„Santaka“ / Vilkaviškietis prisidės prie humanitarinės pagalbos teikimo Malavio gyventojams / Karjera

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Perka naudotas skardos lankstymo stakles (gali būti iškomplektuotos). Tel. 8 635 46 640.
Galioja iki: 2024-02-23 10:26:21

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Karjera

Dalinkitės:  


Už pažintį su dronais Tautvydas Juškauskas (dešinėje) labiausiai dėkingas amerikiečiui profesoriui Austinui Choi-Fitzpatrickui.

Daniel Vegel nuotr.


Vilkaviškietis prisidės prie humanitarinės pagalbos teikimo Malavio gyventojams

Andrius GRYGELAITIS


Vilkaviškietis Tautvydas Juškauskas – puikus pavyzdys, kaip reikia siekti užsibrėžtų tikslų. Jaunas vyras kaip tik šiomis dienomis pradeda dirbti Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) konsultantu Afrikoje esančiame Malavyje.



Negalėjo praleisti progos

Pastaruosius kelerius metus Tautvydo Juškausko darbas buvo susijęs su bepiločiais orlaiviais – dronais. Jis dirbo didžiausioje pasaulyje šių skraidyklių gamintojų firmoje „DJI“.

Nuo šios savaitės pradžios Tautvydas pakeitė darbo vietą ir dabar dienas leidžia Malavyje, besirūpindamas humanitarinės pagalbos teikimu jo gyventojams. Tiesa, nuo dronų vilkaviškietis neatitolo. Pradėjęs dirbti UNICEF konsultantu, jis bus atsakingas už visus su dronais susijusius šios organizacijos projektus.

Malavyje T. Juškauskas praleis 11, 5 mėn. Būtent tiek laiko galioja jo darbo sutartis. Po to Tautvydas žada grįžti į Europą, kur vėl mėgins įsilieti į darbo rinką.

„Dar rugpjūtį pamačiau, kad yra skelbiamas konkursas į šią darbo vietą. Teko pereiti gana sudėtingą atranką, turėjau ne vieną pokalbį, kol galiausiai buvau pakviestas prisijungti prie UNICEF. Nors iki tol dirbau labai gerame darbe, o naujoji sutartis yra terminuota, vis dėlto negalėjau praleisti tokios progos. Po metų vėl turėsiu ieškotis naujo darbo“, – pasakojo pašnekovas.




Dronai gelbsti gyvybes

Malavis – nedidelė ir skurdi, tačiau pakankamai saugi Afrikos valstybė. Didžioji dalis žmonių gyvena kaimiškose vietovėse, o daugumos iš jų dienos pajamos vos viršija vieną eurą. Kadangi šalis neturi priėjimo prie jūros, dažnai čia trūksta ne tik medikamentų, bet ir paprasčiausių maisto produktų. Situacija ypač pablogėja po potvynių, kurie šioje šalyje – ne toks ir retas reiškinys. Tautvydas pasakojo, kad Malavis išsiskiria savo lietinguoju sezonu, po kurio neretai kyla įvairių ligų protrūkis. Būtent tada, anot pašnekovo, dronų pagalba gali būti itin svarbi.

„Šiuolaikiniai dronai gali nuskristi 20–30 kilometrų atstumą. Važiuojant Afrikos keliais tai užtruktų mažiausiai 4 valandas. Po potvynių pasiekti atokiausias teritorijas neretai būna tiesiog neįmanoma užduotis. Naudojant dronus, galima ne tik sudaryti po potvynių pasikeitusius naujų reljefų žemėlapius, bet ir į tolimiausius kaimus pristatyti reikiamų vaistų, ištirti realią situaciją ir apie ją informuoti atitinkamas organizacijas. Tai gali padėti išgelbėti žmonių gyvybes“, – tikino vilkaviškietis.

Prieš keliaudamas į Malavį Tautvydas turėjo pasiskiepyti maždaug nuo 7–8 ligų. Tiesa, nuo vienos iš pavojingiausių – maliarijos – skiepų nėra. T. Juškauskas bus priverstas kasdien gerti specialius vaistus, kurie turėtų padėti išvengti šios ligos užkrato.


