|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda kalėdines sidabrines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 0 698 41 635.Galioja iki: 2024-12-09 13:08:10
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2019-02-28 16:54
|
|
|
Ugniagesiai gelbėtojai Saulius Čepulis (kairėje) ir Mindaugas Savickas nuoširdžiai džiaugiasi, kad suspėjo pasiekti žvejį ir jį išgelbėti.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Du jauni vyrai, sueižėjusiu ledu skubėję prie skęstančiojo, negalvojo nei apie save, nei apie tai, kodėl žmonės kartais pasielgia neatsakingai. Gelbėtojų galvose visos mintys sukosi tik apie tai, kaip išgelbėti žmogaus gyvybę.
Tiesiai per ledą
Sekmadienį į žvejybą išsiruošęs prie Paežerių ežero gyvenantis Algimantas Grakavinas tikrai neįtarė, kad tądien jo gyvybė pakibs ant paties ploniausio siūlelio.
Nors pavasariop ledas jau gerokai iškorijęs, patyręs žvejys ne tik nepabijojo ant jo lipti. Po žūklės vyras dar ir namo nusprendė eiti ne pakraščiais, bet patraukti artimiausiu keliu – tiesiai per ežerą.
Tačiau pasiekus ežero vidurį ledas triokštelėjo ir žmogus atsidūrė vandenyje.
Žvejys smaigais kabinosi į ledą, bandė ant jo užčiuožti nugara, bet trapi ledo danga tik lūžinėjo ir vis didino properšą. Supratęs, kad pačiam išsikapanoti nepavyks, vyras ėmė iš visų jėgų šauktis pagalbos, nors, kaip vėliau pripažino, puikiai suvokė esantis vidury ežero ir būti išgirstas nebesitikėjo. Už ketvirčio kilometro eketėje besimurdančio žmogaus greičiausiai niekas taip ir nebūtų įžiūrėjęs, tačiau gyventojai išgirdo šauksmą ir apie nelaimę pranešė Bendrajam pagalbos centrui.
Bėgo pagal balsą
Kaip vėliau pasakojo Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) ugniagesiai, gelbėtojams skambino ne vienas žmogus, bet sunkiai nusakomą skęstančiojo vietą nurodydavo skirtingai. Vieni liepė važiuoti Kybartų link, kiti – į fermų ar pliažo pusę.
Taigi specialiosioms tarnyboms kurį laiką teko paklaidžioti. Galiausiai jau už pliažo, kitapus augančių medžių guoto, pastebėtas būrelis gyventojų parodė, kuria kryptimi ieškoti skęstančiojo.
Prisimindami įvykį ugniagesiai stebėjosi žmonių požiūriu: jie sustoję žiūrėjo į ežerą, laukė, kol atvyks pagalba, bet nė vienas neišėjo ar su savo automobiliu (o toks buvo) neišvažiavo į kelią, kad pasitiktų gelbėtojus ir kuo skubiau parodytų nelaimės vietą.
Iškvietimo laikas liudijo, kad žmogus vandenyje įkalintas labai ilgai, tad brangi buvo kiekviena sekundė. Taigi VPGT ugniagesys gelbėtojas Saulius Čepulis iš karto ėmė bėgti link skęstančiojo.
– Girdėjau tiktai balsą ir pagal jį bėgau. Galvojau tik viena: kad tas žmogus nenustotų šaukti ir kad tik nepanirtų po vandeniu, kol aš pribėgsiu, – pasakojo ugniagesys.
Jo kolega Mindaugas Savickas tuo metu nuo automobilio nusikėlė gelbėjimo roges, prisirišo virvę ir pasileido iš paskos.
Rankose tebegniaužė smaigus
Atskubėjus pirmajam gelbėtojui žmogus plūduriavo vandenyje ant nugaros, jo galva ir rankos laikėsi ant ledo. Aplink buvo išlaužyta didžiulė eketė.
Vienam ištraukti stamboką vyrą nebuvo jokių vilčių. Ugniagesys įšoko į vandenį ir laikė žmogų visą tą laiką, kol pribėgo M. Savickas.
Laikydamas žvejį S. Čepulis mėgino jį kalbinti, klausė, ar kartu nebuvo draugo, kuris galėjo panirti po ledu. Tačiau žmogus buvo ištiktas šoko, į jokius klausimus neatsakinėjo. Vyras vis dar šaukė, nors ugniagesys jį ramino, kad dabar jau viskas bus gerai, kad ateina pagalba, ir prašė taupyti jėgas.
Tuo tarpu su rogėmis paskui kolegą bėgdamas M. Savickas pats keliskart įlūžo į vandenį. Išlipti buvo sunku, plonas ledas vis lūžinėjo. Sutelkęs jėgas vyras kapstėsi iš ekečių ir užsikabarojęs ant ledo vėl bėgo tolyn.
Atskubėjęs prie skęstančiojo M. Savickas šoko kolegai į pagalbą. Situacija buvo labai sunki: užkėlus jau nesąmoningą žmogų ant gelbėjimo rogių, o jas – ant ledo, šis vėl lūždavo, rogės virsdavo ant šono ir tekdavo vėl viską pradėti iš naujo... Šiaip taip su rogėmis ant ledo užkeltą žmogų partraukė krante budėję ugniagesiai ir perdavė medikams. Tvirtai sugniaužtose žvejo rankose visą tą laiką buvo smaigai.
Pamokslai – ne galvoje
Gelbėtojai sakė skubėdami prie skęstančiojo apie save negalvoję.
– Tokiu momentu galvoji tik apie tai, kaip žmogui padėti. Žinoma, pačiam rizika išlieka visada, bet apie tai pagalvoji tik grįžęs į gaisrinę, – kalbėjo S. Čepulis.
Abu vyrai ugniagesiais dirba apie šešerius metus.
35 metų S. Čepulis anksčiau dirbo Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narų komandoje, tad panašių iškvietimų turėjęs ne vieną. Deja, paprastai iš vandens belikdavo traukti skenduolius.
Žiemą jaunam vyrui tekę ištraukti ne vieną nuskendusį žvejį, taip pat ir ant ledo su pačiūžomis neatsargiai čiuožinėjusius žmones. Pastarasis laimingai pasibaigęs atvejis – pirmas jo darbo praktikoje ir tikrai labai džiuginantis.
Virbaliečiui M. Savickui iki šiol tekę gesinti nemažai gaisrų, iš degančių namų išnešti nuo smalkių užtroškusį žmogų. Tačiau 26-erių gelbėtojas pripažino, kad gaisro karštį ištverti yra lengviau, nei gelbėti vidury ežero įlūžusį žmogų.
Vis dėlto Mindaugui nekilo mintis piktintis neatsakingu žvejo elgesiu.
– Skubėdamas gelbėti žmogų nesvarstai, kodėl jis lipo ant ledo, o galvoji, kaip kuo greičiau ir efektyviau jam padėti, prisimeni viską, ko mokeisi. Ir tikrai gera, kai gali kažkam padėti, – kalbėjo M. Savickas.
Didžiausia pamoka
Medicinos specialistai teigė, jog nuo pirmojo specialiųjų tarnybų gauto pranešimo iki tol, kol žmogus atsidūrė medikų rankose, prabėgo apie 45 minutes. Išgyventi lediniame vandenyje A. Grakavinui, matyt, padėjo smaigai, judėjimas eketėje, šilti drabužiai ir, be abejo, gera sveikata.
Jo žmona Jovita Grakavinienė patvirtino, kad vyras yra užsigrūdinęs, mėgsta pasikaitinti pirtyje, o po to dar įšokti į eketę. Be to, sveikai maitinasi, negeria alkoholio ir nerūko.
Vis dėlto medikai sako, jog tiksėjo paskutinės kritinės minutės. Į jų rankas žmogus pateko komos būsenos, buvo visiškai nukritęs tiek kraujo spaudimas, tiek kūno temperatūra.
Iki šiol medikų priežiūroje esantis, bet jau sveikstantis A. Grakavinas pripažino, kad kiekviena pamoka duoda naudos. Vis dėlto jo praeityje panašių pamokų jau buvo ne viena ir ne dvi.
Pirmą kartą Algimantas panašiame pavojuje atsidūrė būdamas... penkerių. Berniukas sugalvojo paplaukioti upelyje ant ledo lyties, o ši trenkėsi į lieptą ir subyrėjo. Vaikas šiaip taip užsikabino už lieptelio ir išsikabarojo į krantą. Tarnaujantį jūreiviu A. Grakaviną nuo denio vos nenuplovė banga. Kitą kartą vyras buvo įsmukęs į vandenį, bet su lazda ištrauktas į krantą.
– Buvo per gyvenimą visko, bet jei likau gyvas – matyt, toks likimas, – dabar jau su šypsena kalbėjo vyras.
