„Santaka“ / Ketvirtasis artilerijos pulkas Vilkaviškyje / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Vilkaviškyje įsikūrusio IV artilerijos pulko vadas ir karininkai.

Ketvirtasis artilerijos pulkas Vilkaviškyje


Kareivinių rajonas – taip Vilkaviškyje buvusį karinį kompleksą vadindavo vietiniai. Carinėje okupacijoje iškilusios „kazernos“ 1944 metais buvo visiškai sugriautos vokiečių karo aviacijos. Vienintelis liudininkas, menantis kareivinių praeitį, – trijų aukštų namas S. Nėries gatvėje.

Praeityje Vilkaviškis buvo sukarintas miestelis, turėjęs puikiai išvystytą militarinę infrastruktūrą. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje (dabartinė S. Nėries) stovėjo karo komendantūra, karininkų ramovė, šaudykla. Kareiviai turėjo savo kino ir šokių salę, kirpyklą, krepšinio aikštelę, ledo čiuožyklą, teniso aikštę, biblioteką. Buvo dideli ginklų ir šaudmenų sandėliai, tribūna su IV artilerijos pulko aikšte, pulko ligoninė, karininkų pirtis, gurguolių, pabūklų sandėliai, arklių balnojimo aikštė, dengtas jojimo maniežas.

Tai buvo tarsi atskiras miestelis Vilkaviškyje, turėjęs savo tvarką, taisykles, tradicijas. Gausiausias kariuomenės dalinys, esantis mieste, buvo IV artilerijos pulkas. 1926 metais kareivinių rajone, Vilkaviškyje, taip pat buvo dislokuoti 2-ojo Lietuvos kunigaikštienės Birutės pulko ulonai, 9-ojo Lietuvos kunigaikščio Vytenio pėstininkų pulko kareiviai. Vis dėlto gausiausią militarinę grupę sudarė artileristai.


Kareiviai ir karininkai turėjo atskiras bibliotekas ir skaityklas. Kiekviena knyga buvo pažymėta IV artilerijos pulko antspaudu. Dažnas kareivis užsisakydavo metinę žurnalo „Trimitas“ ar „Karys“ prenumeratą ir dovanodavo savo namiškiams, likusiems kaime. Pulko štabas bibliotekos prižiūrėtoju skirdavo karininką. Skaityklų vedėjai oficialiai buvo vadinami bibliotekoriais. Pulko vado įsakymu karininkas visiems pulko kareiviams kasdien skaitydavo laikraščius. Pabrėžiama, kad perskaitytus straipsnius tekdavo ir paaiškinti, nes pasitaikydavo kareivių, kurie namuose retai turėdavo galimybių skaityti knygas.

Vilkaviškio miestas turėjo net du kino teatrus. Vienas buvo miesto centre, o kitas – atokiau, kareivinių rajone. Miestiečiai mieliau rinkdavosi pulko teritorijoje rodomus filmus, nes „suteikiamos lengvatos turėdavo pirmenybę prieš mieste esantį kiną. Pulko kine įrengta šviesgarsinė aparatūra, rodomos geros nebylės filmos“, – buvo rašoma tuometėje spaudoje. Vėliau filmai buvo „įgarsinami“ apačioje rodomais titrais. Dėl civiliams suteikiamų nuolaidų kareivinių kine miesto centre esantis kino teatras galop buvo priverstas užsidaryti. Kiekvieną kartą prieš filmo seansą ekrane buvo rodoma Gedimino pilis ir raginama vaduoti Vilnių. Dažnai po filmo buvo rengiami kaukių baliai. Ilgametis pulko kino teatro vedėjas buvo artileristas, kapitonas Antanas Dapkus, vėliau žuvęs Lamos lageryje.


Šeštadieniais, po filmo peržiūros, kariai rinkdavosi savo klube. Spaudoje tai buvo vadinama viešais pasilinksminimais. Šokiuose tvarką užtikrindavo kino teatro vadovybė. Pasilinksminimo vakarai buvo organizuojami kartu su civiliais tarnautojais. Kareivių klube stovėdavo įvairūs stalo žaidimai, minkštieji baldai, radijo aparatas. Kartą per mėnesį puskarininkiai organizuodavo spektaklio vaidinimą, vyko pulko choro pasirodymas. Karius dainavimo meno mokydavo samdytas Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijos mokytojas. Organizacijų vieši vaidinimai pulko klube buvo gana populiarus miestiečių laisvalaikio praleidimo būdas.

Sekmadieniais buvo galima sutikti šeimas, vaikštinėjančias pulko teritorijoje. Kiekvieną pavasarį ir rudenį čia buvo sodinamos gėlės. Prie karininkų namo atsivėrė antrasis miesto sodas. Žurnale „Karys“ rašoma, kad 1931 metais buvo užveistos ištisos liepų ir klevų alėjos su vaismedžių bei uogų krūmais.

Artileristai rengdavo bendrus karinius lauko manevrus su gimnazistais. Spaudoje buvo rašoma, kad vyresnieji mokiniai atlieka pratimus su „pilna kautynių apranga“. Uždavinys buvo atremti besiartinantį priešą, pridengti vilkaviškiečių evakuaciją į geležinkelio stotį. „Žiburio“ gimnazijos mokiniai rinkdavosi IV artilerijos pulko sporto aikštėje. Jiems buvo išdalijami ginklai ir apranga. Gimnazijoje kariško parengimo pamokas nuolat dėstydavo kapitonas V. Tarasonis.


Kiekvienais metais vykdavo varžybos Suvalkijos meisterio taurei laimėti. Pulkas turėjo savo futbolo komandą, kuri 1929 metais tapo čempione, nugalėdama Kybartų „Sveikatos“ žaidėjus. Metais anksčiau pulko rinktinė laimėjo visos kariuomenės taurę. Karininkas Antanas Dapkus minimas kaip nenuilstantis sporto ir švietimo renginių organizatorius: „Jo iniciatyva organizuota pirmoji pulke futbolo komanda, stygų orkestras.“ Straipsniuose apie miesto pulką šio karininko pavardė minima dažniausiai.

Pulko sporto draugija turėjo dešimt dviviečių „baidarkų“ (baidarių), burinę valtį. Sporto aikštėje vykdavo raitelių konkūrai, dalyvaudavo kariai ir civiliai ūkininkai. Vykdavo mokomieji šaudymai iš pistoletų „Parabellum“. Žiemą čiuožykloje vykdavo ledo ritulio varžybos. Karininkų ramovėje stovėjo teniso stalas.

Karveliai buvo treniruojami nešioti paštą. Pulko karvelyną prižiūrėdavo apmokyti kareiviai. Ryšiui palaikyti buvo auginami ir dresuojami „vilkų veislės“ šunys (vokiečių aviganiai).

Vilkaviškyje pulkas praleido ištisus aštuonerius metus. Suteikė galimybę civiliams naudotis pulko kino teatru, kirpykla. Dėl to miesto centre esančios kirpyklos buvo priverstos sumažinti paslaugų kainas. Pulko sporto aikštyne civiliai stebėdavo aukštos klasės futbolo, raitelių konkūrų varžybas. Buvo bendradarbiaujama su jaunaisiais miesto šauliais, gimnazistais, pradžios mokyklų auklėtiniais. 1934 metais IV artilerijos pulkas buvo perkeltas į Plungę.





Tomas SUŠINSKAS



Muziejininkas



Publikuota: 2018-11-29 10:09:08

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai