Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2019-07-08 16:54
Raudonoji kopa pribloškia turistus savo grožiu. Iki lietuvių atvykimo įkaitusiame smėlyje vėjas buvo užpustęs bet kokį pėdsaką. Autorės nuotr. Mėnulio slėnyje – spalvoti uolynai
ir po žeme kepta aviena
Eglė MIČIULIENĖ
(Tęsinys. Pradžia Nr. 52)
Viena nuostabiausių Jordanijos vietų, į kurią atvykę turistai pasijunta it būtų atsidūrę ne šioje Žemėje, yra Wadi Rumo dykuma. Ne veltui ji vadinama Mėnulio slėniu.
Sukelia stiprius jausmus
Unikalioji dykuma, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, žavi savo spalvų spektru.
Bevažiuodamas Wadi Rumu negali atsistebėti, kaip smėlio spalva iš švelniai gelsvos pereina į ryškų plytos raudonumą ar nutamsėja iki beveik juodos. Aplink stūksančios uolos, kalnai su arkomis ir tarpekliais taip pat pribloškia grožiu: akmuo – čia oranžinis, čia lygutėliai gamtos sudryžuotas spalvotomis juostomis, kai kur jo raštai primena medžio rievių raibulį. Visa tai vienaip atrodo auštant, visai kitaip – per saulėlydį.
Nežemiški vaizdai Holivudo režisierius paskatino Wadi Rume nufilmuoti ne vieną filmų apie Marsą sceną, čia sukurti ir keli septyniais „Oskarais“ įvertinto filmo „Arabijos Lorensas“ epizodai.
Dykumos grožis pakeri ir lietuvių šešetuką.
Kas išsižiojęs nutyla, kas ima lementi kažką panašaus į „nuostabu-fantastika-neįtikėtina...“, o kas neatlaikęs ir susigraudina.
Kvapą užgniaužia visu grožiu atsivėrusi Raudonoji kopa – vėjelis užpustęs bet kokį gyvūno ar žmogaus pėdsaką. Tad iš pradžių ant raudono smėlio nedrąsu net kelti koją, kad nesugadintum tobulo gamtos kūrinio.
Dykumos grybai ir tiltai
Dykumoje lietuvius pasitinka ir į savo stovyklą veža beduinas Ali.
Su keturračiu per Wadi Rumo dykumą lekiančius keliauninkus akimis seka kupranugarių bandos, kur ne kur stripinėjančios ožkelės ar vienas kitas beduino varomas asiliukas.
Ali savo stovyklai pasirinkęs idealią vietą kanjone. Čia, tarp aukštų uolynų, net ir skaudžiai pliskinant saulei visuomet rasi malonų pavėsį.
Tris dienas keliauninkai mėgaujasi Wadi Rumu: važiuoja per dykumą, kopia į uolynus, ilsisi Al Baraho kanjono pavėsyje ir apžiūrinėja vienas už kitą gražesnius gamtos kūrinius.
Natūraliai iš uolos susiformavęs 18 metrų aukščio Um Frutho tiltas, ant kurio užlipę turistai labai mėgsta darytis asmenukes, didžiulis dykumoje „išdygęs“ akmeninis grybas, uolose išbraižyti tūkstantmečius atlaikę nabatėjų piešiniai, toliuose pasirodančios dryžuotos beduinų palapinės verčia visus jaustis tarsi filme.
Kulinarinis paveldas
Patį pirmąjį vakarą stovykloje lietuviai pavaišinami tikru beduinų virtuvės šedevru zarbu.
Tai patiekalas iš avienos, daržovių (mažučių cukinijų, baklažanų, morkų, svogūnų ir pan.) bei ryžių, kepamas gilioje duobėje po žeme.
Jis gaminamas taip: pamarinuota šviežutėlė aviena dedama į specialų metalinį trijų aukštų stovą. Vidurinėje lentynoje suguldoma mėsa, virš jos sudėliojamos daržovės, o apačioje – puodas ryžių. Visas įrenginys įleidžiamas į smėlyje įkastą ir iš anksto prikūrentą metalinę talpyklą su žarijomis, sandariai uždengiamas, apkasamas smėliu ir paliekamas kepti porai valandų.
Kai lietuviai nusileidžia nuo uolos palydėję saulę, iš smėlio „orkaitės“ ištrauktas arabiškas patiekalas sulaukia ne mažiau susižavėjimo šūksnių negu gamtos šedevrai. Dykuma prakvimpa kepta aviena.
Skorpionų paieškos
Jau važiuodama į Jordaniją suvalkiečių kompanija internete prisiskaičiusi, kad vasarą, per pačius karščius, dykumoje naktimis suaktyvėja skorpionai, sutemus kartu su stovyklos šeimininkais Ali ir Atifu iškeliauja jų ieškoti.
Randa smėliu šliaužiantį augalą, ant kurio auga miniatiūrinius arbūzus primenantys vaisiai. Arabai aiškina, jog šiuo nuodingu augalu galima gydyti sąnarių, raumenų skausmus. Randa kitą augalą, kurį beduinai naudoja kaip muilą – sutrintas ir užpiltas vandeniu jis putoja. Skorpionų, deja, nematyti.
Tačiau Ali rodo žvaigždynus, moko, kaip pagal juos orientuotis naktį pasiklydus dykumoje, ir netgi paleidžia stovyklautojus paklajoti vienus ir surasti kelią į stovyklą.
Grįžę visi nutaria miegoti po atviru dangumi. Kas išeina nakvoti kažkur ant uolų, kas iš beduiniškų palapinių ant smėlio išsitempia lovas. Taip patogiau, gal ir ramiau, kad ant pagalvės neužropos pagaliau pasirodęs skorpionas... O gal ir ne. Tačiau gulėti dykumoje ir žiopsoti į milijonais akių mirksintį dangų – nepakartojama. Tolumoje girdisi skaudus šakalų, hienų ar dykumoje klaidžiojančių šunų kaukimas, kažkur ant uolos iš visų jėgų čirpia cikada. Šunys kaukti pavargsta, cikada nenutyla iki pat ryto. Skorpionai taip ir neapsilanko.
Trečios dienos rytą išvykdami iš Wadi Rumo visi prisipažįsta įsimylėję dykumą ir žada kada nors ten sugrįžti.
(Bus daugiau)
Galerija: Wadi Rumo dykuma
Publikuota: 2019-07-08 16:54:58
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|