galimybės įžengti į perėją“, ar ne. Vairuotojai taip pat bus priversti tapti aiškiaregiais ir numatyti, ar pėstysis laukia tokios galimybės, ar tiesiog atsitiktinai stabtelėjo prie gatvės.
Naujose taisyklėse nustatytos rekomendacijos vairuotojams, lenkiantiems dviratininkus.
Apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus vairuotojai turės palikti bent 1 metro atstumą, jei važiuoja iki 50 km/val. greičiu, ir 1, 5 metro atstumą, jei greitis didesnis nei 50 km/val.
Tačiau, anot A. Blažio, daugelis vairuotojų ir dabar dviratininkus aplenkdavo kuo didesniu lanku, kad šiems netikėtai suktelėjus į šoną nekiltų grėsmė susidurti. Taigi pastaroji naujovė – tik įstatymiškai įtvirtinta seniai galiojusi nuostata.
Po poros savaičių įsigalios naujieji Kelių eismo taisyklių pakeitimai, numatantys naujovių tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems. Pareigūnai juokauja, kad įstatymų leidėjai iš patrulių ar vairuotojų reikalauja net ekstrasensiškų galių. |
Stebint įstatymų leidėjų darbą susidaro įspūdis, kad dabartinei valdžiai eismo klausimai labai rūpi. Mat šiais metais Saugaus eismo įstatymas keičiasi jau ketvirtą kartą: vieni pakeitimai įsigaliojo nuo sausio 1 d., kiti – nuo gegužės ir liepos pradžios.
Įstatymų leidėjai tvirtina, kad Kelių eismo taisyklių pakeitimai parengti atsižvelgiant į gerąją Europos Sąjungos valstybių praktiką ir leis sumažinti pėsčiųjų bei dviratininkų žūčių skaičių.
ES šalyse pėsčiųjų žūtys vidutiniškai sudaro apie 20 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose. Lietuvoje per pirmą šių metų pusmetį žuvo 34 pėstieji (42 proc. visų žuvusiųjų keliuose), iš jų pėsčiųjų perėjose – 10 (29 proc. visų žuvusių pėsčiųjų).
Mūsų savivaldybės eismo saugumo statistika šiemet džiugina tuo, kad kol kas rajono keliuose nežuvo nė vienas žmogus (pernai tokiu laiku buvo žuvę 3). Tačiau sužalotų eismo įvykiuose padaugėjo. Per devynis šių metų mėnesius sužaloti 23 žmonės (pernai 17), beveik pusė avarijų įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės.
Tuo tarpu policijos pareigūnai, kuriems teks kontroliuoti eismo dalyvius, kai kuriuos pakeitimus vertina skeptiškai ir mano, kad didelės įtakos eismo saugumui jie neturės.
Rajono policijos komisariato patruliams vadovaujantis vyresnysis tyrėjas Algirdas Blažys sakė, jog dauguma naujųjų Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų labiau aktualūs didiesiems miestams. Kaip žinia, juose pėsčiųjų perėjos tęsiasi per 4 ir daugiau eismo juostų ar yra įrengtos ten, kur leidžiamas didelis važiavimo greitis, o didžiulėse perėjose su saugos salelėmis ilgesniam laikui įstringantys žmonės griebiasi mobiliųjų telefonų.
A. Blažys teigė nepastebėjęs, kad mūsų rajono pėstieji piktnaudžiautų savo padėtimi pėsčiųjų perėjose, nekreiptų dėmesio į kitus eismo dalyvius, naršytų mobiliuosiuose telefonuose. Gal tik paaugliai kartais pernelyg įnikę į virtualią erdvę pamiršta gyveną realiame pasaulyje ir nepaleidžia iš rankų telefono net eidami per gatvę.
Tyrimus atliekančios bendrovės pateikia išvadas, kad mobiliųjų telefonų naudojimas – aktuali eismo saugumo problema. Pagal apklausas, net 83 proc. didžiųjų miestų gyventojų eidami gatve kalbasi telefonu, 11 proc. gatve einančių žmonių rašo trumpąsias žinutes, atsako į elektroninius laiškus ir bendrauja socialiniuose tinkluose. 26–55 metų miestiečiai dažniausiai kalbasi telefonu, o 18–25 metų pėstieji gatvėje rašo trumpąsias žinutes, naudojasi susirašinėjimo programėlėmis ir naršo internete.
Tačiau ir mūsų rajono pėstiesiems teks įsidėmėti, kad naujosios taisyklės įpareigoja vengti bet kokių veiksmų, kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos. Taigi įžengus į važiuojamąją dalį reikia būti itin atidiems, pėsčiųjų perėjose vengti kalbėti mobiliaisiais telefonais ar kitaip nukreipti dėmesį į mobiliąsias ryšio priemones.
Vairuotojai bus priversti tapti aiškiaregiais ir numatyti, ar pėstysis laukia galimybės įžengti į perėją, ar šiaip stabtelėjo.
Tiesa, pareigūnai abejoja, ar šis KET pakeitimas privers pėsčiuosius atsakingiau elgtis su telefonais, mat bauda už naudojimąsi mobiliuoju Administracinių nusižengimų kodekse kol kas numatyta tik vairuotojams. O tai reiškia, kad atsakomybė pėstiesiems šiuo atveju galėtų būti pritaikyta tik kaip už kodekse nenumatytą pažeidimą – 10–12 eurų. Per metus nusižengusiesiems pirmą kartą tektų susimokėti tik 5 eurus.
Tačiau teisininkai apskritai abejoja, ar už tokį pažeidimą pėsčiąjį bus galima bausti, mat netiksli pati įstatymo formuluotė: žodis „vengti“ nereiškia „draudžiama“.
Vairuotojams naujieji pakeitimai grasina kur kas didesnėmis baudomis. Anksčiau didinę pėsčiųjų atsakomybę perėjose, dabar įstatymų leidėjai naštą perkelia ant vairuotojų pečių.
Tiesa, ir pagal dabar galiojančias taisykles pėstysis įžengti į važiuojamąją dalį gali tik po to, kai įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinusiam, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
Tačiau vairuotojai įpareigojami praleisti ne tik į perėją jau įžengusį žmogų, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto stovintį ir laukiantį galimybės įžengti. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos.
Už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, skiriama 60–90 eurų bauda.
Rajono patruliams vadovaujantis A. Blažys sakė, kad kol kas Policijos departamentas neatsiuntė paaiškinimų, kaip bus taikomos naujosios taisyklės. Paprastai po kiekvienų pakeitimų patruliams surengiami mokymai, kad visos šalies pareigūnai laikytųsi vienodų reikalavimų.
Galbūt per mokymus pareigūnams bus atsakyta į klausimus, ar prie perėjos besišnekučiuojančias moteriškes reikės laikyti „laukiančiomis galimybės įžengti į perėją“, ar ne. Vairuotojai taip pat bus priversti tapti aiškiaregiais ir numatyti, ar pėstysis laukia tokios galimybės, ar tiesiog atsitiktinai stabtelėjo prie gatvės.
Naujose taisyklėse nustatytos rekomendacijos vairuotojams, lenkiantiems dviratininkus.
Apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus vairuotojai turės palikti bent 1 metro atstumą, jei važiuoja iki 50 km/val. greičiu, ir 1, 5 metro atstumą, jei greitis didesnis nei 50 km/val.
Tačiau, anot A. Blažio, daugelis vairuotojų ir dabar dviratininkus aplenkdavo kuo didesniu lanku, kad šiems netikėtai suktelėjus į šoną nekiltų grėsmė susidurti. Taigi pastaroji naujovė – tik įstatymiškai įtvirtinta seniai galiojusi nuostata.
Publikuota: 2018-10-15 09:32:05
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|