|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Sveikata
Jam dažniausiai ruošiamės, stiprindami savo imunitetą, tačiau ne visada pavyksta apsisaugoti nuo daugybės ore sklandančių ligų sukėlėjų. Vidutiniškai virusinės kvėpavimo takų infekcijos suaugusį žmogų per metus užklumpa 2-4 kartus. Darželį pradėjusiems lankyti mažyliams per metus normalu sirgti ir iki 12 kartų. O kur dar kitos ligos! BENU vaistininkė Vaida Poškaitienė sako, kad, tinkamai pasiruošus, ligų galima išvengti, o jeigu liga suima, greita pirmoji pagalba padės greičiau pasveikti. „Šaltąjį sezoną dažniausiai į vaistininką kreipiasi peršalimo ar gripo simptomais besiskundžiantys gyventojai. Didelė dalis jų ieško medikamentų susirgusiems vaikams – padidėjusį vaikų sergamumą pajuntame jau su pirmaisiais šaltesniais ir drėgnesniais orais. Taip pat svarbu prisiminti, kad žiemą padidėja sergamumas rotavirusine infekcija, kuri ypač greitai plinta vaikų ugdymo įstaigose“, - apie dažniausius susirgimus šaltąjį sezoną pasakoja vaistininkė V. Poškaitienė. Pasak specialistės, prasidedant ligų sezonui ir rūpinantis šeimos sveikata, reikėtų laikytis trijų žingsnių taisyklės: 1 – siekti apsisaugoti nuo ligų, stiprinant organizmą ir laikantis sveikos gyvensenos bei higienos principų, 2 – pajutus ligos simptomus, kuo skubiau imtis pirmosios pagalbos, kad ligai būtų užkirstas kelias progresuoti, 3 – jei liga progresuoja, svarbu pasirinkti tinkamą gydymą, leidžiantį greičiau ir be komplikacijų įveikti ligos sukėlėjus. Tinkamas pirmas žingsnis, anot V. Poškaitienės, dažnu atveju padės išvengti kitų dviejų. Kartais pamirštama vitamino D svarba imunitetui, ypač vaikų. Mažėjant saulės, svarbu savo mitybą papildomai praturtinti šiuo vitaminu. Subalansuotas poilsio ir darbo režimas, o vaikams – apskritai visos dienos režimas, taip pat ne mažiau svarbus organizmo gynybinei funkcijai palaikyti. Tapti atsparesniems virusams padės ir grūdinimasis. „Peršalimo ligą gali iššaukti ne tik nusilpęs imunitetas, bet ir netinkamas pasiruošimas atvėsusiems orams, pvz., apsirengimas. Jau reikėtų avėti rudens sezonui skirtus batus, nepamiršti šaliko, ilgai būnant lauke – ir pirštinių. Noriu atkreipti tėvelių dėmesį – vaikai neretai suserga ne todėl, kad būna per mažai aprengti, o todėl, kad per šiltai. Bėgiodami lauke jie sušyla, suprakaituoja ir todėl labai greitai gali peršalti. Geriau renkite daugiau sluoksnių, o ne šiltą žieminę striukę ar kombinezoną, kai temperatūra dar laikosi teigiama“, - apie tinkamą apsirengimą pasakoja BENU vaistininkė ir prideda, kad labai svarbu tinkamai vėdinti patalpas – atverti langus bent dukart per dieną po kelias minutes. „Jeigu pajutote, kad galėjote peršalti, gerkite daug šiltų skysčių. Padės vaistažolių arbatos su medumi ir citrina – čiobrelių, aviečių lapų, ramunėlių. Perštinčią gerklę ir užgultą nosį veiksmingai ramina ir gydo inhaliacijos su arbatmedžių, eukaliptų eteriniais aliejais. Pakaitinkite kojas šiltame vandenyje ir šmuršktelkite į šiltas kojines. Nosį kelis kartus per dieną purkškite jūros vandeniu, gerklę skalaukite druskos tirpalu. Kosulį malšinti padės eukaliptų eterinių aliejų tepalai. Juos reikėtų tepti ant krūtinės, padų ir nugaros“, - pirmosios pagalbos peršalus patarimus dalija vaistininkė. Vaikams