Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kelyje

---

Raimundo Maslausko nuotr.

Visoje Europoje jauni – 16–24 m. – vairuotojai avarijose žūsta vidutiniškai 1, 7 karto dažniau. Lietuvoje šis skaičius yra 1, 3 karto didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.

Mažesnį nei vienerių metų stažą turintys vairuotojai sukelia 12 proc. visų eismo įvykių mūsų šalyje. Tai viena iš temų, šiandien aktualių visai Europai, aptartų pirmą kartą Lietuvoje, Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU), vykusioje tarptautinėje eismo psichologų konferencijoje.

Konferencijoje dalyvavo eismo saugumo specialistai iš Belgijos, Čekijos, Austrijos ir Vokietijos. Pasak vienos iš konferencijos organizatorių, VDU Psichologijos katedros docentės Lauros Šeibokaitės, ši konferencija – pirmas tokio masto renginys šalyje, kuriame apžvelgiamos eismo saugumo tendencijos ir šioje srityje kylantys iššūkiai: „Lietuvos psichologų žinios ir tyrimai yra puikiai vertinami visoje Europoje, tad džiaugiamės turėdami progą žymiausius šio žemyno specialistus atvežti į mūsų šalį ir parodyti visuomenei, su kokiomis problemomis susiduriama kitose valstybėse“.

Per mažai bendradarbiavimo su specialistais

Tarp konferencijos pranešėjų – ir vienas žymiausių savo srities specialistų, eismo saugumo psichologas Helmutas Paris, dirbantis Belgijos vyriausybėje su eismo saugumo skatinimo programomis. Anot jo, pagrindinis trukdis neleidžiantis efektyviai spręsti nelaimių keliuose problemos valstybių mastu – vis dar per mažas eismo psichologų ir valstybinių institucijų bendradarbiavimas.

„Per 17 metų darbo patirtį supratau, kad daugybė politinių procesų nėra pasirengę pokyčiams, net jeigu jie ir teigiami – tai galioja ir kalbant apie eismo saugumą. Eismo psichologai turi daug žinių, yra atlikę išsamius tyrimus ir išties gali padaryti didelę įtaką eismo saugumo politikai. Problema ta, kad mes labai dažnai neturime būdų savo žinioms ir atliktais tyrimais pasidalinti“, – teigia H. Paris, šiuo metu vykdantis projektą, kuriuo siekia skatinti miestus ir savivaldybes investuoti į eismo įvykių analizę, norint geriau suvokti jų priežastis.

Grėsmė kelyje – polinkis nusižengti pakartotinai

Belgijos kelių saugumo tyrimų instituto „Vias“ atstovas Ludo Kluppelsas dėmesį atkreipia į vadinamuosius recidyvistus – dažnai eismo taisykles pažeisti linkusius asmenis. Pavyzdžiui, net 71 proc. kartą už vairavimą neblaiviam nubaustų eismo dalyvių analogišką pažeidimą padaro dar kartą 5 metų laikotarpiu, o vidurkis iki kito pažeidimo yra 786 dienos. Daugiausia pažeidėjų – net 87 proc. – būna sugaunami prie vairo tuomet, kai jiems yra atimta teisė vairuoti.

Kovos būdų H. Kluppelsas siūlo ne vieną – techninės galimybės šiuo metu yra labai didelės, trūksta tik politinės valios kai kurių sprendimų įgyvendinimui.

net 71 proc. kartą už vairavimą neblaiviam nubaustų eismo dalyvių analogišką pažeidimą padaro dar kartą 5 metų laikotarpiu.

„Eismo įvykių priežastis padėtų išsiaiškinti juodosios dėžės – specialūs įrenginiai, įrašantys automobilio valdytojo veiksmus likus kelioms sekundėms iki avarijos. Daugkartinius KET pažeidėjus nuo dar vieno nusižengimo apsaugoti galėtų įmontuota GPS sekimo sistema ar SIM kortelė, per mobilųjį ryšį perduodanti policijai automobilio judėjimo duomenis. Kuris iš šių būdų bus pasirinktas, greičiausiai tėra laiko klausimas“, – teigia eismo saugumo specialistas.

Nelaimes lemia emocijos

Psichologės Lauros Šeibokaitės teigimu, nelaimes kelyje didele dalimi lemia emocijos, kurias dažnai valdyti sunkiau jaunesnio amžiaus žmonėms: „Jauni vairuotojai yra linkę rizikuoti labiau nei patyrę ir tai viena pagrindinių didesnio jų sukeliamo avarijų skaičiaus priežasčių. Įvairių vairuotojų grupių tyrimai atskleidė, jog žmogaus psichika turi didelę įtaką eismo saugumui, o jaunuoliai yra pažeidžiamesni, greičiau pasiduoda emocijoms“.

Jos bei kolegių prieš kelerius metus atliktame tyrime buvo siekiama nustatyti jaunų vairuotojų polinkį į eismo nusižengimus. Tyrime savanoriškai dalyvavo 598 vairuotojo pažymėjimą tik ką gavę žmonės, iš kurių 12, 5 proc. per pirmuosius metus bent kartą nusižengė eismo taisyklėms, o 3, 5 proc. (21 asmuo) pateko į eismo įvykius. Didžiąją dalį jų – 16 – sukėlė patys tyrimo dalyviai.

Įvertintas lietuvių kuriamas projektas

Konferencijos metu specialistai taip pat atkreipė dėmesį į Kauno Vytauto Didžiojo bei Vilniaus Gedimino technikos universitetų akademikų kartu su švietimo ir informacinių technologijų kompanija BMK šiuo metu kuriamą eismo saugumo projektą ir dalijo patarimus, kaip jį vystyti siekiant geresnių rezultatų.

Tai – analogų pasaulyje savo apimtimi neturintis projektas, kurio ambicija – iki 80 proc. sumažinti kelyje žūstančių vaikų skaičių. Šio, praėjusį pavasarį pradėto kurti projekto, idėja – saugaus eismo pagrindus jauniems žmonėms perduoti interaktyviu būdu. Tikimasi, kad per 5 metus projektas pasieks 150 tūkst. Lietuvos moksleivių, kurie pagal savo išsilavinimo lygį ir amžių gaus įvairias teorines žinias bei jas įtvirtins spręsdami specialias užduotis – eismo įvykių simuliacijas.

Įvairūs tyrimai rodo, kad patirtimi saugioje aplinkoje grįstas mokymasis yra efektyviausias būdas ugdyti vaikų sąmoningumą. Todėl manoma, kad gyvenime susidūrę su virtualioje realybėje jau nagrinėta situacija, vaikai žinos ką daryti ir projektas padės išvengti ne vieno eismo įvykio.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---