|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Mūsų rajone
Šeimos gydytoja Vilma Rucevičiūtė (kairėje) ir slaugytoja Greta Bagdonaitė grįžo dirbti į gimtąjį miestą.Autorės nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
„Aušros“ klinikos vadovė Vilija Radionova didžiuojasi, kad jai pavyksta prisivilioti jaunų specialistų, kurie šiais laikais ne taip noriai grįžta į provinciją. Vos prieš porą metų į šią kliniką dirbti sugrįžo vilkaviškietė gydytoja Sandra Dubauskienė, o šiemet gydymo įstaiga sulaukė dar vienos jaunos šeimos gydytojos – Vilmos Rucevičiūtės. Neseniai šioje klinikoje slaugytojos taip pat sulaukė pamainos – kolektyvą papildžiusios, pacientų senu įpratimu sesele vadinamos Gretos Bagdonaitės. Abi merginos – vilkaviškietės, tad provincija anaiptol nesibodėjo. Greta tvirtino niekada net minčių neturėjusi, kad liks gyventi ir dirbti mieste. Jos mama Vilkaviškio ligoninėje dirba operacinės slaugytojos padėjėja, tad pati Greta nuo mažumės sukiojosi tarp medikų, specifinis medikamentų kvapas ją visada traukė. Tad renkantis profesiją ilgai svarstyti neteko. Studijuodama G. Bagdonaitė pagalvodavo, jog pacientus norėtų slaugyti ligoninėje arba dirbti procedūriniame kabinete, nes labai patinka imti kraują ir pilstyti jį į mėgintuvėlius. Tad ši svajonė išsipildė: dalį dienos Greta dirba „Aušros“ klinikos registratūroje, o kitą dalį – procedūriniame kabinete, kur ima kraują, stato lašelines, tvarsto žaizdas, išima siūlus, tikrina akis ir kt. Šeimos gydytojos diplomą neseniai atsiėmusi gydytoja Vilma tarp artimųjų medikų neturėjo, tačiau ši profesija ją masino kilnumu bei įvairiapusiškumu. Dėl to po šešerių studijų metų, įgijusi medicinos gydytojo kvalifikaciją, ji pasirinko tolesnes studijas ir nutarė tapti šeimos gydytoja. Mat, anot Vilmos, šeimos gydytojo darbas apima labai daug sričių: jame yra ir terapijos, ir pediatrijos, ir chirurgijos, ir akušerijos. Jei tik pats norėsi, gali teikti labai įvairiapusiškas paslaugas. Be to, nė vienoje kitoje medicinos srityje nėra tęstinumo – pacientas pagyja ir jo daugiau nematai. O šeimos gydytojas paciento sveikata rūpinasi nuo pat gimimo iki gilios senatvės. V. Rucevičiūtė prisipažino, jog ji, kaip ir daugelis jaunų, iš rajonų į miestus atvykusių žmonių, studijuodama galvojo apie darbą Kaune ar Vilniuje. – Tačiau taip buvo tik iki tol, kol daugiau nei prieš metus, dar būdama rezidente, pradėjau dirbti Vilkaviškio ligoninėje, – sakė jauna specialistė. – Tuomet nustebau pamačiusi, kad rajono ligoninėje tiek daug veiksmo. Vilma prisipažino iki tol maniusi, jog daugelis pacientų vyksta gydytis į didžiuosius miestus, tad rajone tvyro ramybė, medikams darbo mažai ir viskas einasi daug lėčiau nei didmiestyje. Tačiau įsidarbinusi Vilkaviškio ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje jauna gydytoja pamatė, kad kartais per budėjimo parą nėra net kada prisėsti: pacientai vežami vienas po kito ir medikai vos spėja suktis. Darbas pasirodė be galo įdomus, o su didmiesčiu lyginama „apsnūdusi“ provincija – pakankamai gyva, atgijusi ir išgražėjusi. Tad nuo to laiko Vilma nebeabejojo, jog grįš į gimtinę. Tam pritarė ir gyvenimo draugas, kurio profesija susijusi su pasienio struktūromis, tad mūsų rajonas tam – ideali vieta. Likus metams iki studijų pabaigos, gydytoja V. Rucevičiūtė pradėjo dairytis darbo Vilkaviškyje ir sulaukė pasiūlymo iš „Aušros“ klinikos. Beje, jauna medikė stebėjosi, kad mūsų rajono gydymo įstaigos nelabai ir ieško jaunų specialistų. Mat kasmet Sveikatos mokslų universitete vyksta vadinamoji „pirklių mugė“, kur suvažiuoja daugelio šalies poliklinikų vadovai ir būsimiems šeimos gydytojams siūlo darbą, apgyvendinimo galimybes bei kt. Deja, šiemet „pirklių mugėje“ nebuvo nė vieno gydymo įstaigos vadovo iš Suvalkijos regiono. Studijuodama rezidentūroje, V. Rucevičiūtė dirbo įvairiose Kauno gydymo įstaigose, tad sakė galinti palyginti miesto ir rajono gydytojo darbą. Ir svarstyklės, beje, krypsta provincijos naudai. – Kaune pacientai tikrai negauna tiek dėmesio, kiek gydytojai jiems skiria Vilkaviškyje, – sakė jauna medikė. – O ir patys pacientai rajone visai kitokie nei mieste. Žmonės provincijoje daug šiltesni. Jie visuomet pasisveikins su gydytoju, padėkos už konsultacijas ar gydymą, o kauniečiai – visai kitokie. Vilma džiaugiasi, kad į Vilkaviškį su ja grįžo dar dvi kurso draugės. Kybartietė Kristina Lebedevaitė įsidarbino ligoninėje, o marijampolietė Kristina Dimšaitė greitai pradės dirbti kitoje šeimos klinikoje Vilkaviškyje. Tad mūsų rajonas gali džiaugtis gydytojų gretas papildęs jaunais specialistais. Publikuota: 2019-07-12 10:52:46 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika * Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|