Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

---

Šiuo metu jaunojo ūkininko Algirdo Bagušinsko valdose ganosi per trisdešimt danielių.

Autoriaus nuotr.

Gižuose gyvenantis jaunasis ūkininkas Algirdas Bagušinskas daugiau nei prieš trejus metus pradėjo laikyti danielius. Iš pradžių jaunas vyras galvojo, kad jų priežiūra nebus sudėtinga, tačiau didėjant bandai raguočiai ėmė reikalauti vis daugiau dėmesio.

Nuo sliekų iki danielių

Buvusio rajono mero sūnus vienintelis šeimoje susidomėjo žemės ūkiu. Kaip jis pats pasakojo, imtis papildomos veiklos paskatino keletas priežasčių. Visų pirma, norėjosi tinkamai išnaudoti turimą 8 hektarų žemės sklypą, kurį reikėdavo kasmet nušienauti. Be to, viliojo ir noras šiek tiek užsidirbti.

Iš pradžių A. Bagušinskas svarstė apie sraigių ar sliekų auginimą, tačiau pradėjęs atidžiau domėtis šių verslų perspektyvomis suprato, kad veiklos reikalauja nemažų investicijų, o dėl atsipirkimo kilo daug abejonių.

„Pavyzdžiui, sraigėms reikia įrengti specialias patalpas su kondicionieriumi žiemai, taip pat šiltnamį, aptvarą lauke, o kur jas galima realizuoti, taip ir neišsiaiškinau. Su sliekais panašiai: būtų tekę įsigyti kokias apleistas fermas ir ten juos auginti“, – pasakojo netradiciniais verslais domėjęsis ir auginti danielius apsisprendęs vyras.

Besidominčiam įvairiomis žemdirbystės galimybėmis, ūkininkui A. Bagušinskui teko nemažai bendrauti su pažįstamais, auginančiais danielius. O tokių žmonių Algirdo aplinkoje yra ne vienas. Būtent jie ir paragino gižietį auginti šiuos raguočius.

„Dar svarsčiau, kas geriau, danieliai ar elniai, tačiau supratau, kad su elniais – daugiau vargo. Jiems reikia aukštesnių ir stipresnių tvorų, vadinasi, ir investicijos būtų didesnės. Be to, danieliai nėra tokie išrankūs pašarams kaip elniai ar stirnos“, – pasirinkimo motyvus atskleidė pašnekovas.

Didina būrį

Nusprendęs auginti danielius, A. Bagušinskas turėjo tvora aptverti maždaug 3 ha plotą. Šis procesas užtruko kone du mėnesius. Į aptvarą gižietis iš pradžių parvežė 5 raguočius, įsigytus iš draugų Marijampolės savivaldybėje. Vyras juokavo, kad tvorą užtverti buvo lengviau nei parsivežti gyvūnus.

„Danieliai – labai baikštūs. Juos į savo valdas vežiau po vieną. Pirmą ar antrą gyvūną pagauti dar nėra labai sunku, tačiau vėliau kiti supranta, kas laukia, ir sučiupti juos pasidaro sudėtinga“, – tikino Algirdas.

Šiandien aptvaras juosia 8 ha plotą, o jame ganosi 33 danieliai. Anksčiau dalis šių žemių buvo pelkėtos, tad teko jas nusausinti, o sklypą – išpilti. A. Bagušinskas iškasė kūdrą, kurioje gyvūnai gali atsigerti. Jis tikino, kad jos labai reikėjo, nes, priešingu atveju, vandenį raguočiams būtų tekę vežti bent du kartus per savaitę.

Plėsdamas ūkį Algirdas pasinaudojo Europos Sąjungos parama, skirta smulkiesiems ūkiams. Už ją jaunas vyras įsigijo dalį tvoros, kelis danielius bei traktorių. Jis ketina raguočių bandą padidinti bent iki pusšimčio, nors, jo teigimu, aptvare galėtų tilpti ir dar daugiau.

„Skaičiau, kad hektare vienu metu galėtų ganytis iki 25 danielių. Vadinasi, mano valdose jų galėtų būti iki 400. Vis dėlto manau, kad šie skaičiai nėra visiškai tikslūs. Galvoju, kad daugiau kaip pusantro šimto čia netilptų“, – svarstė gižietis.

Darbo daugėja

Iš pradžių A. Bagušinskas manė, kad danielių priežiūra nereikalaus tiek dėmesio, kiek šiems gyvūnams jo reikia dabar. Pirmus kelerius metus šeimininkas pas juos vykdavo vos kelis kartus per savaitę, o dabar – kasdien. Gižietis juokavo, kad ankstesniais metais net žolę aptvare tekdavo nupjauti, nes raguočiai paprasčiausiai nespėdavo nuėsti. Šiemet – pirmi metai, kai pjauti nereikėjo.

„Anksčiau jie net atneštiniam maistui būdavo labai išrankūs, ne viską suėsdavo. Dabar situacija kardinaliai pasikeitusi“, – juokėsi pašnekovas.

Iš pradžių pašarą savo augintiniams šeimininkas pirkdavo, tačiau pastaruoju metu jaunasis ūkininkas susibičiuliavo su keliomis įmonėmis, kurios jam atiduoda nurašytą produkciją.

„Sunkiausia apsirūpinti pašaro atsargomis žiemai. Reikia šieno, kurį perku, runkelių, avižų. Pastarųjų išvalas atiduoda pažįstami žemdirbiai. Jiems gerai, kad nereikia išmesti, o mano augintiniams išvalos labai naudingos“, – pasakojo Algirdas.

Nors danielius augina jau ketvirtus metus, iki šiol dar nė vieno nerealizavo. Tiesa, vieną gyvūną teko likviduoti, kai ragai įstrigo obelyje, o bandydamas išsilaisvinti jis labai smarkiai susižalojo.

Gižietis pasakojo pirmus danielius bandysiantis realizuoti rudenį. Kol kas jis negalvoja, kur ir kaip tiksliai tai padarys, tačiau tvirtino tikintis, jog viskas išsispręs savaime. A. Bagušinskas taip pat svarsto apie kooperaciją su kitais raguočių augintojais.

Pašnekovo planuose yra ir gyvūnų skerdyklėlė. Tiesa, ją norėtų įsirengti už europines lėšas, todėl bandys ieškoti paramos galimybių.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---