Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kūryba

---

Po pertraukos Vilkaviškio kultūros centre vėl eksponuojami Vaikų ir jaunimo centro jaunųjų fotografų būrelio darbai. Šįmet portretų parodą surengė vadovo Jono Juškevičiaus mokinė Deimantė Čėsnaitė.

Būrelio vadovas, pristatydamas savo ugdytinės fotografijas, gyrė merginą, kuri per ketverius metus „pribrendo“ personalinei parodai. J. Juškevičius pasakojo apie būrelio kasdienybę, apie visų kartu leidžiamus vakarus, švenčiamus gimtadienius. Pasak vadovo, vaikams čia – tarsi antrieji namai.

„Mes esame įsikūrę kultūros centro patalpose, tad savo darbais stengiamės papuošti jo sienas. Tikiuosi, kad lankytojams patiks Deimantės portretai, kurie yra ne tik išraiškingi, bet ir iškalbingi“, – sakė J. Juškevičius.

Pati Deimantė prisipažino, jog fotografiją būrelyje jaukinosi dvejus metus.

„Fotografija susidomėjau nuo 15 metų ir būrelį lankau jau ketverius metus, tačiau pirmuosius dvejus čia ateidavau tik tam, kad pabūčiau su draugais. Žinoma, per užsiėmimus išklausiau didžiulį kiekį teorijos, gavau žinių. Turėjau daug hobių, bet prieš dvejus metus supratau, kad fotografuoti labai noriu ir tai man sekasi geriausiai. Aišku, atėjusi į būrelį net nesvajojau, jog kažkada surengsiu personalinę parodą, tačiau dabar jau žinau, kad kai daug dirbi, viskas yra įmanoma“, – kalbėjo Deimantė.

Turėjau daug hobių, bet prieš dvejus metus supratau, kad fotografuoti labai noriu ir tai man sekasi geriausiai.

Dėl jos nuolatinio darbo prie kompiuterio, kai merginai reikėdavo atrinkti ir retušuoti nuotraukas, pyko mama. Jai atrodė, jog Deimantė nieko naudingo ten nedaro. Tačiau pamačiusi kultūros centre eksponuojamus dukros darbus moteris net susigraudino. Pilni gyvybės portretai sužavėjo dar ir dėl to, kad keliuose įamžinta mažoji Deimantės sesutė, kurios vyresnėlė ne kartą prašė būti modeliu. Po parodos sesė pareiškė norą vieną iš nuotraukų pasikabinti savo kambaryje.

Šiuo metu „Aušros“ gimnazijos 12 klasę baigianti mergina juokėsi, jog pastaruosius dvejus metus, kai ji pradėjo daug fotografuoti, net „vadovėlis“ (taip jau daugiau nei ketvirtį amžiaus ugdytiniai vadina vadovą J. Juškevičių – aut. past.) įsiminė jos vardą, nors anksčiau kažkodėl vadindavo Gintare. Tiesa, šiuo metu būrelyje iš daugiau nei trisdešimties ugdytinių yra tik keletas vaikinų, tad vadovui gana sunku atsiminti visų merginų vardus. Ne taip, kaip prieš kokį dešimtmetį, kai būrelyje mokėsi visas būrys gabių Tomų (T. Kauneckas, T. Bauras, T. Juodaitis, T. Juškaitis). Tuomet šis vardas buvo tapęs savotišku gero fotografo sinonimu. Užtat vadovas labai gerai atsimena visų darbus. Kalbėdamas apie Deimantės parodą jis taip pat galėjo ilgai pasakoti, kiek kuris kadras retušuotas, kiek kartų daryti atspaudai, kol rezultatas tenkino visus. Primygtinai prašęs Deimantę surengti savo parodą, į darbų atranką vadovas beveik nesikišo. Vaikai rinko nuotraukas pasitardami vienas su kitu. Tiesa, J. Juškevičius pripažino, jog vieną portretą jis vis dėlto tyliai pakeitęs į neretušuotą, nes taip jam buvę gražiau...

Susirinkusiems Deimantės pasveikinti šeimos nariams, mokytojams, draugams ir artimiesiems J. Juškevičius sakė galįs pasidžiaugti, kad dabar būreliui gyventi ir rengti darbų parodas tapo daug lengviau, nes mokinio krepšelį jau keletą metų gauna ir neformaliojo vaikų švietimo būreliai. Tad už savo pinigus jau buvo galima įsigyti ir aparatūros, ir sumokėti už nepigių didelio formato nuotraukų gamybą. Būrelis net turi įsigijęs nebrangų droną.

Paroda gėrėjosi ir autorę sveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė, Deimantės dailės mokytoja Reda Viktažentienė, o mūsų miesto simbolis – dailininkas Vladas Markūnas net pasigailėjo, kad netapo vienu iš modelių, kaip kažkada juo buvo T. Juškaičiui. Menininkas sakė, jog mielai papozuotų merginai, jei ši turėtų sumanymą nufotografuoti ir sukurti ne tik jaunų žmonių portretų.

Deimantę sveikino ir būrelio draugai. Ilgai dar pirmojo aukšto fojė netilo jaunimo juokas, skambėjo Ričardo Makūno atliekama klasikinės gitaros muzika, visi vaišinosi užkandžiais ir arbata.

Galerija: Paroda

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---