Jaunam vyrui pačiam teko pasirūpinti ir gyvenamuoju būstu. Lietuvis įsikūrė Malavio sostinėje Lilongvėje. Pasak Tautvydo, nors ši Afrikos šalis yra labai skurdi, tačiau kainos daugelyje vietų – didesnės nei Lietuvoje.

„Sostinėje – didelė užsieniečių koncentracija. Patys vietiniai gyventojai maistu apsirūpina įvairiais būdais. Kadangi maisto ir kai kurių kitų produktų tiekimas į Malavį yra limituotas, kainos čia – gana didelės. Pavyzdžiui, už būsto nuomą mokėsiu daugiau, nei mokėčiau gyvendamas Vilniuje. Dar prieš išvykdamas domėjausi, kokios kainos yra netoli namų esančioje kavinėje. Tarkime, kapučino kavos puodelis ten kainuoja 3, 5 euro“, – vardijo pašnekovas.



Amerikiečio dėstytojo įtaka

Už parodytą gyvenimo kryptį Tautvydas yra dėkingas amerikiečiui profesoriui Austinui Choi-Fitzpatrickui, dirbusiam Vengrijos sostinėje Budapešte įsikūrusiame Vidurio Europos universitete. Būtent jame T. Juškauskas baigė magistro studijas. Šis amerikietis ir supažindino vilkaviškietį su dronais bei jų panaudojimo galimybėmis.

„Profesorius pastebėjo, kad daugelyje pasaulio vietų vis dažniau kyla žmonių protestų, mitingų ar įvairių susibūrimų. Paprastai nustatyti tikrąjį susirinkusiųjų skaičių būna labai sunku, todėl pateikiami duomenys dažniausiai skiriasi. Jis sugalvojo, kad tokiais atvejais dronai galėtų puikiai padėti. Buvau vienas iš pirmųjų, kuriam A. Choi-Fitzpatrickas pasiūlė prisijungti prie tyrinėjimų. Važinėjome po visą Budapeštą, darėme įvairius bandymus, kartu parašėme ne vieną mokslinį straipsnį. Dalis jų sulaukė didžiulės sėkmės, gavome ne vieną apdovanojimą, buvome pakviesti tyrimo rezultatus pristatyti keliose konferencijose“, – pasakojo vilkaviškietis.


Baigęs mokslus Vengrijoje, jis kuriam laikui buvo priverstas užmiršti darbą su dronais ir kartu su sužadėtine Juste Šmitaite išvyko gyventi į Olandiją. Ten Tautvydui gana sunkiai sekėsi rasti darbą, nes patirties, įgytos kitose šalyse, olandai nelabai vertina. Tik po poros mėnesių paieškų vaikinui pavyko įsidarbinti pinigų plovimo prevencijos srityje. Tiesa, ši veikla jam neteikė didelio pasitenkinimo, o ir kelionė į darbo vietą ir atgal kasdien užtrukdavo maždaug 3 valandas. Suprasdamas, jog taip ilgiau tęstis negali, T. Juškauskas pamažu ėmė ieškoti kitų galimybių. Jo svajonė buvo įsidarbinti didžiausioje pasaulio dronų gamintojų įmonėje „DJI“.



Po visą Europą

Kartą, vartydamas naujus darbo pasiūlymus, vilkaviškietis pastebėjo, kad „DJI“ ieško žmogaus, atsakingo už verslo plėtrą. Nieko nelaukdamas Tautvydas nusiuntė savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką, tačiau tąkart į jo norus niekas nesureagavo. Maždaug po 3–4 mėnesių per „DJI“ atstovus Kinijoje bei Olandijoje jis pats susisiekė su šios kompanijos darbuotoju, atsakingu už verslo plėtrą Europoje. Taip sutapo, jog šis kaip tik tuo metu ieškojo darbuotojo. Po keleto pokalbių su įmonės vadovais T. Juškauskas gavo norimą darbą.

Iš pradžių vilkaviškietis buvo atsakingas už gerosios patirties sklaidą bei ryšių ir partnerysčių mezgimą su technologijų srityje lyderiaujančiais universitetais. Tautvydas keliavo po visą Europą, bendravo ir su studentais, ir su profesoriais, rengė įvairius seminarus, dalyvavo konferencijose, pasakojo apie dronų panaudojimo variantus, darbo „DJI“ kompanijoje galimybes ir kt. Karjeros pradžioje jis porą kartų lankėsi ir Lietuvoje.

Kiek vėliau T. Juškauskas buvo paskirtas vadovauti studentų ambasadorių programai. Iš įvairių Europos aukštųjų mokyklų buvo atrinkta 14 gabiausių ir labiausiai motyvuotų studentų. Jie gavo užduotis savo mokymo įstaigose skleisti gerąsias patirtis tiek apie „DJI“ kompaniją, tiek apskritai apie dronus.



Nuo švietimo iki viešojo sektoriaus

Laikui bėgant Tautvydui teko persiorientuoti nuo švietimo prie viešojo sektoriaus srities. Jo atstovaujama įmonė greitai suprato, kad švietimas niekada neatneš tiek pelno, kiek institucijos, kurios gali itin plačiai panaudoti dronus.

„Mūsų prioritetais tapo policijos, ugniagesių, sienos kontrolės, pakrančių apsaugos, žmonių paieškos ir kitos panašios tarnybos. Mano darbas buvo susijęs su verslo plėtra būtent tuose sektoriuose. Per metus surengėme 11 seminarų dešimtyje skirtingų šalių“, – pasakojo pašnekovas.


Jis prisiminė keletą istorijų, kai jo atstovautos kompanijos partneriai, pasinaudodami dronais, išgelbėjo žmonių gyvybes.

„Vienas senyvo amžiaus britas vaikščiodamas netoli namų prarado orientaciją, nuklydo į pelkę ir ten įstrigo. Žmogaus paieškai buvo pasitelkti net sraigtasparniai, tačiau jie rezultatų nedavė. Tuomet policijos pareigūnai nusprendė aplinkines teritorijas apieškoti dronu. Kadangi jis skrido žemiau nei sraigtasparniai, buvo pastebėtas pelkėje išmintų žolių takas. Pareigūnai nieko nelaukdami ėmė tikrinti tą taką ir jo gale rado dar gyvą žmogų, kuris pelkėje praleido beveik parą“, – pasakojo Tautvydas.

Jis prisiminė istoriją, kai dronai pasitarnavo per gaisrą, kilusį prieš pusantrų metų Londone, 27 aukštų daugiabutyje. Tuomet, jau užgesinus ugnį, gaisrininkai bijojo žengti į pastatą, nes nebuvo tikri, kurios jo konstrukcijos yra saugios, o kurios kelia pavojų. Būtent pasitelkus bepilotę skraidyklę buvo apžiūrėtas statinio vidus ir įvertinta reali padėtis.

„Galima sakyti, kad dronai gelbsti gyvybes ir tų asmenų, kurie mus saugo. Atlikę tyrimą sužinojome, jog per pastaruosius pusantrų metų pasaulyje dronai išgelbėjo per 200 gyvybių. Duomenis mes ėmėme tik iš įvairiose šalyse spaudoje aprašytų istorijų. Greičiausiai išgelbėtųjų skaičius yra dar didesnis“, – svarstė pašnekovas.


T. Juškauskas tikino, jog palikti „DJI“ kompaniją jam nebuvo lengva, tačiau pasiūlymo dirbti UNICEF organizacijoje negalėjo atsisakyti. Vis dėlto grįžęs iš Malavio vilkaviškietis ir toliau savo ateitį norėtų sieti su dronais.



Publikuota: 2019-01-18 16:20:37

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Atnaujinta viešoji biblioteka – šviesi, jauki ir moderni
* Situacija Vilkaviškio rajone įvertinta kaip viena prasčiausių
* Istoriniai „Bruklino“ medaliai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai