|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kraštiečiai
|
|
|
Net ir keliaudama po pasaulį Gabija Vyšniauskaitė nepamiršta, kad yra lietuvė. Nuotraukoje – mergina Čilėje, Patagonijos regione esančiame nacionaliniame parke.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Andrius GRYGELAITIS
Iš Gižų kilusi Gabija Vyšniauskaitė kol kas dar Brazilijoje, tačiau netrukus ketina grįžti į gimtinę. Studijuodama ispanų filologiją 23 metų mergina apkeliavo nemažai pasaulio.
Mokėjo tik pasisveikinti
Didžiosios kelionės Gabijos gyvenime prasidėjo tuomet, kai ji įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti ispanų filologijos. Tuo metu mergina ispaniškai galėjo tik pasisveikinti. Pirmieji studijų mėnesiai daug optimizmo neįkvėpė, mokytis kalbėti ispaniškai sekėsi sunkiai.
„Būdama antrame kurse išvykau į Madridą. Jaučiausi lyg išsitrėmusi savo noru, nes mokytis nešnekant vietine kalba buvo labai sunku. Per pertraukas tarp paskaitų smegenys tiesiog atsijungdavo, užmigdavau auditorijoje. Vis dėlto kalbą išmokau, o dabar visuomet džiaugiuosi turėdama progą pakalbėti ispaniškai. Šnekėdama šia kalba tampu tarsi kitu žmogumi. Būnu linksmesnė, labiau atsipalaidavusi – tokia, kokie yra patys ispanai. Tikriausiai per kalbą persiduoda ir vietos kultūra“, – svarstė Gabija.
Geriausia gyvenimo klaida
Madride studentė praleido penkis mėnesius, vėliau studijavo Barselonoje, trijų mėnesių praktiką atliko Argentinoje, lietuvių bendruomenėje „Mindaugas“.
Po kelių mėnesių iš Argentinos mergina persikėlė į Prahą, o dabar jau beveik pusmetį gyvena Brazilijos mieste San Paule. Ten ji stažuojasi lituanistinėje mokykloje „Vilnis“, kurioje lietuvių kalbos mokosi tiek vaikai, tiek suaugusieji. Į mokyklą kasdien eina 10 žmonių, dar apie 20 tai daro nereguliariai.
„Mokyklą „Vilnis“ lanko ne vien lietuvių kilmės gyventojai, bet ir brazilai. Vieni turi draugų ar giminių Lietuvoje, o kiti tiesiog nori išmokti egzotišką kalbą“, – pasakojo pašnekovė.
G. Vyšniauskaitė sakė, kad jos išvykos į užsienį yra studijų programos dalis, kiekvienoje šalyje mergina gauna stipendiją.
„Į ispanų filologiją įstojau per atsitiktinumą. Planavau studijuoti prancūzų kalbą, tačiau kažkodėl lentelėje aukščiau įrašiau ispanų. Kai norėjau pasirinkimą pakeisti, sistema jau buvo uždaryta. Tai turbūt buvo geriausia mano gyvenimo klaida“, – šypsojosi gižietė.
Aprašo įspūdžius
Keliaudama po pasaulį Gabija įspūdžius deda į asmeninį interneto dienoraštį. Ispanija, Argentina, Marokas, Italija, Norvegija, Danija – tai tik kelios šalys, kurias mergina aprašė ir pasidalijo nuotraukomis iš kelionių. Beje, fotografuoti visada buvo viena iš didžiausių G. Vyšniauskaitės aistrų. Viename nuotraukų konkurse ji laimėjo lėktuvo bilietą į Briuselį. Pirmoji išvyka į užsienį merginai įsiminė ilgam.
„Tada man buvo 17 metų. Buvau per jauna, kad be suaugusiojo galėčiau apsistoti viešbutyje. Teko nakvoti oro uoste“, – prisiminė pašnekovė.
Aprašinėti kelionių įspūdžius merginą paskatino draugai. Nuolat sulaukdama prašymų papasakoti, kaip sekėsi vienur ar kitur, ji suprato, jog žmonėms reikia informacijos ir patarimų apie keliones.
Bėgant metams nuo asmeninių įžvalgų Gabija perėjo prie mažiau apmąstymų reikalaujančių apžvalgų. Paskaityti iš Gižų kilusios merginos kelionių įspūdžius galima internete adresu https://gabijavisur.wordpress.com.
Nuotykiai kelionėse
Iš visų aplankytų valstybių Gabijai labiausiai įsiminė Argentina.
