„Santaka“ / Mokęs ir savo mokinius skatinęs dirbti lietuvybei / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Petro Kriaučiūno vardas įamžintas gimtinėje – jo vardu pavadinta mokykla Vištytyje.

Marijampolės viešosios Petro Kriaučiūno bibliotekos archyvo nuotr.


Mokęs ir savo mokinius skatinęs dirbti lietuvybei


Vinco Kudirkos draugas, drąsus lietuvybės puoselėtojas lenkų valdomoje Marijampolės gimnazijoje. Carinės Rusijos okupuotoje Lietuvoje dirbęs lietuvių kalbos mokytoju. Tai – Petras Kriaučiūnas.

Tarpukario laikraštyje „Suvalkietis“ paliestos mažiau žinomos šios Vilkaviškio krašto istorinės asmenybės gyvenimo detalės.

„Petras Kriaučiūnas gimė 1850 m. lapkričio 16 d. Papečkių kaime, Vištyčio parapijoje, netoli vokiečių sienos. Jo tėvas Kazimieras buvo dvaro lovininkas. Gyvendami arti sienos Kriaučiūnai gaudavo „Tilžės keleivį“, kurį kiek paūgėjęs ir pramokęs skaityti Petriukas taip pat pavartydavo. Nors Petro Kriaučiūno tėvai buvo pasiturį (turėjo 150 margų, arti 80 ha), vyriausio savo sūnaus nepaikino, pratino prie darbo ir vertė ganyti.

Pabaigęs pradžios mokyklą Vištytyje, Petras Kriaučiūnas 1863 m. įstojo į Marijampolės gimnaziją ir 1870 m. ją baigė. Gimnazija tada buvo septynklasė. Nors ją išlaikė rusų valdžia, bet čia viešpatavo lenkų dvasia.

Baigdamas gimnaziją, iškilmingame akte Petras Kriaučiūnas pirmą kartą pasirodė drąsus ir karštas tėvynės mylėtojas. Tuo metu, kai visi mokiniai dainavo, deklamavo, kalbėjo vien lenkiškai, Kriaučiūnas, pats išvertęs lenkų poeto Kochanovskio eilėraštį „Czego chcesz od nas Panie“ („Ko nori iš mūsų, Viešpatie“) ir išmokęs mintinai, padeklamavo susirinkusiems tėvams, mokytojams, mokiniams. P. Kriaučiūno lietuviškoji deklamacija tiek paveikė susirinkusius, kad jie šauksmais ir plojimais privertė padeklamuoti taip pat lietuvių kalbon išverstą Krylovo pasakėčią. Nuo to laiko Kriaučiūnas vienus sužavėjo ir patraukė prie lietuvybės, o kitus padarė savo priešais, kurie kitaip jo nevadino, kaip litvomanu.


Pabaigęs gimnaziją, Petras Kriaučiūnas drauge su Antanu Radušiu stojo į Seinų kunigų seminariją ketindamas būti kunigu. Vėliau tęsė mokslus dvasinėje akademijoje Petrapilyje. 1879 metais baigęs akademiją ketino oficialiai pradėti dirbti kunigu. Ruošėsi būti įšventintas. Tačiau gavo patirti, kad kunigu Lietuvoje nedirbs. Teks likti Mogilevo vyskupijoje, toli nuo gimtojo krašto. Tuomet Kriaučiūnas nuvyko į Varšuvą, išlaikė ten rusų valdžios nustatytus egzaminus mokytojo teisėms įgyti ir grįžo jau kaip mokytojas į Marijampolę. Mokė ir daugybę savo mokinių paskatino dirbti lietuvybei. Be kitų, laimi mums Petrą Arminą-Trupinėlį, vyskupą Staugaitį, Ksaverą Vanagėlį-Sakalauską, Tomą Žilinską.

1880 metais Marijampolės gimnazijoje buvo arti 700 mokinių, iš jų arti 80 procentų lietuvių. Lengva suprasti, kokia tai buvo palanki dirva Kriaučiūno lietuviškai veiklai. Pridėkime prie to, kad ir tarp mokytojų nemažas skaičius lietuvių buvo: gimnazijos inspektorius Andrius Botyrius, mokytojai – Vincas Staniškis, kunigas Jurgis Čėsna, Juozas Jasulaitis ir Petras Arminas. Kriaučiūno draugas Arminas-Trupinėlis paliuosuotas iš Marijampolės perkeliamas į Augustavą, kur tada lietuviškai niekas nekalbėjo. Kiek palaukus, lietuvių aistroms nurimus, iš Marijampolės iškeliamas ir Botyrius. 1887 m. iš gimnazijos atleidžiamas ir Petras Kriaučiūnas.


Pasitraukęs iš mokytojo pareigų, P. Kriaučiūnas pradeda tarnauti teismo įstaigose. Iš pradžių eina pareigas raštvedžio, o vėliau gauna Šakių apskrities III nuovados teisėjo vietą ir gyvena Plokščiuose. Gyvendamas Plokščiuose P. Kriaučiūnas susipažįsta ir net suartėja su toje pat apskrityje gyvenusiu daktaru Vincu Kudirka. Be to, tuo metu Plokščiuose dažnai svečiuodavosi žymūs mokslininkai lituanistai: prof. Bauduin de Kurtenay, prof. Niemi, Volteris ir kiti.

Po rusų-japonų karo Rusijoje – drauge ir Lietuvoje – laisvės spinduliams švystelėjus, Petras Kriaučiūnas vėl gauna progos grįžti į Marijampolės gimnaziją. 1905 m. sausio 15 d. jis paskiriamas lietuvių kalbos mokytoju. Tose pareigose jis lieka ligi pasaulinio karo pradžios. Įsisteigus Marijampolėje „Žiburio“ mergaičių progimnazijai, Kriaučiūnas kviečiamas ten mokyti lietuvių kalbos. Petras mokėjo 8 kalbas: lietuvių, lotynų, latvių, lenkų, rusų, vokiečių, graikų, prancūzų. Naudodamasis tų kalbų literatūra, P. Kriaučiūnas buvo prisirinkęs begales įvairių žinių, kurių dėstymu pritraukdavo mokinius.

1915 m., karo įkarštyje, kartu su Marijampolės gimnazija Petras Kriaučiūnas atsiduria Jaroslavlyje. Trumpos ir nelinksmos buvo čia jo gyvenimo dienos. Aštrūs šiaurės orai ir nepatogios darbo sąlygos greit susilpnina jo sveikatą. Pagyvenęs čia vos keturis mėnesius, jau prieš tai negalavęs, dabar rimtai suserga širdies liga. 1916 m. sausio 20 d. išsiskiria su šiuo pasauliu. Testamentu užrašęs savo namus Marijampolėje ir 3000 rublių Lietuvių mokslo draugijai.“


Prabėgo 169 metai nuo P. Kriaučiūno mirties. Kūnas nebuvo perlaidotas tėvynėje, kapo vieta nėra žinoma. Marijampolėje Petro Kriaučiūno vardu pavadinta viešoji biblioteka. Plokščiuose sodybos vieta įamžinta koplytstulpiu. Petro Kriaučiūno vardu pavadinta mokykla Vištytyje. Senose Marijampolės kapinėse 2000 m. jam atidengtas paminklas-kenotafas.





Parengė Tomas SUŠINSKAS




Projektą „Iš piliečio pozicijos“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas



Publikuota: 2019-03-28 10:53:03

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai