Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

---

Viktorija Dičpinigaitienė, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vyr. specialistė

Lietuvos banko nuotr.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje plačiai analizuojama pensijų fondų grąžos, rinkų pakilimai ir nuosmukiai, įmokų dydžiai ar pensijų kaupimo bendrovių taikomi mokesčiai. Daugybė nuomonių, sudėtingų žodžių, protingų frazių ir samprotavimų. Komentarai, be abejonės, dar „turiningesni“. Sklando daugybė mitų, nesuprastos ar neteisingos informacijos, apstu konsultantų ir finansų patarėjų, bandančių įrodyti savo tiesą ar parduoti platinamą produktą. Ir visa šitai sukuria įspūdį, kad tai taip sudėtinga, jog eilinis žmogus to suvokti negali. Tačiau, kad ir kaip būtų, ši sistema yra kur kas suprantamesnė, jei į ją pažiūrėsime paprastai. Juk pensijų sistema svarbi kiekvienam iš mūsų, tad ir suprasti ją privalome kiekvienas.

Lietuvoje egzistuoja trijų pakopų pensijų sistema: valstybinis socialinis draudimas, II pakopos pensijų fondai bei III pensijų pakopos produktai, kurie skirti lėšų kaupimui senatvei ( žr. paveikslą po straipsniu ). Verta trumpai apžvelgti, kuo išsiskiria kiekviena pakopa ir kokios yra pastarosios pensijų pertvarkos naujovės.



I PAKOPA laikomas valstybinis socialinis draudimas („Sodra“) – einamųjų mokėjimų principu pagrįsta sistema. Paprastai tariant, tai reiškia, kad iš dirbančių asmenų šiuo metu surenkamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (skirtos senatvės pensijai) ir tie pinigai padalijami esamiems pensininkams. Kai į pensiją išeis dabartiniai dirbantys asmenys, jiems pensiją iš „Sodros“ mokės jų vaikai, kurie tuo metu dirbs ir mokės valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Kaip visi žinome, mūsų visuomenė sensta ir daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kuriuos reikia išlaikyti. Šiuo metu 100 dirbančių asmenų turi išlaikyti apie 30 pensinio amžiaus žmonių, o po 20–30 metų gali būti taip, jog išlaikomų senjorų jau bus ne 30, o 50 ar net 60. Todėl buvo imta svarstyti: ką būtų galima padaryti, kad mūsų vaikams nereikėtų nešti tokios didelės naštos. Buvo prieita prie išvados, jog dėl pensijos kaupimo prisiimti atsakomybę turi kiekvienas asmuo, tad ir kaupti pensijai reikia kiekvienam žmogui asmeniškai.



II PAKOPA. 2004 m. buvo įvykdyta struktūrinė pensijų sistemos pertvarka ir Lietuvoje pradėjo veikti pensijų fondai. Pradžioje juose buvo kaupiama tik dalis lėšų, kurias darbuotojai mokėdavo kaip socialinio draudimo įmokas, t. y. asmens darbdavys pervesdavo įmokas į „Sodrą“, o „Sodra“ jų dalį – į asmens pensijų fondą. Tokiu būdu tie pinigai tapdavo ne pensijomis tuometiniams pensininkams, o to asmens turtu, skirtu prisidurti prie senatvės pensijos, kai jos sulauks.

Tačiau laikui bėgant imta svarstyti, kad tų lėšų bus sukaupta per mažai. Pasaulinė finansų krizė šias abejones dar labiau sustiprino. Todėl 2013 m. buvo įvykdyta dar viena reforma ir nuspręsta, jog tiems žmonėms, kurie nuo savo atlyginimo asmeniškai dar norėtų pervesti į savo fondo sąskaitą 2 proc., valstybė kaip paskatinimą taip pat skirtų 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Tokiu būdu žmonės buvo skatinami taupyti ateičiai. Tuo metu (2013 m.) buvo leista apsispręsti: kas norėjo, galėjo grįžti su visais nuo 2004 m. sukauptais pinigais į „Sodrą“, kiti galėjo kaupti kaip ir iki tol (2 proc. nuo darbdavio pervedamų įmokų „Sodrai“, patys papildomai savo pinigų nekaupti, kitaip vadinamu „2+0+0“ kaupimu), o kas norėjo – pradėjo mokėti papildomas įmokas, ir šie asmenys gavo iš valstybės paskatą (vadinamuoju maksimaliu „2+2+2“ kaupimu).

Vis dėlto daug ką ėmė bauginti tai, kad dėl šio kaupimo mažėja „Sodros“ pensija, t. y. mažėja sukauptų taškų skaičius (daugiau informacijos apie tai galite rasti „Sodros“ interneto svetainėje https://www.sodra.lt/kaip-apskaiciuojama-pensijos-verte).

Taigi nuo 2019 m. drauge su nauja mokesčių reforma įsigaliojo dar viena pensijų sistemos pertvarka.

Dabar iš sumažėjusių valstybinio socialinio draudimo įmokų „Sodra“ nebepervedinėja 2 proc. į pensijų fondą (dėl to „Sodros“ pensija nemažėja), o žmonės gali nuo padidėjusio atlyginimo „ant popieriaus“ į pensijų fondą mokėti po 3 proc. ir valstybė pasiruošusi prisidėti dar 1, 5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (daliai asmenų yra taikomas pereinamasis laikotarpis, kai galima mokėti mažesnes įmokas, kol palaipsniui jos užaugs iki šių maksimalių dydžių).

Verta paminėti, jog kaip ir 2013 m., taip ir 2019 m. yra sudaryta galimybė norintiesiems grįžti į „Sodrą“ su visais sukauptais pinigais. Tokiu būdu atkuriami prarasti „Sodros“ pensijos taškai, kurie buvo prarasti kaupiant nuo 2004 m., tačiau suma, kuri viršija sumokėtas įmokas, ar lėšos, kurias dalyvis mokėjo asmeniškai, nėra grąžinamos. Taip pat galima stabdyti kaupimą, t. y. palikti jau sukauptą turtą fonde, tačiau daugiau įmokų nebemokėti. Tokiu būdu prarasti „Sodros“ pensijos taškai nėra atkuriami, bet sukauptas turtas lieka dalyvio asmenine nuosavybe.

III PAKOPA. Šios pakopos pensijų fondai taip pat pradėjo veikti nuo 2004-ųjų, tačiau jie yra visiškai savanoriško pobūdžio. Žmonės, norintys ateityje užsitikrinti didesnę pensiją, gali papildomai mokėti įmokas ir į III pakopos pensijų fondus, tokiu būdu papildomai taupydami senatvės pensijai.

Nuo II pakopos pensijų fondų jie skiriasi tuo, kad įmokos į šiuos fondus nesusijusios su asmens darbo užmokesčiu: kiek žmogus nori, tiek jis gali ir kaupti. Nori mokėti po 20 Eur per mėnesį – gali tai daryti, jeigu nori į fondą pervesti 500 Eur ir po to kelerius metus nieko nemokėti – taip pat gali taip daryti. Kitaip tariant, III pakopos pensijų fondas yra laisvas asmens kaupimas, neįpareigojantis periodiškai pervedinėti tam tikrą lėšų dalį (nors toks būdas vis tik yra rekomenduotinas).

Paminėtina, jog prie III pensijų pakopos priskiriamas ir investicinis gyvybės draudimas ar kiti kaupimo pensijai būdai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad III pakopos kaupimas pensijai yra neprivalomas ir yra savanoriško pobūdžio.



Viktorija DIČPINIGAITIENĖ

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vyr. specialistė



(Bus daugiau)

Galerija: Trijų pakopų pensijų sistema

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---