|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Aktualu
Nors paskutiniai sovietų armijos daliniai iš Lietuvos pasitraukė prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus, Rusija tų laikų užmiršti vis dar negali.Eglė KVIESULAITIENĖ
Į redakciją kreipėsi vienos rajono bendrovės vadovas su neįprastu prašymu. Direktorius norėjo išsiaiškinti, ar jo pavaldiniams saugu vykti į Rusiją. Bendrovė jau keleri metai dirba ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Kai pasitaikė pelningas pasiūlymas dirbti kaimyninėje Kaliningrado srityje, įmonė iškart pasirašė sutartį, pradėjo darbus. Tačiau keli darbuotojai, kuriems 1990 metais teko tarnauti sovietų armijoje, arba vyrai, anuomet gavę šaukimus, bet į armiją nenuvykę, dabar bijo važiuoti į Rusiją. – Žmonės sako prieš kelerius metus skaitę spaudoje, kad Rusija gaudo sovietinės armijos dezertyrus ir kad į šią šalį vykti nesaugu, – aiškino bendrovės direktorius. – Nežinau, ar čia tik gandai, ar iš tiesų svetima valstybė gali be jokio pagrindo sulaikyti mūsų šalies piliečius ir juos nuteisti. Man tai sunkiai įtikėtina. Bendrovės vadovas sakė bandęs šį klausimą aiškintis Užsienio reikalų ministerijoje, tačiau niekas nieko konkretaus nepasakė. Ministerijos darbuotojai diktavo vilkaviškiečiui vis kitus telefonų numerius, kuriais turėtų gauti išsamią informaciją, tačiau supratęs, kad atsakymo vargiai sulauks, bendrovės vadovas nutarė kreiptis į žiniasklaidą. Iš tiesų prieš ketverius metus kilo tikras ažiotažas, kai Lietuvos generalinė prokuratūra vėl gavo teisinės pagalbos prašymą iš Rusijos. Rusijos teisėsauga bandė atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tiems mūsų šalies piliečiams, kurie paraginti Lietuvos valdžios po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti. Tiesa, 2014 metais Rusija į Lietuvą teisinės pagalbos kreipėsi tik dėl vieno konkretaus asmens, atsisakiusio tarnybos sovietų kariuomenėje, persekiojimo. Nors Lietuvos generalinė prokuratūra atsisakė suteikti teisinę pagalbą prašomu atveju, Valstybės saugumo departamentas įspėjo konkretų asmenį, kad jis geriau nevyktų į Rusiją ir kitas šalis, kurios galėtų pildyti Rusijos valią. Tuometis Krašto apsaugos ministras Juozas Oleka tokį Rusijos prašymą pavadino politine provokacija ir darė prielaidas, jog Rusija galbūt taip elgiasi dėl to, kad turėtų kaip atsikirsti, dėl ko neišduoda įtariamųjų Sausio 13-osios byloje. Vis dėlto politikas patvirtino, jog Krašto apsaugos ministerija įspėjo visus savo šalies piliečius, kurie prieš ketvirtį amžiaus pasitraukė iš sovietų armijos ar atsisakė joje tarnauti, kad vykti į Rusiją jiems nėra saugu. Tokių žmonių Lietuvoje – apie pusantro tūkstančio. Generalinė prokuratūra ir kitos mūsų šalies institucijos tokių Rusijos prašymų buvo gavusios ir anksčiau. Dar 2001 m. Panevėžio policijos komisariato migracijos skyrius gavo iš Maskvos raštą, kad panevėžietis Darius K. Rusijoje ieškomas kaip dezertyras. Tuomet Panevėžio pareigūnai informavo Rusijos karinę prokuratūrą, jog nebeegzistuojančios Sovietų Sąjungos įstatymus pažeidęs žmogus yra Lietuvos pilietis ir negali būti persekiojamas. Generalinė prokuratūra patvirtino, kad vien 2001 m. buvo gauta bene dvidešimt teisinės pagalbos prašymų iš Rusijos dėl dezertyrų paieškos. Lietuvos generalinės prokuratūros pareigūnai pripažino, jog egzistuojantys tarpvalstybiniai susitarimai mūsų šalies piliečius, kuriuos Rusija laiko savo armijos dezertyrais, gina tik formaliai. Iš sovietų armijos prieš pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą dezertyravęs vilkaviškietis Romas pasakojo prieš keletą metų taip pat gavęs Krašto apsaugos ministerijos perspėjimą, kad nevyktų į Rusiją ar į kitas šalis, kurios nepriklauso Europos Sąjungai ar NATO. Vyras vasarą planavo su vaikais vykti į Baltarusiją aplankyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių pilių bei parodyti jiems Baltarusijos vietas, kuriose pats, kaip sovietų armijos karys, tarnavo jaunystėje. Tačiau pasiskambinęs į Užsienio reikalų ministeriją ir sužinojęs, kad Lietuvos pareigūnai negali garantuoti, jog kitos šalys nepadės teisinės pagalbos prašančiai Maskvai, susilaikė nuo kelionės. Politikai pastebi, kad Rusija dezertyrus kaskart „prisimena“ tuomet, kai tarp Maskvos ir Baltijos valstybių paaštrėja politinė įtampa. 2014 m. dezertyrai buvo „prisiminti“, kai Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rusiją pavadino teroristine valstybe. Diplomatinis karas su Rusija vyksta ir dėl to, kad Lietuva yra viena ištikimiausių Ukrainos rėmėjų. Mums, gyvenantiems Rusijos pašonėje, atrodytų, kad į greta esančią Kaliningrado sritį, į kurią kasdien vyksta virtinės lietuvių, keliauti saugu. Mat nebuvo girdėti, kad nors vienas jų būtų suimtas ar turėtų kitokių teisinių problemų. Vis dėlto klausimą, ar saugu į Kaliningrado sritį vykti dirbti žmonėms, kurie beveik prieš tris dešimtmečius atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, pateikėme Užsienio reikalų ministerijai. Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyrius pateikė atsakymą, kad Užsienio reikalų ministerija neturi informacijos apie 1990–1991 m. atsisakiusių tarnauti sovietinėje kariuomenėje ar pasitraukusių iš jos Lietuvos piliečių persekiojimo Kaliningrado srityje atvejus. Visgi ministerija išreiškė poziciją, kad dabartinėje politinėje situacijoje grėsmė šių Lietuvos piliečių saugumui Rusijos Federacijos teritorijoje išlieka. Tad reikėtų pasverti, ar tikrai verta ten vykti. Publikuota: 2018-10-29 09:54:09 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Nepiktybiškas nusižengimas gali kainuoti teises * Rajone – gatvių pavadinimų pokyčiai * Vilkaviškio stalo tenisininkai nenori užleisti iškovotų aukštų pozicijų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|