pirmuosius simptomus malšinti taip pat reikia duodant gerti kuo daugiau šiltų skysčių. Mažiems vaikams geriausia rinktis jiems skirtas žolelių arbatas. Inhaliacijos taip pat puiki pagalba, tačiau, atsižvelgiant į vaiko amžių, reikėtų atsargiai naudoti eterinius aliejus. Juos galima pakeisti druskos tirpalu ar valgomąja soda. Tiek profilaktikai, tiek pirmajai pagalbai nedideliais kiekiais vaikams tinka arbatmedžio, levandų, citrinos eteriniai aliejai. Geriausia juos skleisti oro lašeliniu būdu, pvz., tirpalu purškiant namų orą, ar naudojant garintuvus. Visą sveikimo laiką duokite vaikams daug šiltų skysčių, nosį valykite vaikams skirtu jūros vandeniu. Jeigu vaikas kosi drėgnai, atsikosėjimą palengvinti padės vaikams skirti sirupai nuo kosulio. Jeigu mažylis nekarščiuoja, pakilusi tik neaukšta temperatūra, neskubėkite duoti vaistų nuo temperatūros. Jeigu vaikas karščiuoja tris dienas iš eilės, kreipkitės į šeimos gydytoją. Vidutiniškai virusinės kvėpavimo takų infekcijos suaugusį žmogų per metus užklumpa 2-4 kartus. Darželį pradėjusiems lankyti mažyliams per metus normalu sirgti ir iki 12 kartų. „Gripą dažnai lydi komplikacijos, tokios kaip plaučių uždegimas. Todėl užsiimti savigyda nerekomenduoju. Kol pateksite pas šeimos gydytoją, gerkite daug šiltų skysčių, ilsėkitės, pakilus aukštai temperatūrai – virš 38, 5o laipsnių – gerkite temperatūrą mažinančių vaistų. Venkite kontakto su artimaisiais, kad jų neužkrėstumėte“, - pataria BENU vaistininkė. Šaltuoju sezonu plinta ir kitos – ne peršalimo ligos, kurių išvengti arba palengvinti simptomus galima laikantis tų pačių trijų žingsnių taisyklės. Viena tokių dažniausių ligų – roto virusas. „Pagrindinis kelias užsikrėsti roto virusu – per nešvarias rankas, nes šis virusas plinta fekaliniu-oraliniu būdu. Virusas išsiskiria su išmatomis ir, nesilaikant higienos, patenka ant kitų daiktų ir žmonių. Todėl pagrindinė profilaktinė priemonė – higiena. Kiekvieną kartą, pasinaudojus tualetu, reikia kruopščiai su muilu nusiplauti rankas. Apskritai rankas reikėtų plauti visada grįžus iš viešų vietų, prieš maisto gaminimą, prieš valgį ir pan. Esant epidemijoms ar sergant artimiesiems – dar dažniau. Galima naudoti ir specialų rankoms skirtą dezinfekcinį skystį“, - sako V. Poškaitienė. Vaistininkė primena, kad reikėtų vengti liesti sergančiojo daiktus, rankšluosčius, nesinaudoti tais pačiais indais ir valgymo įrankiais. Ir visiems rekomenduoja atsikratyti įpročio rankomis liesti veidą. Roto virusu dažniausiai serga vaikai iki 3 m. ir jie serga sunkiau nei suaugusieji. Todėl kūdikiai nuo 2 iki 6 mėn. gali būti paskiepyti nuo rotavirusinės infekcijos. „Susirgus roto virusu, svarbiausia atstatyti vandens ir druskų pusiausvyrą organizme – gerti daug skysčių ir specialius elektrolitų tirpalus. Itin svarbu stebėti vaiko būklę ir specialaus druskų tirpalo duoti kuo anksčiau. Vaikai ypač jautrūs skysčių ir druskų netekimui. Jeigu mažyliui laikosi 39o laipsnių ir aukštesnė temperatūra, jis neprakaituoja dėl skysčių trūkumo, o iš burnos sklinda acetono kvapas – reikia kuo skubiau vaiką vežti į ligoninę“, - pasakoja V. Poškaitienė. Publikuota: 2018-10-26 11:21:04 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi * Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|