„Ši šalis įstrigo dėl nuostabios gamtos – ledynų, įvairiaspalvių kalnų, dėl indėniškos bei europietiškos kultūros, netgi dėl nuolatinių ekonominių problemų. Įspūdingas ir Marokas, kurio dykumos dangus neįtikėtinai žvaigždėtas, o kultūra įtraukia ir užburia, nors kartais ji netgi šiek tiek baugina, – teigė kraštietė. – Keliaujantiesiems svetur patarčiau pasidomėti kitų žmonių įspūdžiais apie šalis. Vis dėlto geriau nuvykti ir susidaryti savo nuomonę. Nerekomenduočiau skaityti blogų naujienų apie šalį, į kurią vykstama, ypač jei ši yra ne Europoje. Mat tuomet tamsios spalvos dažniausiai sutirštinamos.“
Kiekviena kelionė Gabijai yra nuotykis. Merginai tekę nakvoti po tiltu, kopti į kalnus su trimis benamiais šunimis, duoti interviu Turkijos televizijai, nelegaliai kirsti sieną, būti apklausiamai Urugvajaus policininkų, išgyventi baimę, kad bus pagrobta ar neišleista iš šalies.
„Kartą iš Paragvajaus į Braziliją vykau su gide, kuri norėdama kyšio neleido muitinėje gauti reikiamo antspaudo. Tąkart sieną teko kirsti nelegaliai. Problemų taip pat turėjau Brazilijos ir Argentinos pasienyje. Muitininkas supainiojo antspaudus ir dėl jo klaidos Argentinoje atsidūriau „nelegaliai“. Kai norėjau išskristi į Europą, buvo keblumų“, – dabar jau su šypsena ne visai malonius nuotykius prisiminė G. Vyšniauskaitė.
Atsipalaiduoti moko... šunis
Kovo pradžioje gižietė ketina kuriam laikui parskristi į Lietuvą. Mergina jau turi darbo sutartį su viena įstaiga.
„Labai pasiilgau gaivaus ir šalto lietuviško oro, sniego bei savo šuns. Be to, jau įgriso kasdien kalbėti ispaniškai ar portugališkai“, – juokėsi pašnekovė.
Apie šunis Gabija prakalbo neatsitiktinai. Mergina juos labai myli ir netgi dresuoja.
„Dresūra susidomėjau būdama devynerių. Tada įsigijome mažą šuniuką. Kadangi informacijos labai trūko, o lankyti dresūros pamokų neturėjau galimybės, skaičiau viską, ką tik radau. Vėliau pradėjau važinėti po seminarus. Šunis dresuoju ir užsienyje. Tik Brazilijoje neturiu šuns, su kuriuo daugiau dirbčiau. Su klientais iš Lietuvos šiuo metu bendraujame internetu“, – pasakojo mergina.
Gabija su dresuojamais šunimis yra iškovojusi čempionų titulus ne vienoje parodoje, surengtoje Lietuvoje ar užsienyje.
„Vis dėlto taurės ir titulai nieko nereiškia. Daug svarbiau padėti šunims nugalėti jų baimes. Galiu pasidžiaugti, kad esu padėjusi bent keliolikai šunų išmokti atsipalaiduoti, dėl to jie vėliau sėkmingai pasirodė parodose“, – pasakojo G. Vyšniauskaitė.
Iš Gižų kilusi Gabija Vyšniauskaitė kol kas dar Brazilijoje, tačiau netrukus ketina grįžti į gimtinę. Studijuodama ispanų filologiją 23 metų mergina apkeliavo nemažai pasaulio. |
Didžiosios kelionės Gabijos gyvenime prasidėjo tuomet, kai ji įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti ispanų filologijos. Tuo metu mergina ispaniškai galėjo tik pasisveikinti. Pirmieji studijų mėnesiai daug optimizmo neįkvėpė, mokytis kalbėti ispaniškai sekėsi sunkiai.
„Būdama antrame kurse išvykau į Madridą. Jaučiausi lyg išsitrėmusi savo noru, nes mokytis nešnekant vietine kalba buvo labai sunku. Per pertraukas tarp paskaitų smegenys tiesiog atsijungdavo, užmigdavau auditorijoje. Vis dėlto kalbą išmokau, o dabar visuomet džiaugiuosi turėdama progą pakalbėti ispaniškai. Šnekėdama šia kalba tampu tarsi kitu žmogumi. Būnu linksmesnė, labiau atsipalaidavusi – tokia, kokie yra patys ispanai. Tikriausiai per kalbą persiduoda ir vietos kultūra“, – svarstė Gabija.
Madride studentė praleido penkis mėnesius, vėliau studijavo Barselonoje, trijų mėnesių praktiką atliko Argentinoje, lietuvių bendruomenėje „Mindaugas“.
Po kelių mėnesių iš Argentinos mergina persikėlė į Prahą, o dabar jau beveik pusmetį gyvena Brazilijos mieste San Paule. Ten ji stažuojasi lituanistinėje mokykloje „Vilnis“, kurioje lietuvių kalbos mokosi tiek vaikai, tiek suaugusieji. Į mokyklą kasdien eina 10 žmonių, dar apie 20 tai daro nereguliariai.
„Mokyklą „Vilnis“ lanko ne vien lietuvių kilmės gyventojai, bet ir brazilai. Vieni turi draugų ar giminių Lietuvoje, o kiti tiesiog nori išmokti egzotišką kalbą“, – pasakojo pašnekovė.
G. Vyšniauskaitė sakė, kad jos išvykos į užsienį yra studijų programos dalis, kiekvienoje šalyje mergina gauna stipendiją.
„Į ispanų filologiją įstojau per atsitiktinumą. Planavau studijuoti prancūzų kalbą, tačiau kažkodėl lentelėje aukščiau įrašiau ispanų. Kai norėjau pasirinkimą pakeisti, sistema jau buvo uždaryta. Tai turbūt buvo geriausia mano gyvenimo klaida“, – šypsojosi gižietė.
Keliaudama po pasaulį Gabija įspūdžius deda į asmeninį interneto dienoraštį. Ispanija, Argentina, Marokas, Italija, Norvegija, Danija – tai tik kelios šalys, kurias mergina aprašė ir pasidalijo nuotraukomis iš kelionių. Beje, fotografuoti visada buvo viena iš didžiausių G. Vyšniauskaitės aistrų. Viename nuotraukų konkurse ji laimėjo lėktuvo bilietą į Briuselį. Pirmoji išvyka į užsienį merginai įsiminė ilgam.
„Tada man buvo 17 metų. Buvau per jauna, kad be suaugusiojo galėčiau apsistoti viešbutyje. Teko nakvoti oro uoste“, – prisiminė pašnekovė.
Aprašinėti kelionių įspūdžius merginą paskatino draugai. Nuolat sulaukdama prašymų papasakoti, kaip sekėsi vienur ar kitur, ji suprato, jog žmonėms reikia informacijos ir patarimų apie keliones.
Bėgant metams nuo asmeninių įžvalgų Gabija perėjo prie mažiau apmąstymų reikalaujančių apžvalgų. Paskaityti iš Gižų kilusios merginos kelionių įspūdžius galima internete adresu https://gabijavisur.wordpress.com.
Iš visų aplankytų valstybių Gabijai labiausiai įsiminė Argentina.
„Ši šalis įstrigo dėl nuostabios gamtos – ledynų, įvairiaspalvių kalnų, dėl indėniškos bei europietiškos kultūros, netgi dėl nuolatinių ekonominių problemų. Įspūdingas ir Marokas, kurio dykumos dangus neįtikėtinai žvaigždėtas, o kultūra įtraukia ir užburia, nors kartais ji netgi šiek tiek baugina, – teigė kraštietė. – Keliaujantiesiems svetur patarčiau pasidomėti kitų žmonių įspūdžiais apie šalis. Vis dėlto geriau nuvykti ir susidaryti savo nuomonę. Nerekomenduočiau skaityti blogų naujienų apie šalį, į kurią vykstama, ypač jei ši yra ne Europoje. Mat tuomet tamsios spalvos dažniausiai sutirštinamos.“
Kiekviena kelionė Gabijai yra nuotykis. Merginai tekę nakvoti po tiltu, kopti į kalnus su trimis benamiais šunimis, duoti interviu Turkijos televizijai, nelegaliai kirsti sieną, būti apklausiamai Urugvajaus policininkų, išgyventi baimę, kad bus pagrobta ar neišleista iš šalies.
„Kartą iš Paragvajaus į Braziliją vykau su gide, kuri norėdama kyšio neleido muitinėje gauti reikiamo antspaudo. Tąkart sieną teko kirsti nelegaliai. Problemų taip pat turėjau Brazilijos ir Argentinos pasienyje. Muitininkas supainiojo antspaudus ir dėl jo klaidos Argentinoje atsidūriau „nelegaliai“. Kai norėjau išskristi į Europą, buvo keblumų“, – dabar jau su šypsena ne visai malonius nuotykius prisiminė G. Vyšniauskaitė.
Kovo pradžioje gižietė ketina kuriam laikui parskristi į Lietuvą. Mergina jau turi darbo sutartį su viena įstaiga.
„Labai pasiilgau gaivaus ir šalto lietuviško oro, sniego bei savo šuns. Be to, jau įgriso kasdien kalbėti ispaniškai ar portugališkai“, – juokėsi pašnekovė.
Apie šunis Gabija prakalbo neatsitiktinai. Mergina juos labai myli ir netgi dresuoja.
„Dresūra susidomėjau būdama devynerių. Tada įsigijome mažą šuniuką. Kadangi informacijos labai trūko, o lankyti dresūros pamokų neturėjau galimybės, skaičiau viską, ką tik radau. Vėliau pradėjau važinėti po seminarus. Šunis dresuoju ir užsienyje. Tik Brazilijoje neturiu šuns, su kuriuo daugiau dirbčiau. Su klientais iš Lietuvos šiuo metu bendraujame internetu“, – pasakojo mergina.
Gabija su dresuojamais šunimis yra iškovojusi čempionų titulus ne vienoje parodoje, surengtoje Lietuvoje ar užsienyje.
„Vis dėlto taurės ir titulai nieko nereiškia. Daug svarbiau padėti šunims nugalėti jų baimes. Galiu pasidžiaugti, kad esu padėjusi bent keliolikai šunų išmokti atsipalaiduoti, dėl to jie vėliau sėkmingai pasirodė parodose“, – pasakojo G. Vyšniauskaitė.
Publikuota: 2019-02-13 10:33:18
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|