Kai tik pasveiks, A. Grakavinas rengiasi aplankyti ugniagesius ir padėkoti jiems už padovanotą gyvenimą.
Du jauni vyrai, sueižėjusiu ledu skubėję prie skęstančiojo, negalvojo nei apie save, nei apie tai, kodėl žmonės kartais pasielgia neatsakingai. Gelbėtojų galvose visos mintys sukosi tik apie tai, kaip išgelbėti žmogaus gyvybę. |
Sekmadienį į žvejybą išsiruošęs prie Paežerių ežero gyvenantis Algimantas Grakavinas tikrai neįtarė, kad tądien jo gyvybė pakibs ant paties ploniausio siūlelio.
Nors pavasariop ledas jau gerokai iškorijęs, patyręs žvejys ne tik nepabijojo ant jo lipti. Po žūklės vyras dar ir namo nusprendė eiti ne pakraščiais, bet patraukti artimiausiu keliu – tiesiai per ežerą.
Tačiau pasiekus ežero vidurį ledas triokštelėjo ir žmogus atsidūrė vandenyje.
Žvejys smaigais kabinosi į ledą, bandė ant jo užčiuožti nugara, bet trapi ledo danga tik lūžinėjo ir vis didino properšą. Supratęs, kad pačiam išsikapanoti nepavyks, vyras ėmė iš visų jėgų šauktis pagalbos, nors, kaip vėliau pripažino, puikiai suvokė esantis vidury ežero ir būti išgirstas nebesitikėjo. Už ketvirčio kilometro eketėje besimurdančio žmogaus greičiausiai niekas taip ir nebūtų įžiūrėjęs, tačiau gyventojai išgirdo šauksmą ir apie nelaimę pranešė Bendrajam pagalbos centrui.
Kaip vėliau pasakojo Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) ugniagesiai, gelbėtojams skambino ne vienas žmogus, bet sunkiai nusakomą skęstančiojo vietą nurodydavo skirtingai. Vieni liepė važiuoti Kybartų link, kiti – į fermų ar pliažo pusę.
Taigi specialiosioms tarnyboms kurį laiką teko paklaidžioti. Galiausiai jau už pliažo, kitapus augančių medžių guoto, pastebėtas būrelis gyventojų parodė, kuria kryptimi ieškoti skęstančiojo.
Prisimindami įvykį ugniagesiai stebėjosi žmonių požiūriu: jie sustoję žiūrėjo į ežerą, laukė, kol atvyks pagalba, bet nė vienas neišėjo ar su savo automobiliu (o toks buvo) neišvažiavo į kelią, kad pasitiktų gelbėtojus ir kuo skubiau parodytų nelaimės vietą.
Iškvietimo laikas liudijo, kad žmogus vandenyje įkalintas labai ilgai, tad brangi buvo kiekviena sekundė. Taigi VPGT ugniagesys gelbėtojas Saulius Čepulis iš karto ėmė bėgti link skęstančiojo.
– Girdėjau tiktai balsą ir pagal jį bėgau. Galvojau tik viena: kad tas žmogus nenustotų šaukti ir kad tik nepanirtų po vandeniu, kol aš pribėgsiu, – pasakojo ugniagesys.
Jo kolega Mindaugas Savickas tuo metu nuo automobilio nusikėlė gelbėjimo roges, prisirišo virvę ir pasileido iš paskos.
Atskubėjus pirmajam gelbėtojui žmogus plūduriavo vandenyje ant nugaros, jo galva ir rankos laikėsi ant ledo. Aplink buvo išlaužyta didžiulė eketė.
Vienam ištraukti stamboką vyrą nebuvo jokių vilčių. Ugniagesys įšoko į vandenį ir laikė žmogų visą tą laiką, kol pribėgo M. Savickas.
Laikydamas žvejį S. Čepulis mėgino jį kalbinti, klausė, ar kartu nebuvo draugo, kuris galėjo panirti po ledu. Tačiau žmogus buvo ištiktas šoko, į jokius klausimus neatsakinėjo. Vyras vis dar šaukė, nors ugniagesys jį ramino, kad dabar jau viskas bus gerai, kad ateina pagalba, ir prašė taupyti jėgas.
Tuo tarpu su rogėmis paskui kolegą bėgdamas M. Savickas pats keliskart įlūžo į vandenį. Išlipti buvo sunku, plonas ledas vis lūžinėjo. Sutelkęs jėgas vyras kapstėsi iš ekečių ir užsikabarojęs ant ledo vėl bėgo tolyn.
