|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Verslas
|
|
|
Ramunė Brūzgienė šiuo metu klientams gali pasiūlyti įsigyti trijų skonių aliejų.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Maždaug prieš penkerius metus į Klausučių seniūnijoje esantį Žynių kaimą iš kito rajono atsikraustę Ramūnas ir Ramunė Brūzgai ėmėsi naujos veiklos – ūkininkavimo. Nors pirmieji metai ir nebuvo lengvi, dabar šeima džiaugiasi, kad pasuko būtent šiuo keliu.
Galvojo jau kurį laiką
Pradėti ūkininkauti Brūzgai galvojo jau seniai. Ramūnas pats yra kilęs iš ūkininkų šeimos, jį nuo mažens traukė žemės ūkio ir kitokio pobūdžio technika. Anksčiau turėtas nuosavas vyro verslas irgi buvo susijęs su automobiliais.
Ilgai svarstę, galiausiai Brūzgai vieną dieną nusprendė pakeisti gyvenimo būdą ir pamažu ėmė dairytis sodybos, kurioje galėtų ne tik įsikurti, bet ir vykdyti žemės ūkio veiklą.
„Norėjome, kad netoliese būtų mokykla, geras privažiavimas, o svarbiausia – kad prie namų būtų kuo daugiau žemės. Beveik prie visų kitų sodybų, kurias svarstėme įsigyti, mums siūlė vos 15–18 arų žemės, o čia – maždaug hektarą. Kitus mūsų lūkesčius ši sodyba taip pat atitiko“, – pasakojo R. Brūzgienė.
Ji juokėsi, jog prireikė šiek tiek laiko, kol šeima išmoko gyventi kaime. Teko įprasti ne tik prie pasikeitusios aplinkos, bet net ir prie to, kad nusipirkti maisto produktų reikia ilgesniam laikui, nes iki didesnės parduotuvės pėsčiomis nelabai nukeliausi.
Prireikė žinių
Įsikūrę Vilkaviškio rajone Brūzgai po truputį ėmė ūkininkauti. Šiandien jie dirba apie 35 ha žemės, augina įvairias augalų kultūras.
Praėjusių metų rudenį šeima namuose įsirengė aliejaus spaudyklą, kurioje spaudžia trijų rūšių – linų sėmenų, baltųjų garstyčių bei kanapių – aliejus. Linus ir garstyčias Žynių kaimo gyventojai augina savo ūkyje, nuimdami derlių jie visiškai nenaudoja jokių chemikalų. Ekologiškai užaugintas kanapių sėklas Brūzgai perka iš draugų.
„Mums svarbu, kad gaminami produktai būtų sveiki. Juk mes patys juos vartojame! Chemizuoto aliejaus galima daug kur įsigyti, o mes norime būti išskirtiniai. Pagrindiniai mūsų klientai – giminės, draugai, pažįstami. Norime jiems garantuoti, jog siūlome tik sveiką ir neužterštą aliejų“, – kalbėjo R. Brūzgienė.
Mintis atidaryti aliejaus spaudyklą šeimai gimė prieš porą metų. Tuomet ūkininkai, norėdami pabandyti, maždaug 40 arų plote pasisėjo linų. Deja, kaip vėliau paaiškėjo, tą jie padarė per vėlai. Atėjus metui kulti, linai dar nebuvo pribrendę, tad teko juos užarti. Tik praėjusią vasarą šeimai pagaliau pavyko nuimti linų derlių.
Įvairus panaudojimas
R. Brūzgienė pasakojo, kad pernai, ruošdamiesi nuimti derlių, abu su vyru ėmė dažnai varstyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duris. Jie siekė gauti visus leidimus, reikalingus aliejaus spaudyklai atidaryti. Galiausiai šeima pasiekė savo tikslą ir nuėmę derlių pradėjo pirmuosius bandymus. Praėjo nemažai laiko, kol visiškai pavyko perprasti aliejaus spaudimo procesą.
„Būdavo, tikimės, kad bėgs daug aliejaus, o jo ištekėdavo labai mažai. Tuomet skubėdavome internete ieškoti informacijos, ką darome blogai, ir bandydavome viską iš naujo. Prisimenu, mums iš pradžių labai neįprastai atrodė ką tik išspaustas linų sėmenų aliejus: jis buvo tamsiai rudos spalvos, beveik juodas. Tik vėliau supratome, jog jis turi šiek tiek pastovėti, kad įgautų įprastą geltoną atspalvį“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, užaugintus linus stengiamasi išnaudoti visokeriopai. Sėmenų išvalas ir išspaudas aplinkiniai naudoja paukščiams ir karvėms šerti, o išspaudas – dar ir maistui, pavyzdžiui, kokteiliams ar košėms pagardinti. R. Brūzgienė teigė, jog išspaudos turi saldų prieskonį, todėl jos puikiai tinka paskaninti įvairiems maisto produktams.
„Pati neseniai dariau naminių javainių ir juos pagardinau linų sėmenų išspaudomis. Tie, kas juos valgė, galvojo, kad tai – šokoladas arba kakava“, – šypsojosi Žynių kaimo gyventoja.
Skirtingi poveikiai
Ramunė pasakojo, jog išspausti aliejai skiriasi ne vien skoniu, bet ir panaudojimo būdais. Pavyzdžiui, kanapių aliejus turi bene daugiausiai vitaminų. O linų sėmenų aliejus puikiai tinka tiems, kas turi virškinimo problemų, kenčia nuo skrandžio ligų.
„Jis gali būti vartojamas kaip vaistas. Patariama šaukštą linų aliejaus išgerti ryte, maždaug 15 minučių prieš valgį. Kartu būtina išgerti ir stiklinę kambario temperatūros vandens“, – patarimus dalijo ūkininkė.
Ji tvirtino, kad didžiausias atradimas jos šeimai buvo baltųjų garstyčių aliejus. Jis išsiskiria aštresniu skoniu, todėl gali būti priimtinas ne visiems. Tiesa, be panaudojimo maisto gamyboje, šis aliejus gali būti puikus kremų ar losjonų pakaitalas. Tik tepti jį reikia ant drėgnos odos.
„Baltųjų garstyčių aliejus yra šiek tiek riebesnis už sėmenų ar kanapių aliejų, todėl turi šildomąjį poveikį ir gali būti naudojamas atliekant masažus. Peršalus juo galima trinti krūtinę. Taip pat yra naudingas tiems, kas kenčia dėl šąlančių kojų, įvairių sąnarių ligų“, – vardijo pašnekovė.
Ateities planai
Nors šiuo metu Brūzgai savo klientams gali pasiūlyti trijų rūšių aliejaus, jų planuose – dar didesnis asortimentas. Ūkininkai galvoja ne tik patys pradėti auginti kanapes, bet svarsto ir apie judrų bei saulėgrąžų auginimo galimybes, nes iš šių kultūrų taip pat būtų spaudžiami aliejai. Ateityje šeima savo produkcija planuoja prekiauti įvairiose mugėse, o dabar šalto spaudimo aliejų ar sėklų galima įsigyti internete adresu www.bruzguukis.lt.
„Kaip ir dauguma ūkininkų, dar auginame kviečių, žirnių, rapsų. Ateinančią vasarą, nukūlę rapsus, mėginsime iš jų spausti aliejų“, – planais pasidalijo R. Brūzgienė.
Ji teigė, kad nors tarp žemdirbių ir jaučiama konkurencija, ypač sunku išsinuomoti ar nusipirkti naujų žemės plotų, vis dėlto, nepaisant to, šeima galvoja apie ūkio plėtrą.
„Nesinori stovėti vietoje, tačiau apie viską svajojame po truputį. Ūkininkaujame jau daugiau nei penkerius metus, bet tik pernai pagaliau pasijutome esantys savo rogėse“, – šypsojosi pašnekovė.
Atsipūsti nuo ūkio darbų šeima mėgsta įvairiai. Ramūnas dažniausiai laiką leidžia prie technikos, o Ramunė – siuvinėdama paveikslus ar siūdama vaikiškus rūbus bei žaislus. Ji taip pat mėgsta suktis virtuvėje, kur dviem savo atžaloms Lukui ir Pauliui gamina įvairius skanėstus.
