|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Aktualu
VPGT viršininkas Erlandas Armanavičius sakė, jog pareigūnai yra smulkiai išanalizavę svarbiausių ir didžiausių rajono objektų sąraše esančią informaciją.Autorės nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Kilus gaisrui viename iš garsiausių pasaulio pastatų – Paryžiaus katedroje, sujudo visas pasaulis. Daugelį sukrėtė žinia, kad didingas architektūros šedevras suniokotas dėl tokios paprastos priežasties, greičiausiai – dėl kažkieno neatsargaus elgesio restauruojant šventovės bokštą. Vis dėlto ugniagesiai į tokias nelaimes žiūri kitaip nei eiliniai gyventojai. – Žmonėms atrodo, jog bažnyčia yra Dievo namai ir jie degti negali. Tačiau praktika rodo ką kita: maldos namai dega kaip ir kiti pastatai. Per eilinius patikrinimus, kuriuos atliekame tiek rajono mokyklose, ligoninėse, tiek ir bažnyčiose, rasdavome įvairių trūkumų: tai gesintuvų nebūdavo, tai elektros instaliacija netvarkinga. Beje, pastaroji bėda senose bažnyčiose – viena dažniausių gaisrų priežasčių. Norint ją pašalinti reikia nemažai investicijų, o investuoti nori ne visi, – kalbėjo Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Erlandas Armanavičius. Anot įvairius objektus daugelį metų tikrinančio vyresn. inspektoriaus Eriko Žarskio, seniau bažnyčiose apskritai nebuvo „mados“ pirkti gesintuvus. Pareigūnams tuos pačius nurodymus įsigyti šiuos įtaisus tekdavo rašyti metų metus. Kai pasikeitė reikalavimai ir pradėtos taikyti administracinės nuobaudos, situacija kardinaliai pasikeitė: dabar jau retuose maldos namuose nerasi gesintuvo. Lietuvoje vien nepriklausomybės laikotarpiu degė 14 bažnyčių, aštuonios iš jų supleškėjo iki pamatų. Tačiau, anot E. Žarskio, kokių nors ypatingų ar papildomų reikalavimų religinės paskirties pastatams, įvairiems paveldo objektams nėra. Nuo objekto dydžio ar paskirties priklauso tik tikrinimo dažnumas. Kaip ir kitus, taip ir šiuos statinius tikrindami inspektoriai apžiūri elektros instaliaciją, kūrenimo įrenginius, gesinimo priemones, evakuacijos kelius ir pan. Be abejo, turi būti tvarkinga dokumentacija, atliekamas darbuotojų priešgaisrinis instruktažas, tačiau ne paslaptis, jog daug kur tai lieka tik formalumu. Religiniai pastatai (bažnyčios, cerkvės, koplyčios ir pan.) priklauso II objektų grupei ir yra tikrinami kas dvejus metus, bet neradus pažeidimų kitas tikrinimas gali būti atliekamas po ketverių metų. Šiai grupei priklauso ir kareivinės, kalėjimai, policijos komisariatai. Tiesa, kai kur priešgaisriniai reikalavimai kertasi su paveldosaugininkų reikalavimais – tai dar viena nemaža ne tik bažnyčių, bet ir visų Lietuvos paveldo objektų problema. Vilkaviškio PGT yra aplankas su keturiasdešimties svarbiausių ir didžiausių rajono objektų sąrašu. Čia sužymėtos visos rajono švietimo įstaigos, Vilkaviškio ligoninė, kultūros centras, globos namai, didieji prekybos centrai, stambiausios įmonės ir panašūs dideli objektai. Aplanke yra esminė informacija: išsamus objektų aprašas su pastatų išdėstymu, įvykio likvidavimo planu, atsakingų asmenų kontaktais, maksimaliu žmonių skaičiumi, elektros kirtiklių vieta, gaisrų gesinimo sistema, vandens paėmimo šaltiniais ir kitais svarbiais dalykais. Šie planai, kurie koreguojami kas keletą metų, yra ir Vilkaviškio bei Kybartų priešgaisriniuose automobiliuose. Ugniagesių pratybos, įvairios prevencinės akcijos būtinos tam, kad žmonės atkreiptų dėmesį į savo saugumą. 