Atskubėjęs prie skęstančiojo M. Savickas šoko kolegai į pagalbą. Situacija buvo labai sunki: užkėlus jau nesąmoningą žmogų ant gelbėjimo rogių, o jas – ant ledo, šis vėl lūždavo, rogės virsdavo ant šono ir tekdavo vėl viską pradėti iš naujo... Šiaip taip su rogėmis ant ledo užkeltą žmogų partraukė krante budėję ugniagesiai ir perdavė medikams. Tvirtai sugniaužtose žvejo rankose visą tą laiką buvo smaigai.
Gelbėtojai sakė skubėdami prie skęstančiojo apie save negalvoję.
– Tokiu momentu galvoji tik apie tai, kaip žmogui padėti. Žinoma, pačiam rizika išlieka visada, bet apie tai pagalvoji tik grįžęs į gaisrinę, – kalbėjo S. Čepulis.
Abu vyrai ugniagesiais dirba apie šešerius metus.
35 metų S. Čepulis anksčiau dirbo Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narų komandoje, tad panašių iškvietimų turėjęs ne vieną. Deja, paprastai iš vandens belikdavo traukti skenduolius.
Žiemą jaunam vyrui tekę ištraukti ne vieną nuskendusį žvejį, taip pat ir ant ledo su pačiūžomis neatsargiai čiuožinėjusius žmones. Pastarasis laimingai pasibaigęs atvejis – pirmas jo darbo praktikoje ir tikrai labai džiuginantis.
Virbaliečiui M. Savickui iki šiol tekę gesinti nemažai gaisrų, iš degančių namų išnešti nuo smalkių užtroškusį žmogų. Tačiau 26-erių gelbėtojas pripažino, kad gaisro karštį ištverti yra lengviau, nei gelbėti vidury ežero įlūžusį žmogų.
Vis dėlto Mindaugui nekilo mintis piktintis neatsakingu žvejo elgesiu.
– Skubėdamas gelbėti žmogų nesvarstai, kodėl jis lipo ant ledo, o galvoji, kaip kuo greičiau ir efektyviau jam padėti, prisimeni viską, ko mokeisi. Ir tikrai gera, kai gali kažkam padėti, – kalbėjo M. Savickas.
Medicinos specialistai teigė, jog nuo pirmojo specialiųjų tarnybų gauto pranešimo iki tol, kol žmogus atsidūrė medikų rankose, prabėgo apie 45 minutes. Išgyventi lediniame vandenyje A. Grakavinui, matyt, padėjo smaigai, judėjimas eketėje, šilti drabužiai ir, be abejo, gera sveikata.
Jo žmona Jovita Grakavinienė patvirtino, kad vyras yra užsigrūdinęs, mėgsta pasikaitinti pirtyje, o po to dar įšokti į eketę. Be to, sveikai maitinasi, negeria alkoholio ir nerūko.
Vis dėlto medikai sako, jog tiksėjo paskutinės kritinės minutės. Į jų rankas žmogus pateko komos būsenos, buvo visiškai nukritęs tiek kraujo spaudimas, tiek kūno temperatūra.
Iki šiol medikų priežiūroje esantis, bet jau sveikstantis A. Grakavinas pripažino, kad kiekviena pamoka duoda naudos. Vis dėlto jo praeityje panašių pamokų jau buvo ne viena ir ne dvi.
Pirmą kartą Algimantas panašiame pavojuje atsidūrė būdamas... penkerių. Berniukas sugalvojo paplaukioti upelyje ant ledo lyties, o ši trenkėsi į lieptą ir subyrėjo. Vaikas šiaip taip užsikabino už lieptelio ir išsikabarojo į krantą. Tarnaujantį jūreiviu A. Grakaviną nuo denio vos nenuplovė banga. Kitą kartą vyras buvo įsmukęs į vandenį, bet su lazda ištrauktas į krantą.
– Buvo per gyvenimą visko, bet jei likau gyvas – matyt, toks likimas, – dabar jau su šypsena kalbėjo vyras.
Kai tik pasveiks, A. Grakavinas rengiasi aplankyti ugniagesius ir padėkoti jiems už padovanotą gyvenimą.
Galerija: Ugniagesiai gelbėtojai
Publikuota: 2019-02-28 16:54:21
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Nepiktybiškas nusižengimas gali kainuoti teises * Rajone – gatvių pavadinimų pokyčiai
* Vilkaviškio stalo tenisininkai nenori užleisti iškovotų aukštų pozicijų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?
Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|