Maždaug prieš penkerius metus į Klausučių seniūnijoje esantį Žynių kaimą iš kito rajono atsikraustę Ramūnas ir Ramunė Brūzgai ėmėsi naujos veiklos – ūkininkavimo. Nors pirmieji metai ir nebuvo lengvi, dabar šeima džiaugiasi, kad pasuko būtent šiuo keliu. |
Pradėti ūkininkauti Brūzgai galvojo jau seniai. Ramūnas pats yra kilęs iš ūkininkų šeimos, jį nuo mažens traukė žemės ūkio ir kitokio pobūdžio technika. Anksčiau turėtas nuosavas vyro verslas irgi buvo susijęs su automobiliais.
Ilgai svarstę, galiausiai Brūzgai vieną dieną nusprendė pakeisti gyvenimo būdą ir pamažu ėmė dairytis sodybos, kurioje galėtų ne tik įsikurti, bet ir vykdyti žemės ūkio veiklą.
„Norėjome, kad netoliese būtų mokykla, geras privažiavimas, o svarbiausia – kad prie namų būtų kuo daugiau žemės. Beveik prie visų kitų sodybų, kurias svarstėme įsigyti, mums siūlė vos 15–18 arų žemės, o čia – maždaug hektarą. Kitus mūsų lūkesčius ši sodyba taip pat atitiko“, – pasakojo R. Brūzgienė.
Ji juokėsi, jog prireikė šiek tiek laiko, kol šeima išmoko gyventi kaime. Teko įprasti ne tik prie pasikeitusios aplinkos, bet net ir prie to, kad nusipirkti maisto produktų reikia ilgesniam laikui, nes iki didesnės parduotuvės pėsčiomis nelabai nukeliausi.
Įsikūrę Vilkaviškio rajone Brūzgai po truputį ėmė ūkininkauti. Šiandien jie dirba apie 35 ha žemės, augina įvairias augalų kultūras.
Praėjusių metų rudenį šeima namuose įsirengė aliejaus spaudyklą, kurioje spaudžia trijų rūšių – linų sėmenų, baltųjų garstyčių bei kanapių – aliejus. Linus ir garstyčias Žynių kaimo gyventojai augina savo ūkyje, nuimdami derlių jie visiškai nenaudoja jokių chemikalų. Ekologiškai užaugintas kanapių sėklas Brūzgai perka iš draugų.
„Mums svarbu, kad gaminami produktai būtų sveiki. Juk mes patys juos vartojame! Chemizuoto aliejaus galima daug kur įsigyti, o mes norime būti išskirtiniai. Pagrindiniai mūsų klientai – giminės, draugai, pažįstami. Norime jiems garantuoti, jog siūlome tik sveiką ir neužterštą aliejų“, – kalbėjo R. Brūzgienė.
Mintis atidaryti aliejaus spaudyklą šeimai gimė prieš porą metų. Tuomet ūkininkai, norėdami pabandyti, maždaug 40 arų plote pasisėjo linų. Deja, kaip vėliau paaiškėjo, tą jie padarė per vėlai. Atėjus metui kulti, linai dar nebuvo pribrendę, tad teko juos užarti. Tik praėjusią vasarą šeimai pagaliau pavyko nuimti linų derlių.
R. Brūzgienė pasakojo, kad pernai, ruošdamiesi nuimti derlių, abu su vyru ėmė dažnai varstyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duris. Jie siekė gauti visus leidimus, reikalingus aliejaus spaudyklai atidaryti. Galiausiai šeima pasiekė savo tikslą ir nuėmę derlių pradėjo pirmuosius bandymus. Praėjo nemažai laiko, kol visiškai pavyko perprasti aliejaus spaudimo procesą.
