|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Sveikata
|
|
|
Norint susišvirkšti vaistus, reikia kreiptis į šeimos gydytoją.
Eglės MIČIULIENĖS nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Ko gero, dažnam bent kartą gyvenime teko gydytis injekciniais vaistais ar stiprinti organizmą į raumenis švirkščiamais vitaminais. Taigi sykiu ir ieškoti pažįstamos „seselės“ ar tokias procedūras išmanančios kaimynės. Bet medicininės paslaugos yra griežtai reglamentuotos įstatymų, tad kas iš tikrųjų turėtų suleisti vaistus pacientui?
Išrašė injekcijas
Į redakciją paskambinusi vilkaviškietė pasakojo neseniai susidūrusi su problema, nes nežinojo, kur kreiptis. Dėl staiga surietusio nervų šaknelių uždegimo, liaudyje vadinamo radikulitu, keturiasdešimtmetė kreipėsi į šeimos gydytoją ir gavo siuntimą pas neurologą. Moteriai ligoninės Konsultaciniame skyriuje buvo skirti į raumenis švirkščiami medikamentai.
Įsigijusi vaistus pacientė sugrįžo į ligoninę, tačiau sužinojo, kad tokia medicinos paslauga yra šeimos gydytojo kompetencijoje, tad reikia kreiptis į jį.
– Vėl teko registruotis pas šeimos gydytoją ir gauti nukreipimą į procedūrinį kabinetą, – pasakojo vilkaviškietė.
Moteris kelias dienas iš eilės vykdavo susišvirkšti vaistų, tačiau atėjus savaitgaliui nei šeimos gydytoja, nei procedūrinis kabinetas nedirbo. Tad vėl teko spręsti dilemą. Tąkart padėti pasisiūlė kaimynė, beje, neturinti medicininio išsilavinimo.
– Esu dėkinga kaimynei už pagalbą, tačiau spaudoje teko skaityti, kad bet kokia medicininė veikla griežtai kontroliuojama įstatymo. Net specialius kursus baigusios kosmetologės negali daryti medicininių intervencijų, o namuose vaistus, pasirodo, gali leisti, kas tik nori, – svarstė vilkaviškietė. – Vis dėlto ką reikėtų daryti žmogui, kuriam būtina susileisti medikamentus, bet jis neturi tokios paslaugios kaimynės?
Gydosi patys
Vaistinėje pakalbinus keletą leidžiamuosius medikamentus perkančių vilkaviškiečių paaiškėjo, kad žmonės iš tiesų dažniausiai dėl injekcijų pagalbos kreipiasi į vaistus sugebančius švirkšti artimuosius ar pažįstamus.
– Kasmet prieš peršalimo ligų sezoną susileidžiu vitamino C kursą, – pasakojo užkalbinta pedagogė. – Turiu giminaitę, dirbančią slaugytoja, tai ji ir pagelbėja.
Kita vilkaviškietė tvirtino, kad leidžiamųjų medikamentų prireikia tik surakinus strėnas. Tačiau į medikus dėl injekcijų nesikreipia – vaistus susileidžia pati.
– Namuose teko slaugyti sunkų ligonį, tad buvau priversta išmokti švirkšti vaistus, nes pas medikus kasdien neprilakstysi, – pasakojo moteris. – Dabar prireikus ir pati vaistus susileidžiu, ir kitiems padedu.
Paslauga mokama Leidžiamuosius medikamentus vertėtų rinktis tik išskirtiniais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių negalima vartoti geriamųjų.
Vis dėlto medikai nepatartų pacientams užsiimti savigyda ir savarankiškai nuspręsti, kokių vaistų reikėtų.
– Mūsų pacientai dėl švirkščiamųjų medikamentų turi kreiptis į procedūrinį kabinetą, – sakė Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės pavaduotoja Edita Lekeckaitė. – Kadangi dirbame ir šeštadieniais, tai pacientai visuomet ras budinčią slaugytoją, kuri ir suleis vaistus. Skubios pagalbos atveju ligoniai turėtų vykti į ligoninės Priėmimo skyrių.
Kitų įstaigų šeimos gydytojai šeštadieniais nedirba, tad ir injekcinių procedūrų neatlieka. Nors visi rajono gyventojai prireikus susišvirkšti medikamentus gali kreiptis į rajono ligoninę, dirbančią be išeiginių, tokios paslaugos nemokamai negaus.
– Ligoninės Priėmimo skyriuje vaistai nemokamai būtų sušvirkšti tik skubios pagalbos atveju, – aiškino ligoninės slaugos administratorė Roberta Suprikienė. – Jei pacientas atsineštų šeimos gydytojo išrašytus vaistus, už paslaugą jam tektų susimokėti. Ligoninės mokamų paslaugų kainyne nurodyta, jog injekcija į raumenis kainuotų 2, 30 euro, į veną – 3, 29 euro.
Tačiau medikė patikino, kad gydymo įstaiga tikrai nešvirkštų bet kokių medikamentų, neišrašytų gydytojo. Vis dėlto su tokiu reikalavimu gydytojai susiduria gan dažnai. Paprastai pigų gydymo kursą tėvynėje nori gauti atostogauti grįžę emigrantai. Jie atsiveža savo medikamentus ir mosuoja gydytojams Europos sveikatos draudimo kortele.
Veikia skrandį
Ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas Petras Vaitiekūnas stebėjosi pacientais, kurie atvyksta „profilaktiškai“ susileisti vitaminų ar kitų medikamentų. Anot P. Vaitiekūno, leidžiamuosius medikamentus vertėtų rinktis tik išskirtiniais atvejais, kai negalima vartoti geriamųjų.
Daugelis įsivaizduoja, kad švirkščiamieji vaistai geresni, nes jie neveikia skrandžio. Tačiau, anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docento Gintauto Gumbrevičiaus, opos skrandyje atsiranda ne todėl, kad į jį patenka vaistas, o dėl to, kad per kraują medikamentas paveikia apsauginių medžiagų, kurios saugo nuo opos atsiradimo, gamybą. Skrandyje visada yra rūgšties, bet nuo jos poveikio sieneles saugo plėvelė. Švirkščiami medikamentai netgi dažniau gali sukelti opas, nes vaisto koncentracija kraujyje būna didesnė nei išgėrus tabletę.
„Badytis“ nepataria
Gydytojai patartų medikamentus vartoti tabletėmis ar kapsulėmis, kurių poveikis juntamas po 20–30 minučių. Šios formos vaistus vartoti saugiausia, nes juos lengva dozuoti. Be to, kapsulės ir tabletės sukurtos taip, kad jų veiklioji medžiaga išsiskirtų ir absorbuotųsi pamažu.
Minusas tas, kad kapsulių ir dengtų tablečių smulkinti ar kramtyti negalima. Jeigu sutrikęs rijimo refleksas, geriau rinktis suspensiją. Jas patogu girdyti mažiems vaikams, nes kyla mažesnis pavojus užspringti. Be to, skysti preparatai yra greičiau pasisavinami – suveikia per 10–15 minučių.
Injekcinių vaistų, leidžiamų į veną, raumenis arba poodinį audinį, poveikis būna greičiausias. Jie gelbsti ūmiais atvejais, kai ligoniui būtina skubi medicininė pagalba, žmogus yra sunkios būklės arba esant stipriai infekcijai, ligos komplikacijoms ir kt.
Tad medikai linkę išsklaidyti mitą, jog švirkščiamieji medikamentai „geresni“ ir mažiau kenkia. Jei nėra būtinybės, geriau išvengti papildomo streso ir rizikos, kad darant injekciją į organizmą gali patekti infekcija.
Ko gero, dažnam bent kartą gyvenime teko gydytis injekciniais vaistais ar stiprinti organizmą į raumenis švirkščiamais vitaminais. Taigi sykiu ir ieškoti pažįstamos „seselės“ ar tokias procedūras išmanančios kaimynės. Bet medicininės paslaugos yra griežtai reglamentuotos įstatymų, tad kas iš tikrųjų turėtų suleisti vaistus pacientui? |
Į redakciją paskambinusi vilkaviškietė pasakojo neseniai susidūrusi su problema, nes nežinojo, kur kreiptis. Dėl staiga surietusio nervų šaknelių uždegimo, liaudyje vadinamo radikulitu, keturiasdešimtmetė kreipėsi į šeimos gydytoją ir gavo siuntimą pas neurologą. Moteriai ligoninės Konsultaciniame skyriuje buvo skirti į raumenis švirkščiami medikamentai.
Įsigijusi vaistus pacientė sugrįžo į ligoninę, tačiau sužinojo, kad tokia medicinos paslauga yra šeimos gydytojo kompetencijoje, tad reikia kreiptis į jį.
– Vėl teko registruotis pas šeimos gydytoją ir gauti nukreipimą į procedūrinį kabinetą, – pasakojo vilkaviškietė.
Moteris kelias dienas iš eilės vykdavo susišvirkšti vaistų, tačiau atėjus savaitgaliui nei šeimos gydytoja, nei procedūrinis kabinetas nedirbo. Tad vėl teko spręsti dilemą. Tąkart padėti pasisiūlė kaimynė, beje, neturinti medicininio išsilavinimo.
– Esu dėkinga kaimynei už pagalbą, tačiau spaudoje teko skaityti, kad bet kokia medicininė veikla griežtai kontroliuojama įstatymo. Net specialius kursus baigusios kosmetologės negali daryti medicininių intervencijų, o namuose vaistus, pasirodo, gali leisti, kas tik nori, – svarstė vilkaviškietė. – Vis dėlto ką reikėtų daryti žmogui, kuriam būtina susileisti medikamentus, bet jis neturi tokios paslaugios kaimynės?
Vaistinėje pakalbinus keletą leidžiamuosius medikamentus perkančių vilkaviškiečių paaiškėjo, kad žmonės iš tiesų dažniausiai dėl injekcijų pagalbos kreipiasi į vaistus sugebančius švirkšti artimuosius ar pažįstamus.
