|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Kelyje
Rudenį esant šlapiai kelio dangai vairuotojai dažnai patenka į pavojingas slydimo situacijas. Dažnai automobilis „elgiasi“ priešingai, nei tikimasi. O kur dar dėl lietaus ir tamsesnių dienų suprastėjęs matomumas, susikaupęs senų lapų sluoksnis ant kelio, išaugusi vandens pleišto tikimybė. „Avaringumas esant dideliam kritulių kiekiui, palyginti su sausomis dienomis, gerokai išauga, todėl važiuodami šlapia kelio danga ar lyjant lietui vairuotojai turi būti itin atidūs, nes tikimybė patekti į pavojingą situaciją gerokai išauga. Patys skaudžiausi atvejai fiksuojami vairuotojams praradus automobilio kontrolę ir išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ar nuvažiavus nuo kelio“, – vairuotojų dėmesį atkreipia Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus vyriausiasis inspektorius Audrius Bartkus. Pasak eksperto, vairuojant slidžia kelio danga automobilio kontrolę gali palengvinti keletas paprastų, bet vairuotojų dažnai neįvertinamų ar nuvertinamų priemonių. „Šlapiame kelyje susidarantis vandens pleištas tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos ypač pavojingas lietingomis dienomis, padangos praranda sukibimą su kelio danga, o automobilis gali pradėti nevaldomai slysti. Didžiausia vandens pleišto tikimybė yra per lietų, kai ant kelio dangos esantis vanduo nespėja pasišalinti iš padangų protektoriaus griovelių“, – akcentuoja A. Bartkus. Pasak eksperto, vandens pleišto susidarymą lemia keli veiksniai: važiavimo greitis, padangų protektoriaus būklė, slėgis padangose, kelio danga ir kelio geometrija. Kuo labiau nudilusios padangos, t. y. ne toks gilus protektoriaus raštas, tuo sunkiau pašalinti vandens perteklių. Sąlyčio plotas tarp padangos ir kelio mažėja, o rizika smarkiai didėja. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į salono filtrą. Jeigu jis automobilio gamintojo yra numatytas, bet nekeistas, gali būti viena iš pagrindinių vidinio langų rasojimo priežasčių, nes ventiliacinė sistema neveiks tinkamai. Perteklinė kilimėliuose susikaupusi drėgmė ar šlapi drabužiai (jei per lietų sėdama į automobilį) taip pat gali tapti langų rasojimo priežastimi. „Rekomenduotinas saugus atstumas – pusė spidometro parodymų metrais, t. y. jei važiuojama 90 km/h, tai saugus atstumas iki priekyje esančio automobilio yra 45 m. Didesnis atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio suteikia daugiau laiko sustabdyti automobilį bei galimybę išvengti susidūrimo sudėtingos situacijos kelyje atveju“, – sako A. Bartkus. Be to, dėl didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės pateks mažesnis vandens srautas ant jūsų automobilio ir kelias bus geriau matomas. Publikuota: 2018-11-16 10:55:13 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Nepiktybiškas nusižengimas gali kainuoti teises * Rajone – gatvių pavadinimų pokyčiai * Vilkaviškio stalo tenisininkai nenori užleisti iškovotų aukštų pozicijų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|