17-u numeriu šiame aplanke pažymėta Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra. Tai – aukščiausias mūsų rajono statinys, iki bokšto smailės siekiantis per 40 metrų. Beveik prieš šešetą metų, 2013-ųjų vasarą, aplink Vilkaviškio katedrą rikiavosi ugniagesių mašinos. Niekas nedegė – tąkart buvo surengtos ugniagesių pratybos. Iki bokšto kilo priešgaisrinės automobilinės kopėčios, kurios siekia 37 metrus. Realiai kilus gaisrui, kaip nurodyta strateginiame apraše, atskubėtų ir antros automobilinės kopėčios iš Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos. Iš viso mūsų katedros gelbėti suvažiuotų 9 ugniagesių komandos: dvi Vilkaviškio, keturios Marijampolės ir po vieną Kybartų, Sodėnų bei Pilviškių. Tiesa, savivaldybių komandų ugniagesiai aukštyje dirbti negali, tad į pastogę su kvėpavimo aparatais kopėčiomis lipti galėtų tik Vilkaviškio ir Marijampolės gelbėtojai. Per tokias ugniagesių pratybas patikrinama, ar efektyvus yra turimas konkretaus objekto įvykio likvidavimo planas, iš arčiau susipažįstama su statiniu. – Kai savo akimis pamatai, kur yra elektros kirtikliai, hidrantai ir kiti svarbūs dalykai, tada realaus įvykio metu dūmų pilnose patalpose lengviau dirbti. Tokias pratybas darome įvairiuose svarbiuose objektuose. Be abejo, jos naudingos ne tik mums, bet ir patiems darbuotojams, kurie iki tol tik teoriškai žino, o neretai ir visai nežino, ką turėtų daryti nelaimės atveju, kas už ką yra atsakingas, – pasakojo E. Armanavičius. Pratybos, įvairios prevencinės akcijos, anot ugniagesių, būtinos tam, kad žmonės atkreiptų dėmesį į savo saugumą. – Deja, rūpintis priešgaisrine sauga pastato šeimininkai palieka ugniagesiams. O kartais net džiaugiasi, kai neateiname patikrinti, nes bijo būti nubausti, – šypteli E. Žarskis. Šiemet gelbėtojai dažnai lankosi rajono gyventojų namuose. Gyvenamieji būstai priskirti žemiausiai IV kategorijai ir tikrinti jų nėra privaloma. Tai žinodami žmonės ne visada noriai atveria duris pareigūnams, ypač bijodami, jog bus nubausti dėl netvarkingos elektros įrangos, nepritaisytų dūmų detektorių. Vis dėlto prevencija besirūpinantys ugniagesiai sako, kad kol kas gyventojų nebaudžia, tik geranoriškai pataria, kaip apsisaugoti nuo ugnies. Tiesa, kai kur nors įvyksta didelė nelaimė, žmonės sunerimsta. – Kovo pabaigoje degė namas Alvite. Po šio gaisro lankėmės pas alvitiečius: žmonės į priešgaisrinę saugą jau žiūrėjo visai kitaip, ugniagesius mielai priėmė ir jų klausėsi, – pasakojo E. Armanavičius. Netrukus, gegužės 4 d., bus minima ugniagesių globėjo Šv. Florijono diena. Ta proga gegužės 1–5 d. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba rengia akciją „Svečiuose pas ugniagesius“ ir organizuoja atvirų durų dienas. Rajono gyventojai, moksleiviai kviečiami iš anksto susiplanuoti ir apsilankyti tarnyboje, susipažinti su ugniagesių gelbėtojų veikla. Tačiau gelbėtojai sako, jog gyventojus priimti ir patarti jiems priešgaisriniais klausimais pasirengę visada. Svarbiausia, kad žmonėms patiems rūpėtų gyventi saugiai.
Galerija: Priešgaisrinė sauga
Publikuota: 2019-05-02 10:15:05 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kūno kultūros mokytoja: „Bijau bandyti naujas sporto šakas“ * Nurodymui pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Taryba nepakluso * Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: kam atiduosime savo balsą? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|