– Kasmet prieš peršalimo ligų sezoną susileidžiu vitamino C kursą, – pasakojo užkalbinta pedagogė. – Turiu giminaitę, dirbančią slaugytoja, tai ji ir pagelbėja.
Kita vilkaviškietė tvirtino, kad leidžiamųjų medikamentų prireikia tik surakinus strėnas. Tačiau į medikus dėl injekcijų nesikreipia – vaistus susileidžia pati.
– Namuose teko slaugyti sunkų ligonį, tad buvau priversta išmokti švirkšti vaistus, nes pas medikus kasdien neprilakstysi, – pasakojo moteris. – Dabar prireikus ir pati vaistus susileidžiu, ir kitiems padedu.
Leidžiamuosius medikamentus vertėtų rinktis tik išskirtiniais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių negalima vartoti geriamųjų.
Vis dėlto medikai nepatartų pacientams užsiimti savigyda ir savarankiškai nuspręsti, kokių vaistų reikėtų.
– Mūsų pacientai dėl švirkščiamųjų medikamentų turi kreiptis į procedūrinį kabinetą, – sakė Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės pavaduotoja Edita Lekeckaitė. – Kadangi dirbame ir šeštadieniais, tai pacientai visuomet ras budinčią slaugytoją, kuri ir suleis vaistus. Skubios pagalbos atveju ligoniai turėtų vykti į ligoninės Priėmimo skyrių.
Kitų įstaigų šeimos gydytojai šeštadieniais nedirba, tad ir injekcinių procedūrų neatlieka. Nors visi rajono gyventojai prireikus susišvirkšti medikamentus gali kreiptis į rajono ligoninę, dirbančią be išeiginių, tokios paslaugos nemokamai negaus.
– Ligoninės Priėmimo skyriuje vaistai nemokamai būtų sušvirkšti tik skubios pagalbos atveju, – aiškino ligoninės slaugos administratorė Roberta Suprikienė. – Jei pacientas atsineštų šeimos gydytojo išrašytus vaistus, už paslaugą jam tektų susimokėti. Ligoninės mokamų paslaugų kainyne nurodyta, jog injekcija į raumenis kainuotų 2, 30 euro, į veną – 3, 29 euro.
Tačiau medikė patikino, kad gydymo įstaiga tikrai nešvirkštų bet kokių medikamentų, neišrašytų gydytojo. Vis dėlto su tokiu reikalavimu gydytojai susiduria gan dažnai. Paprastai pigų gydymo kursą tėvynėje nori gauti atostogauti grįžę emigrantai. Jie atsiveža savo medikamentus ir mosuoja gydytojams Europos sveikatos draudimo kortele.
Ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas Petras Vaitiekūnas stebėjosi pacientais, kurie atvyksta „profilaktiškai“ susileisti vitaminų ar kitų medikamentų. Anot P. Vaitiekūno, leidžiamuosius medikamentus vertėtų rinktis tik išskirtiniais atvejais, kai negalima vartoti geriamųjų.
Daugelis įsivaizduoja, kad švirkščiamieji vaistai geresni, nes jie neveikia skrandžio. Tačiau, anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docento Gintauto Gumbrevičiaus, opos skrandyje atsiranda ne todėl, kad į jį patenka vaistas, o dėl to, kad per kraują medikamentas paveikia apsauginių medžiagų, kurios saugo nuo opos atsiradimo, gamybą. Skrandyje visada yra rūgšties, bet nuo jos poveikio sieneles saugo plėvelė. Švirkščiami medikamentai netgi dažniau gali sukelti opas, nes vaisto koncentracija kraujyje būna didesnė nei išgėrus tabletę.
Gydytojai patartų medikamentus vartoti tabletėmis ar kapsulėmis, kurių poveikis juntamas po 20–30 minučių. Šios formos vaistus vartoti saugiausia, nes juos lengva dozuoti. Be to, kapsulės ir tabletės sukurtos taip, kad jų veiklioji medžiaga išsiskirtų ir absorbuotųsi pamažu.
Minusas tas, kad kapsulių ir dengtų tablečių smulkinti ar kramtyti negalima. Jeigu sutrikęs rijimo refleksas, geriau rinktis suspensiją. Jas patogu girdyti mažiems vaikams, nes kyla mažesnis pavojus užspringti. Be to, skysti preparatai yra greičiau pasisavinami – suveikia per 10–15 minučių.
Injekcinių vaistų, leidžiamų į veną, raumenis arba poodinį audinį, poveikis būna greičiausias. Jie gelbsti ūmiais atvejais, kai ligoniui būtina skubi medicininė pagalba, žmogus yra sunkios būklės arba esant stipriai infekcijai, ligos komplikacijoms ir kt.
Tad medikai linkę išsklaidyti mitą, jog švirkščiamieji medikamentai „geresni“ ir mažiau kenkia. Jei nėra būtinybės, geriau išvengti papildomo streso ir rizikos, kad darant injekciją į organizmą gali patekti infekcija.
Publikuota: 2018-10-18 10:54:54
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|