Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

---

Kraštiečiui Robertui Chmieliauskui, siekusiam iškovoti pagrindinę varžybų taurę, kartais per dieną tekdavo sužaisti net po tris dvikovas.

Nuotr. iš asmeninio albumo

Vilkaviškietis Robertas Chmieliauskas nuo pat mažens žavisi sportu ir be aktyvaus laisvalaikio neįsivaizduoja savo gyvenimo. Airijoje gyvenantis vyras neseniai pateko į šios šalies sporto istoriją – laimėjo vieną iš didžiausių lauko teniso turnyrų, už savo nugaros palikęs ne vieną dešimtį kitų atletų.

Ieškojo geresnio gyvenimo

Pirmą kartą į Airiją Robertas išvyko dar 2005 metais. Iki tol jis dirbo ir gyveno Vilniuje. Vis dėlto gyvenimas nuo algos iki algos vyro netenkino, todėl gavęs pasiūlymą įsidarbinti Airijoje esančioje plastikinių ir elektroninių automobilių detalių gamykloje pernelyg ilgai nedvejojo. Nors toli nuo gimtinės vilkaviškiečiui sekėsi visai neblogai, tačiau ilgainiui ta pati rutina, dažnas ir ilgai nesibaigiantis lietus bei didėjantis gimtinės ilgesys R. Chmieliauską vertė vis dažniau galvoti apie Lietuvą. 2013 metais jis apsisprendė visam laikui sugrįžti į tėvynę. Bent jau tuo metu taip manė...

„Deja, grįžęs vėl patekau į tą pačią sistemą, iš kurios anksčiau stengiausi pabėgti. Vėl ėmiau gyventi nuo algos iki algos. Tai manęs netenkino. 2016 metais su drauge Jovita antrą kartą išvykome į Airiją. Meluočiau, jei sakyčiau, kad nepasiilgstu Lietuvos, bet dirbdamas Airijoje nesuku galvos, kaip pragyventi. Čia galime visiškai save realizuoti visose srityse, turime pakankamai laiko pomėgiams, per atostogas galime ilsėtis bet kurioje pasaulio šalyje“, – pasakojo Robertas.

Jis juokavo, kad Airijoje pamiršti Lietuvos neleidžia kiti tautiečiai, kurių vilkaviškiečio aplinkoje – itin daug. R. Chmieliauskas nėra vienintelis savo šeimos atstovas, gyvenantis užsienyje. Jo sesuo Sondra jau seniai įsikūrusi Amerikoje, o brolis Edvardas – Kinijoje. Visi kartu pas Vilkaviškyje gyvenančius tėvus paskutinį kartą buvo susirinkę daugiau nei prieš 15 metų – 2003-iaisiais.

„Dabar mus suburia tik visagalė „Skype“ programėlė“, – teigė pašnekovas.



Sportas – nuo mažų dienų

Tiek anksčiau gyvendamas Lietuvoje, tiek dabar Airijoje, Robertas nepamiršta vienos savo aistros – sporto. Jis nuo 6 metų lankė futbolo treniruotes, vėliau žaidė krepšinį, tinklinį, ledo ritulį, biliardą, smiginį. Kaip juokavo pats kraštietis, jei kokia nors sporto šaka ir neužsiiminėdavo, tai stebėdavo per televizorių. Įskiepyti meilę sportui vilkaviškietis bandė ir jaunajai kartai – kurį laiką dirbo kūno kultūros mokytoju.

Nors dauguma kraštiečių Robertą prisimena kaip gerą futbolininką, jis pats dabar koncentruojasi į kitą sporto šaką. Visą jo laisvalaikį yra užvaldęs lauko tenisas.

„Tenisu susižavėjau dar vaikystėje. Turėjau ir savo idealus. Labiausiai patiko stebėti amerikiečio Andre Agassi ir šveicarės Martinos Hingis žaidimą. Būtent jie ir įkvėpė išbandyti šią sporto šaką. Anksčiau Vilkaviškyje buvo nemaža problema gauti ne tik teniso raketę, bet ir rasti kortus, kuriuose būtų galima treniruotis. Bet kai yra didelis noras, problemas kažkaip pavyksta išspręsti. Prisimenu, kažkur su draugais suradome asfaltuotą aikštelę, vietoje teniso tinklo pasikabinome tinklinio tinklą, šonines linijas subraižydavome paprasčiausiomis plytomis ir žaisdavome.

Nors tenisą labai mėgau, bet pamažu mano gyvenimą užvaldė futbolas. Žaisdamas jį pradėjau uždirbti ir šiek tiek pinigų, tad tenisą kuriam laikui buvau apleidęs. Dabar to šiek tiek gailiuosi, nes manau, kad jei būčiau turėjęs geras sąlygas treniruotis, galėjau nemažai pasiekti“, – svarstė pašnekovas.



