„Santaka“ / Vilkaviškio kryptimi investuotojų keliai kol kas neveda / Verslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Verslas

Dalinkitės:  


Kandidatas į Prezidentus Gitanas Nausėda kalbėjo apie regionų verslo galimybes.

Kristinos Žalnierukynaitės nuotr.


Vilkaviškio kryptimi investuotojų keliai kol kas neveda

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ


Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre (TVIC) ketvirtadienio vakarą surengta apskritojo stalo diskusija apie Sūduvos regiono verslo situaciją ir perspektyvas. Renginys pavadintas „Regiono iššūkiai ir galimybės. Vilkaviškio kryptis“.

Susitikime dalyvavo kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidento postą, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Gitanas Nausėda ir bendrovės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Pastarasis lektorius gana gausiai susirinkusiems žmonėms pristatė šalies eksporto tendencijas. Pasak A. Izgorodino, šįmet eksportas augs lėčiau. Prie to prisidės besikeičianti makroekonominė padėtis Europos Sąjungoje, į kurią keliauja apie 80 proc. eksporto iš Lietuvos. A. Izgorodino nuomone, euro zonos ekonomika jau pasiekė savo piką, tad ūkio augimas šių metų antrąjį pusmetį, tikėtina, bus kuklesnis. Lektorius paragino verslininkus labiau pagalvoti ne apie gamybos apimčių plėtrą, o patarė daugiau investuoti į darbo našumo didinimą.

Ekonomistas G. Nausėda apibūdino Marijampolės regioną Lietuvos kontekste, o Vilkaviškio rajono savivaldybę – kaip šio regiono dalį. Pasak svečio, gyventojui Marijampolės apskrityje tenkanti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis – viena mažesnių šalyje. Ji siekia tik 8 tūkst. eurų, kai tuo tarpu BVP vidurkis šalyje – 13 tūkst. eurų vienam gyventojui.


Regiono indėlis į valstybės ekonomikos „katilą“ taip pat menkas – vos 3 proc. šalyje sukuriamos pridėtinės vertės. Vis dėlto istoriniai pasiekimai pagirtini: 2000–2016 m. laikotarpiu BVP vienam gyventojui išaugo 3 kartus. Regione pagal tiesioginių užsienio investicijų rodiklį lyderiauja Kazlų Rūdos savivaldybė.

Regiono savivaldybės pasižymi ryškiais ekonominiais netolygumais. Verslo įmonės koncentruotos Marijampolės savivaldybėje – ten veikia daugiau nei pusė visų apskrities verslų. Vilkaviškio rajone įsikūrusios apie penktadalis regiono įmonių.

Vis ryžtingiau vietą po saule Marijampolės regione išsikovoja prekybos, transporto, gamybos ir pramonės sektoriai. G. Nausėdos turimais duomenimis, labiausiai „lieknėja“ žemės ūkio sektorius, tačiau jo apimtis Sūduvos regione (sudaro 10–11 proc. ekonominės veiklos), palyginti su visa šalimi (3 proc.), dar pastebimai didesnė.
Vilkaviškio rajone įsikūrusios apie penktadalis regiono įmonių.


Susitikime apžvelgtos demografijos tendencijos. Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojų vidutinis amžius 2001–2018 m. nuo 36-erių padidėjo iki 46-erių metų, tuo tarpu Lietuvoje – nuo 36-erių iki 43-ejų metų.


Socialinė „sveikata“ Marijampolės regione taisosi bene sparčiausiai šalyje. Teigiami pokyčiai juntami ir Vilkaviškyje – socialinės rizikos šeimų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, mūsų savivaldybėje nuolat mažėja nuo 2010 m. Vis dėlto situacija beveik perpus prastesnė nei vidutinė šalyje. Gimstamumas Vilkaviškio rajone visiškai atitinka Sūduvos regiono tendencijas – rodiklių atotrūkis nuo šalies vidurkio pastaruoju metu didėjo. Pavyzdžiui, 2007 m. gyventojų skaičius Vilkaviškio rajone buvo per 46 tūkst., o šįmet jis sumažėjo net 22 proc.

Ir tai visai nenuostabu, mat atlyginimų dydžiu neblizga visas regionas. Vilkaviškio rajone vidutinio darbo užmokesčio vidurkis yra apie 27 proc. mažesnis nei šalies ir siekia 652 eurus neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu Kazlų Rūdoje šis rodiklis siekia 836 eurus (šalies vidurkis – 888 eurai). Regione, kaip ir visoje šalyje, vyrauja bendra tendencija – kuo daugiau užsienio investuotojų, tuo didesni atlyginimai. Tiesa, kai kurių Vilkaviškio rajono įmonių „raumenys“ netgi didesni nei didmiesčių verslo: 10 mūsų rajono įmonių moka didesnį darbo užmokestį nei šalies vidurkis ir įdarbina net 25 proc. visų dirbančiųjų.


Pasak G. Nausėdos, Vilkaviškio regioną išgelbėtų atėjęs stiprus užsienio investuotojas. Tik kaip jį privilioti, jei rajone jau beveik neliko dirbti norinčių ir galinčių žmonių?

– Ne visada darbo jėgos gausa privilioja investuotojus. Gali būti ir priešingai. Investuotojui svarbiausia – išvystyta infrastruktūra, susisiekimas, vietos valdžios dėmesys. Stambi įmonė gali įžengti į regioną, net jeigu ten darbo jėga „nespindi“, ir tokių pavyzdžių yra jau ne vienas. Patrauklūs atlyginimai ir naujos darbo vietos priviliotų darbuotojų iš aplinkinių regionų, – teigė ekonomistas. – Nevalia apleisti inovacijų diegimo versle bei technologinio vystymo. Nors regiono žemės ūkyje sukuriamos pridėtinės vertės dalis reikšmingai sumažėjusi, tačiau daugelis būtent šiame sektoriuje mato daugiausiai potencialo. Marijampolės regiono pramonės sektoriuje pamatai išlieti, būtina didinti produktyvumą ir žvalgytis užsienio rinkų. Dirbančiųjų pramonės sektoriuje procentinė dalis Marijampolės ir Vilkaviškio savivaldybėse beveik didžiausia šalyje, Marijampolė turi laisvąją ekonominę zoną, strategiškai palankią geografinę vietą. Tad atrasta eksporto gysla pramonės sektoriuje galėtų sukurti proveržį Marijampolėje ir Vilkaviškyje, o sinergija, santarvė ir maksimalios galimybės savirealizacijai visame regione – svarbiausios sąlygos kuriant gerovę.

Pasak G. Nausėdos, reikėtų identifikuoti keletą regionų centrų, juose kurti infrastruktūrą, geresnes susisiekimo sąlygas su aplink esančiais miesteliais ir kaimais, investuoti ten ir siekti pritraukti verslą. Kitaip šalyje liks pustrečio miesto, o regionai ir toliau sparčiai tuštės, nes žmonės, neturėdami galimybės „užsikabinti“, rinksis emigraciją.

Vilkaviškio TVIC susirinkę žmonės turėjo klausimų abiem ekonomistams. G. Nausėda taip pat buvo susitikęs su vietinių „Lions“ ir „Rotary“ klubų atstovais. Su jais kalbėta apie rajono verslų situaciją.



Galerija: Vilkaviškio kryptis




Publikuota: 2018-10-25 10:07:05

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Biudžeto projektas visuomenei pristatytas be... visuomenės
* Statusą praradęs bedarbis ieško teisybės ir grasina teismais
* Dezinformacijos įdiegtos vaistų baimės pacientus varo į paniką
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai