|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2019-05-06 16:05
Ąžuolyną sodino talkininkai iš visos Lietuvos.Romo ČĖPLOS nuotr.
Atgimimo aušroje, 1988-ųjų rudenį, susitikę vilniečiai – Projektavimo instituto inžinierius Vitalius Stepulis, Vilniaus pedagoginio instituto docentas Algimantas Kepežėnas ir Vilniaus universiteto docentas Vygandas Čaplikas – svarstė, kaip įprasminti visuotinį tautos pakilimą. Buvo nuspręsta sodinti ąžuolyną, nes ąžuolas nuo senovės lietuviui yra kaip vienybės ir dvasios stiprybės simbolis. Ąžuolynui sodinti ėmė burtis iniciatyvinė grupė, pradėta ieškoti jam tinkamos vietos. Tų pačių metų lapkričio 4 dieną Kauno gamybinio susivienijimo „Drobė“ savaitraštyje pasirodė Rimos Lipšienės raginimas atgaivinti Lietuvos tautinio atgimimo tėvo Jono Basanavičiaus gimtąją sodybą, o lapkričio 23-iąją Ožkabaliuose buvo viešai paminėta patriarcho gimimo diena. Šios dvi iniciatyvos turėjo lemiamos įtakos galutiniam apsisprendimui Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną sodinti Ožkabaliuose. Ąžuolyno sodinimo iniciatyvinė grupė: V. Stepulis, A. Kepežėnas, V. Čaplikas, taip pat Kęstutis Labanauskas, Rimantas Krupickas, Vladas Markauskas ir Romas Survila – ėmėsi žygių, kad ąžuolynas būtų sodinamas Bartninkų apylinkėse, Ožkabaliuose. 1989 m. sausio 9 d. vieta buvo galutinai patvirtinta. Kovo 29-ąją į Ožkabalius atvykę trys iniciatyvinės grupės nariai paruošė vietą talkai: pažymėjo kelius, giraičių ribas, pasodino pirmuosius ąžuoliukus. Kovo 31 d. medelių pasodino vilkaviškiečiai. Ąžuolynas buvo pasodintas per tris savaitgalius – 1989-ųjų balandžio 1, 8 ir 15 dienomis. Tuomet atrodė, kad sodinti Tautinio atgimimo ąžuolyno suplaukė visa Lietuva: į talkas buvo susirinkę apie 3500 sodintojų iš visų šalies kampelių. Pradėjus sodinti Ąžuolyną buvo imtasi ir pačios Jono Basanavičiaus sodybos atstatymo darbų. Projektą parengti ėmėsi sodybų restauravimo architektė Živilė Mačionienė, darbams pradėti Kauno gamybinis susivienijimas „Drobė“ paaukojo 100 tūkst. rublių. 1991 m., minint J. Basanavičiaus 140-ąjį gimtadienį, buvo atstatytas gyvenamasis namas ir klėtis, parengta patriarcho gyvenimą ir veiklą atspindinti ekspozicija. Vėliau atkurta karvidė, sodybos kluonas su pelude, rūsys ir kiaulidė. Ąžuolynas kasmet ne tik augo, bet ir didėjo. Dabar vietoj planuotų 27 hektarų jis užima 40 hektarų plotą. Įvairūs medeliai ir krūmai Ąžuolyne susodinti giraitėmis – jų yra keturiolika. 1990 m. kovo 11 d. atkurtai Lietuvos Nepriklausomybei ant aukščiausios apylinkės kalvos buvo pasodinta 11 ąžuoliukų. Represijų aukų giraitė mena po pasaulį išblaškytus, Lietuvoje ir Sibiro platybėse kalintus bei nukankintus tautiečius; čia 1991-ųjų pavasarį pasodinta 13 ąžuoliukų ir 1 liepaitė Sausio 13-osios aukoms; rudenį pasodinti medeliai ir žuvusiesiems Medininkuose. Tautos atminties giraitėje auga ąžuoliukai mūsų tautą žadinusiems ir ją garsinusiems žmonėms, Lietuvos prezidentams. Ošia Pasaulio lietuvių, Knygnešių, Tautos vienybės, Baltų, Jaunimo, Vilkaviškiečių giraitės. Pietinėje Ąžuolyno dalyje beržų žiedas simbolizuoja tautinio atgimimo Sąjūdį. 1995 metais buvo pradėti sodinti ir tebesodinami medeliai Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatams. 1998 metais pasodintos Vasario 16-osios valstybės atkūrimo ir Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo aktų signatarų giraitės. 2014 metais švenčiant Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno 25-ąsias metines atsirado pirmas ąžuolų guotas Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti. Per keturias pavasarines talkas buvo pasodinti Sūduvos, Aukštaitijos, Mažosios Lietuvos, Žemaitijos ir Dzūkijos guotai. Šalia ąžuolų atsirado kitų medžių ir krūmų, nes ąžuolams reikalinga įvairių augalų draugija. Per 2017 metų pavasarinę talką užbaigus sodinti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio giraitę, Tautos atgimimo ąžuolynas galutinai baigtas sodinti. Išaugęs ir suvešėjęs Ąžuolynas šiandien yra tapęs gražiu gamtos prieglobsčiu. Ne veltui dar 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 612 jam suteiktas kultūros paminklo statusas. Kiekvieną pavasarį čia organizuojamos sodintojų sueigos ne vien medžiams sodinti. Šį didžiulį želdyną reikia prižiūrėti ir puoselėti, aplankyti kažkada sodintą savo medį. Ąžuolynas auga prižiūrimas, tad jo sumanytojams ir sodintojams tereikia džiaugtis ir grožėtis šia nepaprasta žmonių savastimi tapusia vieta. Ąžuolyną ir Jono Basanavičiaus gimtinę prižiūrinčio Lietuvos nacionalinio muziejaus bendruomenė gegužės 11 d., 12 val., visus kviečia atvykti į jubiliejinį – 30-ąjį – Ąžuolyno gimtadienį. Šventės lankytojus pasitiks Kybartų kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Kybartai“ (vad. Donatas Ziegoraitis). Bus surengta teatralizuota ekskursija po Atgimimo ąžuolyną, kur jūsų lauks įdomūs pasakojimai. Šventę papuoš Vilkaviškio kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvo „Lelija“ (vad. Irena Šunokienė) šokiai, Marijampolės folkloro ansamblio „Žibinyčia“ (vad. Žydrūnas Rutkauskas) muzika ir dainos. Skanausime dilgėlių sriubos, o šventę baigsime bendrais pasidainavimais, prisiminimais, pašnekesiais prie girininkų užkurto laužo ir mėgausimės ant jo išvirta tradicine Basanavičynės gilių kava. Renginį ves šmaikščioji muzikologė Zita Kelmickaitė. Rūta VASILIAUSKIENĖ Jono Basanavičiaus gimtinės vedėja Projektą „Iš piliečio pozicijos“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Galerija: Ąžuolynas
Publikuota: 2019-05-06 16:05:04 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|