Pateko į lauko teniso istoriją

Apsigyvenęs Airijoje Robertas vėl ėmė daugiau laiko skirti lauko tenisui. Jis netgi tapo Klermoriso miestelio, kuriame gyvena, teniso klubo nariu, nuolat ėmė dalyvauti įvairiuose turnyruose. Iki šių metų vilkaviškietis buvo laimėjęs penkis skirtingus turnyrus, įsimintiniausias apdovanojimas – vakarinės Airijos provincijos, Konachto, lygos trofėjus, iškovotas pernai.

Vis dėlto didžiausią karjeros pergalę netrukus 43-iąjį gimtadienį švęsiantis R. Chmieliauskas iškovojo visai neseniai. Jis tapo šių metų Vakarų Airijos čempionato nugalėtoju ir pateko į šios šalies lauko teniso istorijos metraščius. Tai yra vienas iš didžiausių lauko teniso turnyrų toje šalyje.

Skirtingose kategorijose varžėsi per 200 sportininkų iš įvairių šalių: Airijos, Anglijos, Prancūzijos, Lenkijos, Čekijos, Rumunijos, Slovakijos, Brazilijos, Indijos, Vengrijos, Filipinų ir kt. Robertas buvo vienintelis lietuvis turnyre. Jis kovojo ne tik vyrų vienetų, bet ir vyrų dvejetų kategorijoje. Turnyras vyko vieno minuso sistema – sportininkui, pralaimėjusiam vieną dvikovą, tekdavo trauktis iš varžybų.

„Čempionas turėjo paaiškėti per tris dienas. Kadangi dar varžiausi ir vyrų dvejetų kategorijoje, tai per dieną tekdavo sužaisti net tris dvikovas. Tai pareikalavo be galo daug fizinių jėgų. Be to, iki turnyro vietos pirmyn ir atgal kasdien automobiliu važiuodavau po 3 valandas, tad namuose miegui laiko beveik nebūdavo. Net pats nesuprantu, iš kur turėjau jėgų finalui“, – su šypsena svarstė kraštietis.

Pakeliui į finalą jis įveikė Šiaurės Airijos, Ispanijos, Prancūzijos bei Anglijos atstovus. Pati sunkiausia kova vyko su ispanu. Tuomet lietuvis pirmajame sete nesugebėjo pasipriešinti savo varžovui ir pralaimėjo 0:6. Antrajame sete Robertui pavyko reabilituotis, todėl buvo žaidžiamas vadinamasis „tie-break‘as“ iki 10 taškų bei dviejų taškų persvaros. Sunkiausia akimirka Robertui buvo, kai jis atsiliko rezultatu 6:9 ir varžovui iki pergalės liko pelnyti vos vieną tašką. Vis dėlto lietuvis susikaupė ir pelnęs penkis taškus be atsako šventė sunkią pergalę.

„Kai patekau į finalą, džiaugsmui nebuvo ribų. Svarbiausioje mano karjeros dvikovoje susitikau su devyniolikmečiu airiu iš to paties teniso klubo, kuriam priklausau ir aš. Prieš dvi savaites jam buvau pralaimėjęs kitame turnyre, o šįkart pavyko nugalėti gana lengvai 6:0, 6:0!“ – džiaugėsi R. Chmieliauskas.

Jam puikiai susiklostė ir vyrų dvejetų varžybos. Ten vilkaviškietis su savo porininku iš Indijos taip pat pateko į finalą ir tik jame nusileido airių duetui.

Šiame turnyre Robertas iškovojo ne tik pagrindinę čempionų taurę, ant kurios iš karto buvo išgraviruoti jo vardas bei pavardė, bet ir du piniginius prizus. Po varžybų vilkaviškietis sulaukė gausybės sveikinimų bei susižavėjimo žodžių. Jie R. Chmieliauskui vis dar skrieja ir šiandien, praėjus kelioms savaitėms po didžiausio jo triumfo sporto aikštelėje.

„Tenisas tapo tarsi antru mano darbu. Ir toliau dalyvauju įvairiuose turnyruose, stengiuosi juose pasirodyti kaip įmanoma geriau. Dabar varžausi Klermoriso pavasario lygos varžybose, kuriose po dviejų iš trijų etapų esu antroje vietoje. Labai norėčiau jas laimėti! Laisvalaikiu taip pat mėgstu žvejoti. Žveju tapau tik Airijoje, kai pirmą kartą su pasiskolinta meškere pagavau rają. Kadangi esu azartiškas žmogus, norisi pažiūrėti, ką dar galiu ištraukti iš Atlanto vandenyno. Šiandien jau turiu susipirkęs visą mėgėjiškai žvejybai reikalingą įrangą“, – teigė pašnekovas.

Vilkaviškietis prisipažino, kad praeityje buvo ne viena sunki akimirka, bet visada jis galėdavo pasikliauti gyvenimo draugės, taip pat vilkaviškietės, Jovitos Dambrauskaitės parama ir didžiuliu palaikymu. Būtent ji ir yra didžiausia Roberto sirgalė tiek sporto aikštelėse, tiek kitose gyvenimo srityse.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---