Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2019-05-27 17:44
Viktorija Dičpinigaitienė, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vyr. specialistė Lietuvos banko nuotr. Svarbu žinoti: kas sudaro pensijų fondą ir kas yra pensijų fondo vienetai?
(Tęsinys. Pradžia Nr. 39)
Praeitą kartą trumpai apžvelgėme pensijų sistemą Lietuvoje. Ją sudaro trys pakopos: valstybinis socialinis draudimas, pagrįstas einamaisiais mokėjimais, II pakopos pensijų fondai bei III pensijų pakopos produktai, kurie skirti savanoriškam lėšų kaupimui senatvei. Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kaip mūsų įmokos į II pakopos pensijų fondus tampa pensijų fondo vienetais ir kodėl keičiasi fondo vieneto kaina.
Kas yra pensijų fondas?
Paprastai tariant, pensijų fondas yra žmonių pinigai, sudėti į vieną „krepšį“, kurį laiko, prižiūri, kad tie pinigai neišbyrėtų ir dar augtų, pensijų kaupimo bendrovė. Jas Lietuvoje turime penkias: UAB „Luminor investicijų valdymas“, UAB „INVL Asset Management“, UAB „SEB investicijų valdymas“, UAB „Swedbank investicijų valdymas“ ir UAGDPB „Aviva Lietuva“. Svarbu paminėti, kad pati bendrovė savo asmeninių pinigų nededa į tą patį „krepšį“ (žr. paveikslą), kuriame yra to pensijų fondo dalyvių pinigai, – jie yra visiškai atskirti. Todėl jei bendrovė bankrutuotų, žmonių pinigai, kurie guli jų „krepšyje“, t. y. pensijų fonde, niekur nedingtų ir niekas jų negalėtų paimti, nes tai nėra tos bendrovės asmeninis turtas.
Kas sudaro pensijų fondą?
Kaip žinome, mūsų pinigai rytoj turės mažesnę vertę, nes augant kainoms pinigų vertė mažėja, t. y. už 1 Eur šiandien galime nusipirkti porciją ledų, tačiau po metų už tą 1 Eur galėsime nusipirkti jau tik pusę porcijos, nes ledų kaina auga. Šis reiškinys, kuomet kainos auga, vadinamas infliacija. Taigi tam, kad infliacija „nesuvalgytų“ žmonių į jų „krepšį“ dedamų pinigų, bendrovės investuoja tas lėšas, kad to turto vertė ne tik kad neprarastų savo vertės, bet dar ir didėtų. Taigi už dalyvių pinigus yra perkamos akcijos, obligacijos ar kitos finansinės priemonės. Šių finansinių priemonių kainos kas dieną gali kisti, dėl to ir viso fondo turto vertė gali keistis.
Panagrinėkime paprastą pavyzdį. Jūs už 100 Eur nusipirkote paveikslą ir tikitės, kad jo kaina augs, todėl galėsite jį ateityje brangiau parduoti. Kasdien sekate kainas, už kiek tą paveikslą galėtumėte kam nors parduoti. Tarkime, pasiūlote jį pirkti savo draugui jau kitą dieną po pirkimo. Draugas pasako, kad nupirktų už 90 Eur. Taigi Jūsų turimo turto vertė rinkoje tą dieną yra 90 Eur. Tačiau dar kitą dieną atsikrausto nauji kaimynai, kuriems tas paveikslas labai patinka ir jie pasiūlo 120 Eur – tą dieną Jūsų turimo turto vertė pakyla iki 120 Eur. Kai kaina pasirodo tinkama, Jūs galite tą paveikslą parduoti.
Svarbu paminėti, kad bendrovė turi teisę imti iš Jūsų mokestį už tai, kad valdo Jūsų lėšas ir siekia jas padidinti. Šis mokestis yra nustatyto dydžio, kaip tai reglamentuoja Pensijų kaupimo įstatymas. Kitas išlaidas (pvz., atidaryti pensijų fondui banko sąskaitą, mokėti už ją mokesčius, pirkti ar parduoti vertybinius popierius, už kuriuos taip pat imamas tam tikras mokestis, mokėti audito išlaidas ir t. t.) valdymo įmonė turi sumokėti iš savo lėšų, nes nuskaičiuoti iš dalyvių šių mokesčių bendrovei neleidžia įstatymas. Taigi pensijų fonde dalyvių turtui taikomas vienintelis turto valdymo mokestis. Kasmet šis mokestis mažės (2019 m. – 0,8 proc., 2020 m. – 0,65 proc.), kol 2021 m. pasieks tik pusę procento per metus nuo Jūsų turimo turto pensijų fonde.