„Būdavo, tikimės, kad bėgs daug aliejaus, o jo ištekėdavo labai mažai. Tuomet skubėdavome internete ieškoti informacijos, ką darome blogai, ir bandydavome viską iš naujo. Prisimenu, mums iš pradžių labai neįprastai atrodė ką tik išspaustas linų sėmenų aliejus: jis buvo tamsiai rudos spalvos, beveik juodas. Tik vėliau supratome, jog jis turi šiek tiek pastovėti, kad įgautų įprastą geltoną atspalvį“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, užaugintus linus stengiamasi išnaudoti visokeriopai. Sėmenų išvalas ir išspaudas aplinkiniai naudoja paukščiams ir karvėms šerti, o išspaudas – dar ir maistui, pavyzdžiui, kokteiliams ar košėms pagardinti. R. Brūzgienė teigė, jog išspaudos turi saldų prieskonį, todėl jos puikiai tinka paskaninti įvairiems maisto produktams.
„Pati neseniai dariau naminių javainių ir juos pagardinau linų sėmenų išspaudomis. Tie, kas juos valgė, galvojo, kad tai – šokoladas arba kakava“, – šypsojosi Žynių kaimo gyventoja.
Ramunė pasakojo, jog išspausti aliejai skiriasi ne vien skoniu, bet ir panaudojimo būdais. Pavyzdžiui, kanapių aliejus turi bene daugiausiai vitaminų. O linų sėmenų aliejus puikiai tinka tiems, kas turi virškinimo problemų, kenčia nuo skrandžio ligų.
„Jis gali būti vartojamas kaip vaistas. Patariama šaukštą linų aliejaus išgerti ryte, maždaug 15 minučių prieš valgį. Kartu būtina išgerti ir stiklinę kambario temperatūros vandens“, – patarimus dalijo ūkininkė.
Ji tvirtino, kad didžiausias atradimas jos šeimai buvo baltųjų garstyčių aliejus. Jis išsiskiria aštresniu skoniu, todėl gali būti priimtinas ne visiems. Tiesa, be panaudojimo maisto gamyboje, šis aliejus gali būti puikus kremų ar losjonų pakaitalas. Tik tepti jį reikia ant drėgnos odos.
„Baltųjų garstyčių aliejus yra šiek tiek riebesnis už sėmenų ar kanapių aliejų, todėl turi šildomąjį poveikį ir gali būti naudojamas atliekant masažus. Peršalus juo galima trinti krūtinę. Taip pat yra naudingas tiems, kas kenčia dėl šąlančių kojų, įvairių sąnarių ligų“, – vardijo pašnekovė.
Nors šiuo metu Brūzgai savo klientams gali pasiūlyti trijų rūšių aliejaus, jų planuose – dar didesnis asortimentas. Ūkininkai galvoja ne tik patys pradėti auginti kanapes, bet svarsto ir apie judrų bei saulėgrąžų auginimo galimybes, nes iš šių kultūrų taip pat būtų spaudžiami aliejai. Ateityje šeima savo produkcija planuoja prekiauti įvairiose mugėse, o dabar šalto spaudimo aliejų ar sėklų galima įsigyti internete adresu www.bruzguukis.lt.
„Kaip ir dauguma ūkininkų, dar auginame kviečių, žirnių, rapsų. Ateinančią vasarą, nukūlę rapsus, mėginsime iš jų spausti aliejų“, – planais pasidalijo R. Brūzgienė.
Ji teigė, kad nors tarp žemdirbių ir jaučiama konkurencija, ypač sunku išsinuomoti ar nusipirkti naujų žemės plotų, vis dėlto, nepaisant to, šeima galvoja apie ūkio plėtrą.
„Nesinori stovėti vietoje, tačiau apie viską svajojame po truputį. Ūkininkaujame jau daugiau nei penkerius metus, bet tik pernai pagaliau pasijutome esantys savo rogėse“, – šypsojosi pašnekovė.
Atsipūsti nuo ūkio darbų šeima mėgsta įvairiai. Ramūnas dažniausiai laiką leidžia prie technikos, o Ramunė – siuvinėdama paveikslus ar siūdama vaikiškus rūbus bei žaislus. Ji taip pat mėgsta suktis virtuvėje, kur dviem savo atžaloms Lukui ir Pauliui gamina įvairius skanėstus.
Publikuota: 2019-02-28 16:40:33
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|