Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Naudinga

---

Šiuo metu bendras Lietuvos II pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas yra išaugęs iki daugiau nei 3, 3 mlrd. eurų.

Vis dėlto, nepaisant gerų II pakopos pensijų fondų rezultatų, neretas vis dar dvejoja, ar apsimoka savarankiškai kaupti pensijai. Apie tai, kokiais mitais labiausiai tiki kaupimo II pakopoje skeptikai ir kodėl svarbu patiems pasirūpinti būsima pensija, pasakoja „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.

„Man užteks ir valstybės mokamos pensijos“ . Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 344 eurai. Dalis pensininkų gauna ir didesnes pensijas, bet yra ir tokių, kurie turi pragyventi iš gerokai mažesnių sumų. Prognozuojama, kad 2050 metais, po trijų dešimtmečių, valstybės mokama pensija sudarys vos ketvirtadalį buvusio atlyginimo. Daug tai ar mažai? Tikrai nedaug.

„Žmonės nekaupia II pakopoje“ . Savo pensijai II pakopoje šiuo metu kaupia apie 1, 3 mln. šalies gyventojų, arba 90 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, beveik 80 proc. naujai kaupiančiųjų yra žmonės iki 40 metų amžiaus. Daugėja ir asmenų, nusprendusių kaupti maksimaliai – prašymus pasididinti kaupimą nuo 1, 8 proc. iki 3 proc. pateikė beveik 50 tūkst. žmonių. Kaupimą nutraukė ir su sukauptu asmeniniu turtu į „Sodrą“ grįžo mažiau nei 1 proc. (11, 8 tūkst.) II pakopos dalyvių. Nesunku pastebėti, kad savarankiškas kaupimas pensijai II pakopoje ir toliau išlieka patraukliu.

„Pensijų fondai nieko neuždirba, o kaupiami pinigai nuvertėja“ . Didžiausias pinigų priešas – infliacija, tad sveikintas noras įdarbinti pinigus, kad uždarbis ne tik viršytų infliacijos lygį, bet dar ir uždirbtų apčiuopiamą grąžą. Per beveik 15 metų, kiek Lietuvoje veikia II pakopos pensijų sistema, pensijų fondai kasmet vidutiniškai uždirbo po 4, 2 proc. – vidutinė metinė infliacija per visą laikotarpį buvo mažesnė nei 3 proc. Vadinasi, fondų uždarbis viršijo infliaciją, o sukauptas turtas nenuvertėjo.

„Man dar per anksti galvoti apie pensiją“ . Vienas populiarių mitų, besisukančių II pakopos skeptikų rate, yra tas, kad pensija ateis dar negreitai, ir nėra čia ko rūpintis ja iš anksto. Puiku, jeigu jums kažkada atiteks solidus palikimas, kurį paliko niekad nematytas dėdė iš JAV ar gausite nuompinigius iš investicijų į nuomojamą būstą. Tačiau ne visiems taip susiklosto gyvenime. Kaupimas II pensijų pakopoje – paprasčiausias būdas nedidelėmis įmokomis per ilgą laikotarpį užsitikrinti apie 20 proc. priedą prie būsimos pensijos. Ypač, kai vidutinė senatvės pensija yra vos daugiau nei 340 eurų.

„Kaupiant II pakopoje itin sumažėja atlyginimas“ . Kodėl mes nusprendžiame taupyti? Ruošiamės „juodai dienai“, taupome kelionei, brangesniam pirkiniui, ir taupome atsidėdami dalį pinigų nuo savo atlyginimo. Tai yra normalu ir puikiai suprantama. Tačiau kodėl tai neatrodo normalu kalbant apie savo pensiją? Mes skiriame dalį savo sunkiai uždirbtų pajamų tam, kad senatvėje turėtume pakankamai pajamų, kai jau nebegalėsime (ar nebenorėsime) dirbti. Čia į pagalbą ateina valstybė – jos mokama paskata kompensuos dalį jūsų įmokos į II pakopos pensijų fondą, o kaupiant maksimaliai galite gauti beveik 200 eurų per metus paskatą. Be to, jeigu iki šiol jūs papildomai kaupėte savo pensijai, dėl dalyvavimo II pensijų pakopoje jūsų atlyginimas nuo 2019 m. nesumažėja – kaupiant būsimai pensijai atlyginimas po mokesčių išlieka didesnis nei buvo praėjusiais metais.

„Naivu tikėtis, kad senatvėje oriai gyvensime tik iš socialinio draudimo gaunamų pajamų – tuo labiau, kai kone kasmet vis ilgėja tikėtina gyvenimo trukmė, o darbingo amžiaus žmonių skaičius mažėja. Patrauklių galimybių papildomai prisidėti prie savo pensijos yra pakankamai – geriausiai savo finansine ateitimi pasirūpinsime tik patys“, – teigia A. Grabinskė.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---