Valdymo mokestis.
Kaip šį mokestį suprasti paprasčiau ir susieti su visu pensijų fondo turtu? Grįžkime prie pavyzdžio su paveikslu. Įsivaizduokite, kad Jūs baiminatės, jog kol ieškosite, kam tą paveikslą parduoti, jį iš Jūsų pavogs, todėl padedate jį saugoti į banko saugyklą. Bankas Jums sako, kad saugojimas Jums kainuos 10 proc. per metus ir bus skaičiuojamas kiekvieną darbo dieną (taigi jei per metus darbo dienų yra 251, tai per dieną nuo tos dienos Jūsų turimo paveikslo vertės bus nuskaičiuojama po 0,04 proc.). Tokiu būdu, jei vieną dieną Jūs paveikslą galite parduoti už 90 Eur, Jūsų turto vertė tą dieną tampa 89,96 Eur (90 Eur padauginame iš 0,04 proc. ir gauname 0,04 Eur). Kuomet kitą dieną kaimynai Jums pasiūlo už šį paveikslą 120 Eur, Jūsų turto vertė tampa ne 120 Eur, o 119,91 Eur (nes už pirmą dieną bankui jau sumokėjote 0,04 Eur, už antrą dieną sumokate dar 0,05 Eur, iš viso prarandate 0,09 Eur). Kodėl antrą dieną sumokate daugiau? Nes išaugus Jūsų turto vertei iki 120 Eur, bankas pasiima didesnį mokestį (t. y. 0,04 proc. nuo tos dienos turimo turto, šiuo atveju nuo 120 Eur).
Taigi išsiaiškinome, kad fonde yra laikomas dalyvių turtas ir jis kas dieną keičia savo vertę dėl to, kad keičiasi fonde nupirkto turto vertė, todėl kas dieną nuo turimo turto nuskaičiuojamas mokestis už to turto valdymą. Toliau pažiūrėkime, kaip tas bendras turtas, kurį sudaro akcijos, obligacijos, kt. vertybiniai popieriai, padalijamas visiems dalyviams, kurie laiko pinigus tame „krepšyje“ ir kaip bendrovė paskaičiuoja, kiek to turto priklauso kiekvienam dalyviui.
Pensijų fondo vienetai.
Gavę pensijų fondų metines ataskaitas jose matote savo turtą vienetais ir taip pat šių vienetų vertę paskutinės metų dienos kaina (pvz., Jūsų turtą sudaro 1000 vnt., kurių vertė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 1,01 Eur, tokiu būdu Jūsų turto vertė metų pabaigoje sudaro 1 010 Eur). Kaipgi Jūsų įmokos tampa šiais pensijų fondo vienetais?
Tam, kad bendrovė žinotų, kiek koks žmogus pensijų fonde sukaupė turto, ji tam žmogui priskiria pensijų fondo vienetus. Pavyzdžiui, vieną dieną pensijų kaupimo bendrovė Jums sako, kad vieną fondo vienetą ji parduoda už 1 Eur. Jūs pamąstote ir nusprendžiate, kad visa Jūsų 100-o draugų kompanija nori ten kaupti lėšas pensijai. Taigi kiekvienas iš Jūsų pasirašote sutartį su šia bendrove ir, tarkime, į tą fondą atvedama po 1000 Eur (techniškai tą pinigų pervedimą atlieka Jūsų darbdavys, kuris skaičiuoja Jums atlyginimą, ir „Sodra“, kuri šias lėšas perveda į pensijų fondą, bet lėšų savininkas esate Jūs). Pensijų kaupimo bendrovė gavusi šiuos 100 000 Eur Jums su draugais išleidžia 100 000 fondo vienetų (kurių kaina yra 1 Eur). Taip pensijų fondo turtas padalijamas į vienetus, kurie tampa Jūsų nuosavybe.
Kaip jau minėjau, visas pensijų fondų turtas (pagal pavyzdį – 100 000 Eur) yra investuojamas į akcijas, obligacijas ir kt. Kadangi šių vertybinių popierių kainos rinkoje kinta, yra nurašinėjami mokesčiai (prisiminkime pavyzdį su paveikslu), todėl kinta ir pensijų fondo vieneto kaina, nes viso turto vertė padalijama iš visų vienetų ir taip gaunama vieno vieneto kaina.
(Bus daugiau)
Galerija: Pensijų fondas
Publikuota: 2019-05-27 17:44:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Kūno kultūros mokytoja: „Bijau bandyti naujas sporto šakas“ * Nurodymui pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Taryba nepakluso * Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: kam atiduosime savo balsą? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Ar vartotinas žodis „piaras“? Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Statistika
|