|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2018-11-08 17:02
|
|
|
Klinikinis psichologas Julius Burkauskas pastebėjo, kad bet kuri priklausomybė paveikia visus šeimos narius.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Vis dėlto net ir nusprendusiesiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.
Pasikeičia elgesys
Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas.
„Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei kiti anksčiau buvę reikšmingi dalykai. Žmogui sunku kontroliuoti psichoaktyvių medžiagų vartojimą, padidėja tolerancija joms ir kai kuriais atvejais apima nemaloni fizinės abstinencijos būsena“, – pabrėžia specialistas.
Kad asmuo turi problemų kontroliuodamas alkoholio ar kitų medžiagų vartojimą, galima įtarti iš šių požymių: preteksto vartoti psichoaktyvias medžiagas ieškojimo, vartojimo vienam arba slapta, atitolimo nuo draugų ar artimųjų, laikino atminties sutrikimo, irzlumo, staigių nuotaikos svyravimų.
Norėdami suprasti, ar reikia įtarti priklausomybę nuo alkoholio, galime atsakyti į keturis klausimus.
Ar kada nors galvojau, kad reikėtų nustoti gerti? Ar kiti žmonės erzina mane, kritikuodami dėl mano gėrimo? Ar kada nors jaučiausi kaltas, kad geriu? Ar kada nors esu gėręs ryte tam, kad nusiraminčiau arba palengvinčiau pagirias?
Jeigu būdami sąžiningi sau teigiamai atsakome bent į du klausimus, yra pagrindo susirūpinti.
Priklausomybės palydovai
J. Burkauskas pastebi: dažniausi priklausomybės palydovai yra nerimas arba depresija. Išgyvendamas itin didelę įtampą ar užsitęsusį liūdesį, žmogus gali griebtis slopinti savo neigiamas emocijas vartodamas psichoaktyvias medžiagas.
„Tačiau ne visada įmanoma įvertinti, kiek psichikos sutrikimas ir psichoaktyvių medžiagų vartojimas veikia vienas kitą. Kartais nerimas ar depresija prasideda anksčiau nei priklausomybė, o kartais piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis gali lemti arba sustiprinti psichinės būklės pablogėjimą“, –
situaciją komentuoja specialistas.
Technologijų amžiuje pastebimos ir naujo tipo priklausomybės, kurios apima daugelį veiklos internete sričių: kompiuterinius žaidimus, azartinius lošimus, tiesioginį vaizdo transliavimą, įvairaus pobūdžio skelbimų publikavimą, pornografijos žiūrėjimą, dalyvavimą socialinių tinklų veikloje. Minėtos veiklos gali sutrikdyti asmens kasdienius veiksmus bei psichinę sveikatą.
Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų yra pirmasis su probleminiu interneto vartojimu susijęs elgesio sutrikimas, įtrauktas į Pasaulio sveikatos organizacijos atnaujintą 11-ą Tarptautinę ligų klasifikaciją.
Kenčia artimieji
J. Burkauskas akcentuoja: bet kokia priklausomybė paveikia visus šeimos narius. Priklausomo asmens šeimos nariai gali išgyventi nuolatinį stresą, nerimą, bejėgiškumo jausmą, pyktį ar gėdą. Jiems gali tekti patirti visuomenės atstūmimą, stigmatizavimą, izoliaciją. Tėvai, vartojantys psichoaktyvias medžiagas, gali negebėti pasirūpinti savo vaikų fiziniais ir emociniais poreikiais. Neretai, nepaisant akivaizdžių ženklų, kad šeimos narys turi priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, vaikai arba partneris gali tai neigti, nepripažinti ar stengtis ginti, pateisinti priklausomą asmenį.
Priklausomybe sergančių asmenų šeimos nariams dažnai išsivysto netiesioginė priklausomybė (angl. „co-dependence“). Jie tampa tokie įsitraukę į kito žmogaus elgesio suvaldymą, kad negeba pasirūpinti savo asmeniniais poreikiais. Vaikai, kurių vienas arba abu tėvai yra priklausomi, gali jaustis kalti ir atsakingi už tėvų elgesį. Taip pat kartais jie gali elgtis pernelyg brandžiai savo amžiui ir „užimti“ priklausomo tėvo rolę, atlikti jo pareigas. Nors tai gali padėti „sveikajam“ tėvui išgyventi ir tvarkytis su sunkumais, vaikas netenka galimybės būti vaiku.
Gali padėti
Psichologo J. Burkausko teigimu, artimieji priklausomybe sergančiam žmogui gali padėti pasirūpindami, kad jo aplinkoje nebūtų alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų.
Taip pat jie neturėtų sugalvoti pateisinimų ar dangstyti piktnaudžiavimo, nes tai priklausomybe sergančiam žmogui neleidžia patirti realių jo ydingo elgesio pasekmių ir nesuteikia progos pamatyti, kokios jos iš tikrųjų yra.
Diskutuoti arba ginčytis verta tik tuomet, kai žmogus nėra apsvaigęs.
„Jeigu norime padėti finansiškai, galime sumokėti už maistą ar paslaugas, tačiau nereikia duoti pinigų, kuriuos vartojantysis galėtų išleisti psichoaktyvioms medžiagoms“, –
pabrėžia specialistas.
Deja, dažniausiai žmogus supranta ir ryžtasi gydytis nuo priklausomybės, kai labai skaudžiai nukenčia nuo savo paties elgesio ir pajunta, ką praranda arba gali prarasti. Todėl, pašnekovo teigimu, artimiesiems svarbu neprisiimti visos atsakomybės už priklausomo asmens pagydymą ir pasirūpinti patiems savimi.
Kur kreiptis
J. Burkauskas akcentuoja: gydantis nuo priklausomybės labai svarbi gali būti priklausomų asmenų bendruomenių pagalba, kur dirba įvairūs specialistai (psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai ir kiti) bei savanoriai.
Ne mažiau svarbų vaidmenį ten atlieka priklausomų asmenų savitarpio pagalba bei palaikymas. Yra bent keliolika trumpalaikės socialinės globos įstaigų, teikiančių tokią pagalbą. Jų adresus, kontaktinius duomenis galima rasti internete adresu http://ntakd.lrv.lt/lt/reabilitacija/priklausomybes-ligu-reabilitacines-bendruomenes. Anoniminių alkoholikų susirinkimai vyksta daugelyje Lietuvos miestų bei internetu „Skype“ programa.
Priklausomybės ligomis sergantiems asmenims specializuota pagalba teikiama Respublikiniame priklausomybės ligų centre, turinčiame filialus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Užsk. 3519
Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Vis dėlto net ir nusprendusiesiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos. |
Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas.
„Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei kiti anksčiau buvę reikšmingi dalykai. Žmogui sunku kontroliuoti psichoaktyvių medžiagų vartojimą, padidėja tolerancija joms ir kai kuriais atvejais apima nemaloni fizinės abstinencijos būsena“, – pabrėžia specialistas.
Kad asmuo turi problemų kontroliuodamas alkoholio ar kitų medžiagų vartojimą, galima įtarti iš šių požymių: preteksto vartoti psichoaktyvias medžiagas ieškojimo, vartojimo vienam arba slapta, atitolimo nuo draugų ar artimųjų, laikino atminties sutrikimo, irzlumo, staigių nuotaikos svyravimų.
Norėdami suprasti, ar reikia įtarti priklausomybę nuo alkoholio, galime atsakyti į keturis klausimus.
Ar kada nors galvojau, kad reikėtų nustoti gerti? Ar kiti žmonės erzina mane, kritikuodami dėl mano gėrimo? Ar kada nors jaučiausi kaltas, kad geriu? Ar kada nors esu gėręs ryte tam, kad nusiraminčiau arba palengvinčiau pagirias?
Jeigu būdami sąžiningi sau teigiamai atsakome bent į du klausimus, yra pagrindo susirūpinti.
J. Burkauskas pastebi: dažniausi priklausomybės palydovai yra nerimas arba depresija. Išgyvendamas itin didelę įtampą ar užsitęsusį liūdesį, žmogus gali griebtis slopinti savo neigiamas emocijas vartodamas psichoaktyvias medžiagas.
„Tačiau ne visada įmanoma įvertinti, kiek psichikos sutrikimas ir psichoaktyvių medžiagų vartojimas veikia vienas kitą. Kartais nerimas ar depresija prasideda anksčiau nei priklausomybė, o kartais piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis gali lemti arba sustiprinti psichinės būklės pablogėjimą“, – situaciją komentuoja specialistas.
Technologijų amžiuje pastebimos ir naujo tipo priklausomybės, kurios apima daugelį veiklos internete sričių: kompiuterinius žaidimus, azartinius lošimus, tiesioginį vaizdo transliavimą, įvairaus pobūdžio skelbimų publikavimą, pornografijos žiūrėjimą, dalyvavimą socialinių tinklų veikloje. Minėtos veiklos gali sutrikdyti asmens kasdienius veiksmus bei psichinę sveikatą.
Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų yra pirmasis su probleminiu interneto vartojimu susijęs elgesio sutrikimas, įtrauktas į Pasaulio sveikatos organizacijos atnaujintą 11-ą Tarptautinę ligų klasifikaciją.
J. Burkauskas akcentuoja: bet kokia priklausomybė paveikia visus šeimos narius. Priklausomo asmens šeimos nariai gali išgyventi nuolatinį stresą, nerimą, bejėgiškumo jausmą, pyktį ar gėdą. Jiems gali tekti patirti visuomenės atstūmimą, stigmatizavimą, izoliaciją. Tėvai, vartojantys psichoaktyvias medžiagas, gali negebėti pasirūpinti savo vaikų fiziniais ir emociniais poreikiais. Neretai, nepaisant akivaizdžių ženklų, kad šeimos narys turi priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, vaikai arba partneris gali tai neigti, nepripažinti ar stengtis ginti, pateisinti priklausomą asmenį.
Priklausomybe sergančių asmenų šeimos nariams dažnai išsivysto netiesioginė priklausomybė (angl. „co-dependence“). Jie tampa tokie įsitraukę į kito žmogaus elgesio suvaldymą, kad negeba pasirūpinti savo asmeniniais poreikiais. Vaikai, kurių vienas arba abu tėvai yra priklausomi, gali jaustis kalti ir atsakingi už tėvų elgesį. Taip pat kartais jie gali elgtis pernelyg brandžiai savo amžiui ir „užimti“ priklausomo tėvo rolę, atlikti jo pareigas. Nors tai gali padėti „sveikajam“ tėvui išgyventi ir tvarkytis su sunkumais, vaikas netenka galimybės būti vaiku.
Psichologo J. Burkausko teigimu, artimieji priklausomybe sergančiam žmogui gali padėti pasirūpindami, kad jo aplinkoje nebūtų alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų.
Taip pat jie neturėtų sugalvoti pateisinimų ar dangstyti piktnaudžiavimo, nes tai priklausomybe sergančiam žmogui neleidžia patirti realių jo ydingo elgesio pasekmių ir nesuteikia progos pamatyti, kokios jos iš tikrųjų yra.
Diskutuoti arba ginčytis verta tik tuomet, kai žmogus nėra apsvaigęs.
„Jeigu norime padėti finansiškai, galime sumokėti už maistą ar paslaugas, tačiau nereikia duoti pinigų, kuriuos vartojantysis galėtų išleisti psichoaktyvioms medžiagoms“, – pabrėžia specialistas.
Deja, dažniausiai žmogus supranta ir ryžtasi gydytis nuo priklausomybės, kai labai skaudžiai nukenčia nuo savo paties elgesio ir pajunta, ką praranda arba gali prarasti. Todėl, pašnekovo teigimu, artimiesiems svarbu neprisiimti visos atsakomybės už priklausomo asmens pagydymą ir pasirūpinti patiems savimi.
J. Burkauskas akcentuoja: gydantis nuo priklausomybės labai svarbi gali būti priklausomų asmenų bendruomenių pagalba, kur dirba įvairūs specialistai (psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai ir kiti) bei savanoriai.
Ne mažiau svarbų vaidmenį ten atlieka priklausomų asmenų savitarpio pagalba bei palaikymas. Yra bent keliolika trumpalaikės socialinės globos įstaigų, teikiančių tokią pagalbą. Jų adresus, kontaktinius duomenis galima rasti internete adresu http://ntakd.lrv.lt/lt/reabilitacija/priklausomybes-ligu-reabilitacines-bendruomenes. Anoniminių alkoholikų susirinkimai vyksta daugelyje Lietuvos miestų bei internetu „Skype“ programa.
Priklausomybės ligomis sergantiems asmenims specializuota pagalba teikiama Respublikiniame priklausomybės ligų centre, turinčiame filialus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Užsk. 3519
Galerija: Priklausomybės
Publikuota: 2018-11-08 17:02:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|