|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Sveikata
Kai prasideda gripo sezonas, ligoninėje padaugėja pacientų, kenčiančių dėl šios ligos komplikacijų.Autorės nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusią savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis siekė 93, 3 atvejo iš 10 tūkst. gyventojų. Gripo atvejų per savaitę išaugo daugiau nei dvigubai. Didžiausias sergamumo rodiklis užfiksuotas Kauno administracinėje teritorijoje – 121, 5 atvejo iš 10 tūkst. gyventojų. Beje, epidemija jau gali būti skelbiama, kai šis rodiklis pasiekia 100 atvejų, o gripas sudaro apie 30 proc. visų susirgimų. Praėjusią savaitę dėl gripo į šalies ligonines paguldyta 114 asmenų, iš jų – 12 vaikų iki dvejų metų, 55 vaikai nuo 2 iki 17 metų amžiaus ir 47 suaugusieji. Ligoninėje gydytos dvi nėščiosios. Septyniems asmenims prireikė medikų pagalbos intensyviosios terapijos skyriuje. Mūsų rajone sergamumas taip pat auga, tačiau gydytojai kol kas situaciją laiko stabilia. Vilkaviškio ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėjas Juozas Dičpinigaitis sakė, kad kol kas labai sudėtingų atvejų dėl gripo ir jo komplikacijų nebuvo, tačiau akivaizdu, jog suaugusieji šiuo metu serga labiau nei vaikai. – Vaikų sergamumo bumas buvo per didžiąsias žiemos šventes. Tuomet kas dieną į ligoninę atvykdavo po keturias dešimtis sukarščiavusių ligonių, – sakė Vaikų ligų skyriaus vedėja Kristina Kubilienė. – Šiuo metu situacija pagerėjusi, bet negali žinoti, kas bus rytoj. Vilkaviškio šeimos medicinos centro direktorė Birutė Kažemėkaitė įsitikinusi, kad šiemet koją gripo prevencijai pakišo vakcinos antireklama. Kai žiniasklaidoje pasipylė straipsniai, jog trivalentė vakcina, už kurią rizikos grupėms buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, nuo gripo neva gali neapsaugoti, o reikėtų skiepytis keturvalente, kai kurie žmonės nemokamų skiepų atsisakė. Tada padidėjo keturvalentės vakcinos poreikis, tačiau farmacijos bendrovės tokio kiekio vakcinų nebuvo užsakiusios ir jos Lietuvoje pritrūko. Ilgametis šeimos gydytojas kybartietis Romualdas Žvirblis priminė, kad pacientams pavojingas ne pats gripas ar kitos virusinės peršalimo ligos, bet jų komplikacijos. – Susirgę gripu ar kita virusine infekcija žmonės daro didelę klaidą, – aiškino R. Žvirblis. – Sukarščiavę jie griebiasi paracetamolio, o nukritus temperatūrai pasijunta gerai ir skuba į darbą. Tačiau pirmomis ligos dienomis būdingos apie 37, 5 °C temperatūros mušti nereikėtų, nes taip organizmas kovoja su ligos sukėlėjais. Aukštesnėje temperatūroje virusai žūva. Deja, pakilusią temperatūrą pacientai skuba numušti, kad pagerėtų savijauta. Tačiau, anot R. Žvirblio, vaistai nuo karščiavimo virusų neveikia. Taip tik sutrikdoma natūrali organizmo kova: numušus temperatūrą virusai pradeda daugintis žaibišku greičiu ir organizme tarsi įvyksta sprogimas. Temperatūros patariama nemušti, jei ji neviršija 38–38, 6 °C. Vos pajutus pirmuosius ligos simptomus nereikėtų skubėti pas šeimos gydytoją, o verčiau pasitelkti natūralią „lašelinę“, t. y. gerti kuo daugiau vandens, karštų arbatų. Taip su šlapimu iš organizmo pasišalins virusas. Žinoma, tokie metodai gali būti neefektyvūs, jei nesilaikysite lovos režimo ir eisite į darbą. Jei kamuoja sloga, gerklės skausmas, kosulys, pakimimas, nestiprus galvos skausmas, galima vartoti šiuos simptomus slopinančius vaistus ar vaistažolių arbatas, nosį plauti jūros druskos tirpalu, vartoti produktus, kuriuose gausu vitamino C. Tačiau jei atsiranda stiprus galvos ar ausų skausmas, užsitęsęs kosulys, skauda krūtinės srityje, galima įtarti besivystančias bakterines komplikacijas. Tuomet būtina kreiptis į gydytoją. Dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos – virusinės arba bakterinės kilmės plaučių uždegimas, sinusitas, vidurinės ausies uždegimas bei sepsis. Retesnės, bet itin pavojingos – širdies raumens ir smegenų uždegimas. Beje, šios komplikacijos dažniausiai pasireiškia po 1, 5–2 savaičių, kai žmogus jaučiasi pasveikęs ir pradeda dirbti. Suaugę asmenys gripo viruso sukelta liga serga 5–7 dienas, o vaikai – 7–10 dienų. Visą ligos periodą gripo virusas išskiriamas į aplinką. Komplikacijų pavojus gerokai padidėja, jei ligonis nesilaiko rekomenduojamo lovos režimo arba nevisiškai pasveikęs eina į darbą. Po ūmaus ligos periodo, kuris trunka 3–7 dienas, ligonis visiškai pasveiksta tik per 7–10 dienų. R. Žvirblis sakė, kad savo praktikoje turėjęs tik porą sudėtingų atvejų, kai pasireiškė žaibinės gripo formos. Tuomet pacientas, praėjus 12 val. nuo ligos pasireiškimo pradžios, pradėjo dusti, temperatūra pakilo iki 40 °C. Tačiau kybartietį pavyko išgelbėti, nes pagalba jam buvo suteikta pačiu laiku. – Pavojingos komplikacijos gali kilti tuomet, kai susimaišo gripo padermės, – aiškino R. Žvirblis. – Pavyzdžiui, močiutė jau serga gripu, o iš Vilniaus atvykęs anūkas „atveža“ kitos padermės gripą. Anot R. Žvirblio, virusai nuolat mutuoja, kinta, todėl dabar pasireiškia neįprastiniais simptomais. Šiemet buvo nemažai atvejų, kai virusines infekcijas lydėjo ne vien peršalimo simptomai, bet ir bėrimas, viduriavimas. Vis dėlto visų šio tipo infekcijų gydymas vienodas: virusą iš organizmo reikia plauti skysčiais, stiprinti imuninę sistemą ir būtinai gydytis namuose, neplatinant užkrato kitiems. Publikuota: 2019-01-23 14:13:15 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|