Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Dažnas klaidingai mano, kad visos širdies ligos turi aiškius ir suprantamus simptomus. Apie širdies ligas bei sutrikimus gali pranešti ne tik skausmas krūtinės srityje, bet ir simptomai, kurie jaučiami su širdimi iš pažiūros nesusijusiuose organuose. Nereikėtų ignoruoti šio fakto ir širdimi bei jos veikla pradėti rūpintis kuo anksčiau.

Skausmas verčia suklusti

Stresas, per greitas gyvenimo tempas, amžius ir genetika gali daryti didžiulę įtaką įvairaus pobūdžio širdies ligoms.

Anot kardiologo Aurimo Mikalausko, skausmą krūtinėje sukelia tiek širdies ar ją maitinančių kraujagyslių liga, tiek krūtinės ląstos srityje esančių kaulų, raumenų bei nervų ligos ar netgi psichologinės priežastys.

Dažniausiai skausmas širdies plote praeina savaime, tačiau jam užtrukus, epizodams kartojantis, o ypač jei skausmą provokuoja fizinis krūvis, paciento būklę turėtų įvertinti kvalifikuotas specialistas.

„Paprastai, norint nustatyti diagnozę, išklausius žmogaus nusiskundimus turi būti atliekama jo apžiūra, o esant reikalui daromi laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai: elektrokardiograma, širdies echoskopija ir fizinio krūvio mėginiai“, – teigė kardiologas.

Pavojaus signalai

Anot kardiologo, per fizines treniruotes arba po jų neturėtume jausti skausmo. Jeigu vis dėlto jaučiame krūtinės skausmą, jis greičiausiai bus atsiradęs dėl judamojo aparato (kaulų, raumenų, sąnarių, stuburo ir t. t.) pažeidimo netinkamai atliekant pratimus, per didelių fizinių krūvių arba širdies patologijos, ypač jeigu yra širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių. Tad jeigu po aktyvios fizinės treniruotės jaučiamas krūtinės skausmas, rekomenduojama pasitarti su medikais.

„Dažnai pacientų, kuriuos tenka konsultuoti dėl skausmo krūtinėje, ypač – dėl ūmaus, arterinis kraujo spaudimas būna didesnis nei įprastai. Tokiais atvejais priežastinį ryšį tarp skausmo ir arterinio kraujo spaudimo nustatyti labai sunku. Pats skausmas kaip dirgiklis gali provokuoti arterinio kraujo spaudimo padidėjimą“, – sakė A. Mikalauskas.

Kartais žmonės gali klaidingai manyti, jog tik tam tikrą laiką trunkantis skausmas įspėja apie širdies problemas. Paneigdamas tokį mitą gydytojas teigia, kad jeigu skausmo krūtinėje priežastis nėra aiški, visai nesvarbu, kiek laiko jis trunka, – visada reikėtų kreiptis į savo gydytoją.

Ligų prevencija

Anot kardiologo, Lietuvoje yra įvairių profilaktinių patikrinimų, kurie atliekami kas 1–2 metus.

Per šiuos patikrinimus paprastai daugiau dėmesio skiriama profesinių rizikos veiksnių sukeltoms patologijoms nustatyti ir esant reikalui joms gydyti. Vairuotojų profilaktiniai patikrinimai yra svarbūs siekiant nustatyti būkles ir ligas, galinčias turėti įtakos nesaugiam vairavimui.

Šiuo metu pagal Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą tyrimai atliekami kartą per metus.

„Lietuvoje dėl didelio sergamumo ir mirštamumo nuo išeminės širdies ligos bei didelio rizikos veiksnių paplitimo buvo sukurta Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Ji yra skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Jiems kartą per metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą.

Jeigu gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą išsamiau išsitirti, o prireikus skiriamas gydymas.



Keisti įpročius

Pasak kardiologo, svarbiau už nuolatinį tikrinimąsi yra rizikos veiksnių mažinimas. Pagrindiniai trys koreguojamieji rizikos veiksniai yra dislipidemija (padidėjęs „blogojo“ ir (ar) sumažėjęs „gerojo“ cholesterolio kiekis), arterinė hipertenzija (padidėjęs arterinis kraujo spaudimas) ir rūkymas. Pastarasis šiuo atveju yra vienas svarbiausių ne tik išeminės širdies ligos, tačiau ir daugelio lokalizacijų vėžio rizikos veiksnys.

Paradoksalu tai, jog žmonės, žinodami rūkymo sukeliamą žalą, vis tiek toliau rūko. Nereikėtų nusiminti, jeigu pabandžius mesti rūkyti iš pirmo karto to padaryti nepavyksta.

„Norint išvengti išeminių širdies ligų, reikėtų tinkamai pasirūpinti mityba. Kalbėdamas su pacientais matau, kad jie tikrai nemažai žino apie sveikos mitybos principus, tačiau ne visada jų laikosi. Taip yra todėl, jog mitybos keitimas, kaip ir rūkymo atveju, pirmiausia reiškia savo gyvenimo įpročių keitimą, o tai padaryti nėra lengva“, – teigė gydytojas.



Parengta pagal Širdies ir kraujagyslių ligų centro inf.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---