|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2019-01-31 17:14
|
|
|
Ilgiausiai prokuratūroje dirbantis Kęstutis Gaubys puikiai pamena laikus, kai prokurorai dėvėjo ne mantijas, o uniformas.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Šių metų pradžioje Lietuvos prokuratūra minėjo 100-ąsias įkūrimo metines. Per tiek laiko keitėsi prokurorų darbo pobūdis, funkcijos, įstatymų bazė. Apie pokyčius ir šiuolaikinei prokuratūrai tenkančius iššūkius kalbėjomės su mūsų rajone dirbančiais prokurorais.
Darbas pasikeitė
Seniausiai mūsų rajono prokuratūroje dirbantis ir ketvirtą dešimtmetį stažo skaičiuojantis prokuroras Kęstutis Gaubys sakė, kad dabar dirbti lengviau nei prieš kelis dešimtmečius. Mat seniau prokurorai praktiškai vykdavo į visus skaudesnius įvykius, pradedant avarijomis, rastais negyvais žmonėmis ir baigiant sunkiais kriminaliniais nusikaltimais.
Dabar visą darbą, kurį anksčiau atlikdavo prokurorai, vykdo ikiteisminio tyrimo pareigūnai – policijos operatyvinė grupė, tyrėjai. Prokuratūra tik kontroliuoja bylos eigą ir ikiteisminio tyrimo institucijų atliekamą darbą.
– Dabar viskas pasikeitė iš esmės, – pasakojo K. Gaubys. – Atvykęs ryte į darbą ir įsijungęs kompiuterį matau, kokie nusikaltimai įvykdyti ir kokiu tyrimu teks rūpintis. Prokuroras kontroliuoja tyrimą iki galo, kol priimamas sprendimas ikiteisminį tyrimą sustabdyti, nutraukti ar užbaigti perduodant teismui. Jei teismo sprendimas apskundžiamas, kaltinimą gali tekti palaikyti ir aukštesnės instancijos teisme.
Mena istorija
Nors dirba gana seniai, prokuroras K. Gaubys juokavo neprisimenantis šimtmetį siekiančių Lietuvos prokuratūros ištakų ir apie tai žinantis tik iš istorijos. Patys prokurorai turi sukaupę nuotraukų albumą apie savo krašto prokuratūros istoriją.
Daugelis rajono gyventojų, ko gero, nežino, kad šeštame praėjusio amžiaus dešimtmetyje prokurorai buvo įsikūrę Kybartuose. Taip pat ir to, jog kažkada prokurorai dėvėjo į policijos panašią uniformą, o dabar jau kuris laikas teisme apsisiaučia mantijomis.
Lietuvos prokuratūros istorija skaičiuojama nuo 1919 m. sausio 16 d., kai buvo oficialiai paskelbtas ir įsigaliojo Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. Jame buvo parašyta, kad „prie apygardos teismo ir Vyriausiojo Tribunolo yra valstybės gynėjai (prokuratoriai) ir jų padėjėjai“. Tai tapo Lietuvos prokuratūros, kaip savarankiškos institucijos, veiklos pradžia.
1919 m. vasarį valstybės gynėju buvo paskirtas teisininkas Kazys Samajauskas, o po mėnesio – Rapolas Skipitis. Jis buvo vienintelis valstybės gynėjas visai Lietuvai iki tol, kol buvo įkurtas Marijampolės apygardos teismas ir prie jo valstybės gynėjo institucija. Kitų regionų teismai susikūrė dar vėliau.
Tarpukario Lietuvoje valstybės gynėjo institucija 1933 metų Teismų santvarkos įstatymu buvo pavadinta Prokuratūra.
Nusikaltimai skiriasi
Nuo tų laikų prokurorų šiuolaikiniai pareigūnai skiriasi ir tuo, kad jie vadinami nebe valstybės gynėjais, o kaltintojais, nes palaiko viešąjį kaltinimą.
Anot K. Gaubio, tiek šiais, tiek anais laikais pagrindiniai nusikaltimai liko tie patys: vagystės, kūno sužalojimai, įsilaužimai, tačiau reikia pripažinti, jog sunkių nusikaltimų pastebimai sumažėjo. Per metus įvykdytus nužudymus, sunkius kūno sužalojimus, išžaginimus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Prokurorė Agnė Kubiliūtė įsitikinusi, kad dabartiniams prokurorams reikia daug specifinių žinių, mat atsirado tokių nusikaltimų, kokių anksčiau išvis nebūdavo.
Tai su šiuolaikinėmis technologijomis susiję sukčiavimai, nusikaltimai elektroninėje erdvėje. Juos sunku atskleisti ir tai reikalauja daug laiko bei pastangų.
Pasak prokurorės Gintarės Meškauskienės, mūsų rajono prokurorams, palyginti su kaimynais Jurbarke, Šakiuose ar kitur, tenka tirti labai daug sukčiavimo elektroninėje erdvėje bei telefoninių sukčių bylų. Mat savo teritorijoje turime specifinę įstaigą – Kybartų pataisos namus. O ten bausmę atlieka aibė profesionalių sukčių, sugebančių apgauti žmones visai kitame Lietuvos krašte. Taigi bylos į Vilkaviškį keliauja iš visos šalies prokuratūrų.
Vargsta su sukčiais
Apmaudžiausia prokuroro darbe, kai surinktų įrodymų nepakanka, kad nusikaltėlis atsidurtų už grotų. Taip dažnai nutinka sukčiavimo bylose, mat jos būna didelės apimties, tęsiasi ilgai, tad nukentėjusieji dažnai patys pamiršta įvykio detales, duoda skirtingus parodymus ir tai tampa sukčių išsigelbėjimu. O vargšės senutės taip niekada ir neatgauna ilgai taupytų, sau gailėtų pinigėlių.
Nors daugeliui atrodytų, jog daug sunkiau atskleisti tokius sunkius nusikaltimus, kaip įvykdytos žmogžudystės, Vilkaviškio prokurorai neabejoja, kad sukčiavimo bylos daug sudėtingesnės.
Mūsų krašte dažniausiai fiksuojamos buitinės žmogžudystės, kai per išgertuves įvyksta konfliktas su skaudžiomis pasekmėmis. O tokius nusikaltimus atskleisti nėra sudėtinga, ypač šiais laikais, kai
yra galimybės ištirti DNR, mikrodaleles ir kt.
Įstringa ilgam
Prokurorai pasidžiaugė, kad jų darbą lengvina ir teismo išlaidas mažina pagreitinto proceso tvarka. Jei nusikaltimas aiškus, jau kone rytojaus dieną kaltininkas gali atsidurti teisme.
Paklausus, kas sunkiausia jų darbe, prokurorės moterys įvardijo žmogiškąjį faktorių. Ypač skaudžios vaikus liečiančios bylos – smurto prieš mažamečius, lytinio išnaudojimo. Tačiau būna bylų, kuriose prokurorams gaila ir pačių nusikaltėlių, ypač nepilnamečių. Mat teisininkai puikiai supranta, jog vienas neapgalvotas poelgis, pykčio proveržis gali sugriauti jauno žmogaus gyvenimą. Prokurorės neslėpė, kad būna bylų, kurios ilgam įstringa širdyje ir su slogiu jausmu tenka gyventi bei toliau dirbti.
Tačiau pasitaiko ir tokių teismo procesų, kuriems pasibaigus nuosprendį išgirdę prokurorai jaučia dvasinį pasitenkinimą. Ypač tuomet, kai pavyksta įrodyti sunkius nusikaltimus, o nusikaltusiam asmeniui paskiriama teisinga bausmė.
Žmonės dėkoja
Nors daugeliui atrodo, jog teisme „geroji“ pusė yra advokatas, o „blogoji“ – prokuroras, patys valstybės kaltintojai taip nemano. Mat prokuroras kaltintoju yra nusikaltėliui, o nukentėjusiajai pusei dažnai tampa gynėju.
– Žmonės po teismo posėdžio dažnai prieina ir padėkoja prokurorams, kad šie apgynė jų interesus, – pasakojo A. Kubiliūtė.
Prokurorė pateikė pavyzdį iš prokuratūros šimtmečio minėjimo, kuriame sveikinimo kalbą sakė ir kunigas. Dvasininkas padėkojo prokurorams už tai, jog šie atskleidė ir griežtai įvertino jaunystėje jo padarytą nusikaltimą. Tai privertė susimąstyti apie savo gyvenimą ir pasukti likimą visai kita linkme – tapti dvasininku.
Nors keturi šiuo metu Vilkaviškyje dirbantys, tačiau Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūrai priklausantys prokurorai pripažino, kad su jų profesijos žmonėmis paprastai susiduriama nemaloniomis aplinkybėmis, vis dėlto tokie susitikimai kartais gali visiškai pakeisti jūsų gyvenimą – ir nebūtinai į blogąją pusę.
Projektą „Iš piliečio pozicijos“ remia Spaudos, radijo
ir televizijos rėmimo fondas
Šių metų pradžioje Lietuvos prokuratūra minėjo 100-ąsias įkūrimo metines. Per tiek laiko keitėsi prokurorų darbo pobūdis, funkcijos, įstatymų bazė. Apie pokyčius ir šiuolaikinei prokuratūrai tenkančius iššūkius kalbėjomės su mūsų rajone dirbančiais prokurorais. |
Seniausiai mūsų rajono prokuratūroje dirbantis ir ketvirtą dešimtmetį stažo skaičiuojantis prokuroras Kęstutis Gaubys sakė, kad dabar dirbti lengviau nei prieš kelis dešimtmečius. Mat seniau prokurorai praktiškai vykdavo į visus skaudesnius įvykius, pradedant avarijomis, rastais negyvais žmonėmis ir baigiant sunkiais kriminaliniais nusikaltimais.
Dabar visą darbą, kurį anksčiau atlikdavo prokurorai, vykdo ikiteisminio tyrimo pareigūnai – policijos operatyvinė grupė, tyrėjai. Prokuratūra tik kontroliuoja bylos eigą ir ikiteisminio tyrimo institucijų atliekamą darbą.
– Dabar viskas pasikeitė iš esmės, – pasakojo K. Gaubys. – Atvykęs ryte į darbą ir įsijungęs kompiuterį matau, kokie nusikaltimai įvykdyti ir kokiu tyrimu teks rūpintis. Prokuroras kontroliuoja tyrimą iki galo, kol priimamas sprendimas ikiteisminį tyrimą sustabdyti, nutraukti ar užbaigti perduodant teismui. Jei teismo sprendimas apskundžiamas, kaltinimą gali tekti palaikyti ir aukštesnės instancijos teisme.
Nors dirba gana seniai, prokuroras K. Gaubys juokavo neprisimenantis šimtmetį siekiančių Lietuvos prokuratūros ištakų ir apie tai žinantis tik iš istorijos. Patys prokurorai turi sukaupę nuotraukų albumą apie savo krašto prokuratūros istoriją.
Daugelis rajono gyventojų, ko gero, nežino, kad šeštame praėjusio amžiaus dešimtmetyje prokurorai buvo įsikūrę Kybartuose. Taip pat ir to, jog kažkada prokurorai dėvėjo į policijos panašią uniformą, o dabar jau kuris laikas teisme apsisiaučia mantijomis.
Lietuvos prokuratūros istorija skaičiuojama nuo 1919 m. sausio 16 d., kai buvo oficialiai paskelbtas ir įsigaliojo Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. Jame buvo parašyta, kad „prie apygardos teismo ir Vyriausiojo Tribunolo yra valstybės gynėjai (prokuratoriai) ir jų padėjėjai“. Tai tapo Lietuvos prokuratūros, kaip savarankiškos institucijos, veiklos pradžia.
1919 m. vasarį valstybės gynėju buvo paskirtas teisininkas Kazys Samajauskas, o po mėnesio – Rapolas Skipitis. Jis buvo vienintelis valstybės gynėjas visai Lietuvai iki tol, kol buvo įkurtas Marijampolės apygardos teismas ir prie jo valstybės gynėjo institucija. Kitų regionų teismai susikūrė dar vėliau.
Tarpukario Lietuvoje valstybės gynėjo institucija 1933 metų Teismų santvarkos įstatymu buvo pavadinta Prokuratūra.
Nuo tų laikų prokurorų šiuolaikiniai pareigūnai skiriasi ir tuo, kad jie vadinami nebe valstybės gynėjais, o kaltintojais, nes palaiko viešąjį kaltinimą.
Anot K. Gaubio, tiek šiais, tiek anais laikais pagrindiniai nusikaltimai liko tie patys: vagystės, kūno sužalojimai, įsilaužimai, tačiau reikia pripažinti, jog sunkių nusikaltimų pastebimai sumažėjo. Per metus įvykdytus nužudymus, sunkius kūno sužalojimus, išžaginimus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Prokurorė Agnė Kubiliūtė įsitikinusi, kad dabartiniams prokurorams reikia daug specifinių žinių, mat atsirado tokių nusikaltimų, kokių anksčiau išvis nebūdavo.
Tai su šiuolaikinėmis technologijomis susiję sukčiavimai, nusikaltimai elektroninėje erdvėje. Juos sunku atskleisti ir tai reikalauja daug laiko bei pastangų.
Pasak prokurorės Gintarės Meškauskienės, mūsų rajono prokurorams, palyginti su kaimynais Jurbarke, Šakiuose ar kitur, tenka tirti labai daug sukčiavimo elektroninėje erdvėje bei telefoninių sukčių bylų. Mat savo teritorijoje turime specifinę įstaigą – Kybartų pataisos namus. O ten bausmę atlieka aibė profesionalių sukčių, sugebančių apgauti žmones visai kitame Lietuvos krašte. Taigi bylos į Vilkaviškį keliauja iš visos šalies prokuratūrų.
Apmaudžiausia prokuroro darbe, kai surinktų įrodymų nepakanka, kad nusikaltėlis atsidurtų už grotų. Taip dažnai nutinka sukčiavimo bylose, mat jos būna didelės apimties, tęsiasi ilgai, tad nukentėjusieji dažnai patys pamiršta įvykio detales, duoda skirtingus parodymus ir tai tampa sukčių išsigelbėjimu. O vargšės senutės taip niekada ir neatgauna ilgai taupytų, sau gailėtų pinigėlių.
Nors daugeliui atrodytų, jog daug sunkiau atskleisti tokius sunkius nusikaltimus, kaip įvykdytos žmogžudystės, Vilkaviškio prokurorai neabejoja, kad sukčiavimo bylos daug sudėtingesnės.
Mūsų krašte dažniausiai fiksuojamos buitinės žmogžudystės, kai per išgertuves įvyksta konfliktas su skaudžiomis pasekmėmis. O tokius nusikaltimus atskleisti nėra sudėtinga, ypač šiais laikais, kai yra galimybės ištirti DNR, mikrodaleles ir kt.
Prokurorai pasidžiaugė, kad jų darbą lengvina ir teismo išlaidas mažina pagreitinto proceso tvarka. Jei nusikaltimas aiškus, jau kone rytojaus dieną kaltininkas gali atsidurti teisme.
Paklausus, kas sunkiausia jų darbe, prokurorės moterys įvardijo žmogiškąjį faktorių. Ypač skaudžios vaikus liečiančios bylos – smurto prieš mažamečius, lytinio išnaudojimo. Tačiau būna bylų, kuriose prokurorams gaila ir pačių nusikaltėlių, ypač nepilnamečių. Mat teisininkai puikiai supranta, jog vienas neapgalvotas poelgis, pykčio proveržis gali sugriauti jauno žmogaus gyvenimą. Prokurorės neslėpė, kad būna bylų, kurios ilgam įstringa širdyje ir su slogiu jausmu tenka gyventi bei toliau dirbti.
Tačiau pasitaiko ir tokių teismo procesų, kuriems pasibaigus nuosprendį išgirdę prokurorai jaučia dvasinį pasitenkinimą. Ypač tuomet, kai pavyksta įrodyti sunkius nusikaltimus, o nusikaltusiam asmeniui paskiriama teisinga bausmė.
Nors daugeliui atrodo, jog teisme „geroji“ pusė yra advokatas, o „blogoji“ – prokuroras, patys valstybės kaltintojai taip nemano. Mat prokuroras kaltintoju yra nusikaltėliui, o nukentėjusiajai pusei dažnai tampa gynėju.
– Žmonės po teismo posėdžio dažnai prieina ir padėkoja prokurorams, kad šie apgynė jų interesus, – pasakojo A. Kubiliūtė.
Prokurorė pateikė pavyzdį iš prokuratūros šimtmečio minėjimo, kuriame sveikinimo kalbą sakė ir kunigas. Dvasininkas padėkojo prokurorams už tai, jog šie atskleidė ir griežtai įvertino jaunystėje jo padarytą nusikaltimą. Tai privertė susimąstyti apie savo gyvenimą ir pasukti likimą visai kita linkme – tapti dvasininku.
Nors keturi šiuo metu Vilkaviškyje dirbantys, tačiau Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūrai priklausantys prokurorai pripažino, kad su jų profesijos žmonėmis paprastai susiduriama nemaloniomis aplinkybėmis, vis dėlto tokie susitikimai kartais gali visiškai pakeisti jūsų gyvenimą – ir nebūtinai į blogąją pusę.
Projektą „Iš piliečio pozicijos“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Galerija: Lietuvos prokuratūrai – 100
Publikuota: 2019-01-31 17:14:57
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|