|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Būstas
|
|
|
Pagal vidutinės gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) kainos pokytį Lietuva tarp 56 pasaulio šalių užėmė 15 vietą demonstruodama 7% metinį augimą ir per metus sąraše pakilo net 11 pozicijų aukštyn – taip rodo „Registrų centro“ ir Lietuvos centrinio banko duomenys, skaičiuojant nuo 2018 m. I ketvirčio iki 2019 m. I ketvirčio.
Tačiau būsto įsigijimo apimtys augo dar sparčiau: VĮ „Registrų centras“ duomenimis, per 2018 metus Lietuvoje butams ir namams įsigyti buvo išleista 2, 05 mlrd. eurų arba 9, 2% daugiau nei per 2017 metus.
Šioje rinkoje atskiro dėmesio vertas prabangaus būsto segmentas, pasižymintis stabiliu augimu tačiau besikeičiančiais pirkėjų poreikiais ir kriterijais. Naujas prabangos pasaulio taisykles iš nekilnojamojo turto perspektyvų apžvelgė Egidija Bružienė, „Baltic Sotheby`s International Realty“ agentūros partnerė ir Karolis Matulevičius, UAB „NT valdymo sprendimai“ direktorius ir prestižinio „Vilon City“ projekto vadovas.
„Prabangą esame pratę sieti su tuo, kas brangu ir prašmatnu, tačiau šis supratimas keičiasi ir tai atsispindi renkantis nekilnojamąjį turtą. Siekis gyventi pilnavertį, saugų, subalansuotą gyvenimą tapo esminiu šiuolaikinio pasiturinčio pirkėjo kriterijumi. Namai yra vienas iš kertinių elementų, leidžiančių susikurti asmeninę, individualaus gyvenimo būdo prabangą, kuri šiandien reiškia gerokai daugiau nei tiesiog kaina“, – teigia E. Bružienė.
Nauji prabangos kriterijai
Nusprendę įsigyti būstą pasiturintys žmonės pirmiausia atsižvelgia į savo gyvenimo būdą bei turto lokaciją. Aukštesnės klasės būsto pirkėjai pirmenybę taip pat teikia privatumui, saugumui, technologiškai išmaniems, naujausius inžinerinius sprendimus turintiems namams, kuriems būtų reikalinga minimali priežiūra.
„Prabangaus gyvenimo būstas tikrai gali būti ir toliau nuo centrinės miesto dalies. Dvidešimties minučių kelionė automobiliu netampa kliūtimi, kuomet greta namų galima mėgautis mišku, ežerais, paplūdimiu, prašmatniu viešbučiu su baseinais, SPA, sporto centrais, restoranais, teniso kortais ar net golfo aikštynu. Namų aplinka, kuri atliepia ir papildo žmogaus norimą gyvenimo būdą – tokia prabangos suvokimo tendencija vyrauja tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvos sostinėje“, – teigia E. Bružienė.
Šią tendenciją patvirtina prabangiomis vilomis, kotedžais ir apartamentais pradėta apstatyti „Vilon City“ teritorija Vilniaus pakraštyje. Su projekto vystymu dirbantis K. Matulevičius, bendraudamas su klientais, girdi poreikį kurti gyvenimą gamtoje, neatsiejamą nei nuo miesto, nei nuo kurorto patogumų. Restoranų, SPA, sporto veiklų, grožio ir sveikatinimo paslaugų įvairovė, aplinkos tvarkytojų, administratorių ir apsaugos rūpinimasis yra svarbiausi kriterijai. Šiuolaikinių prabangių namų architektūra ir interjero dizainas turi būti labiau santūrūs, tačiau technologiškai itin pažangūs ir komfortiški.
Kainų augimo priežastys
Kainos Vilniuje auga visuose segmentuose. 2018 m. fiksuotas 3% visų butų kainų augimas bei 1% išaugo individualių namų kainos. Pasak E. Bružienės, šį augimą sąlygoja mažėjantis nedarbo lygis, žemos palūkanų normos, kylantis darbo užmokestis. Dar viena svarbi priežastis – kartu su išaugusiais pirkėjų poreikiais pakilę statybos kaštai.
„Šiuo metu jau yra statomi gerokai aukštesnės kokybės ir klasės objektai negu prieš kelis metus. Tai – ir kokybiškesnės medžiagos, šiuolaikinės inžinerinės sistemos. Pamenu, kai pastatėme pirmąsias vilas šalia golfo aikštynų tai buvo pirmieji objektai su pilna išmaniųjų namų sistema. Šiandien tai tapo kiekvieno prabangaus būsto būtinybe“, – teigia K. Matulevičius.
Prabangaus NT kainos
Kalbėdama apie prabangaus NT segmentą E. Bružienė jam priskiria tik tuos gyvenamojo būsto sandorius, kurie viršija 300 tūkst. eurų vertę. Šis rinkos segmentas pernai sudarė beveik 6 proc. visų gyvenamųjų patalpų rinkoje sudarytų sandėrių. Šiame segmente fiksuojami sandoriai per pastaruosius keturis metus rodo jo stabilumą. Rinkos sandorių dalis tenkanti prabangių namų bei kotedžų (nuo 300 000 Eur) pardavimams pernai sudarė 5, 91% ir vidutiniškai 5, 74% per pastaruosius keturis metus. Aukštesnės klasės ir prabangiems butams (nuo 300 000 Eur) tenkanti rinkos dalis 2018 m. buvo 1, 23% (pastarųjų keturių metų vidurkis – 1, 16%).
Pardavėjų skaičiavimais, sostinėje prabangaus turto kainos naujai vystomų butų projektuose svyruoja tarp 3000-6000 EUR/kv.m., antrinėje rinkoje prašoma buto kaina priklausomai nuo apdailos lygio siekia net 7000 Eur/kv.m. Prabangiose lokacijose esančiose individualių namų kainos, įskaičiuojant ir žemės sklypo vertę, svyruoja tarp 2500-5400 EUR/kv.m., tai priklauso nuo namo bei sklypo dydžio, statybos ir apdailos kokybės.
Lyginant su pigesniais būstais, prabangaus NT rinka pasižymi stabilumu. 2018 metais Vilniuje naujai plėtojamų aukštesnės klasės butų (kai kaina su daline apdaila viršija 2.000 Eur/m2) projektų dalis rinkoje 2018 metais ūgtelėjo nuo 18% iki 19%, nors pigesnių naujos statybos butų dalis bendroje metinėje pasiūloje išaugo nuo 30% iki 45%. Siekis gyventi pilnavertį, saugų, subalansuotą gyvenimą tapo esminiu šiuolaikinio pasiturinčio pirkėjo kriterijumi.
Pasaulyje – kylanti ekonomika ir nauji iššūkiai
2018 m. prabangaus nekilnojamojo turto pardavimas augo daugelyje tarptautinių rinkų. Sotheby‘s pasaulinio tinklo duomenimis, brangiausias miestas pagal būsto kainą 2018 m. buvo Monakas, kur turėdamas 1 mln. EUR beįstengtum įpirkti vos 17, 9 kv.m. dydžio būstą – čia vyraujanti kaina yra 55 tūkst. EUR už kv. m. Toliau top penketuke rikiuojasi Honkongas, Niujorkas, Londonas ir Singapūras. Vilniui sunku būtų lygintis net su dešimtoje vietoje esančiu Šanchajaus miestu, kur vidutinė būsto kaina yra 15 tūkst. EUR už kv. m. ir bent du kartus viršija net už patį brangiausią nekilnojamą turtą Vilniuje prašomų kainų.
„Visoms prabangaus NT rinkoms teigiamai atsiliepė stabili ir kylanti pasaulio ekonomika, stipri akcijų rinka, žemos palūkanų normos bei augantis vartotojų pasitikėjimas. Vis dėlto kyla daugybė klausimų, tiek teikiančių galimybes, tiek ir keliančių iššūkius svarbiausiems nekilnojamojo turto investuotojams ir pardavėjams“, – teigia E. Bružienė.
Pasak ekspertės, prabangaus turto rinkas vis labiau įtakoja makroekonominiai veiksniai, atsirandantys dėl kai kuriose šalyse kylančios politinio neapibrėžtumo, „Brexit“, klimato kaitos, stichinių nelaimių ir terorizmo pavojų, kintančios pirkėjų demografijos, valiutų rizikos, padidėjusių mokesčių ir gyvenamojo NT pirkimo apribojimų.
„Saugumas ir šalies bei aplinkos stabilumas tarp turtingiausių pirkėjų šiandien yra pagrindinis turto paieškos kriterijus. Tad manau sulauksime vis daugiau pasiturinčių NT pirkėjų ir Lietuvoje, kur didžiausią rinkos dalyvių dalį vis dar sudaro vietos gyventojai, tačiau pirkėjų iš Europos šalių turime visada, o pastaruoju metu jų atvyksta ir iš Vidurio Rytų bei Azijos regiono“, – pastebi E. Bružienė.
Kas perka prabangų NT?
Rinkoje keičiasi ne tik suvokimas apie tai, kas ir koks turi būti prabangus turtas. Šiame segmente aktyviai dalyvauja kiek kitokia pirkėjų auditorija negu seniau buvome įpratę matyti.
„Prabangiu NT savo gyvenimui domisi jauni, veiklūs žmonės, dar tik kuriantys šeimas. Jiems aktualu gauti visiškai išbaigtą objektą – „iki raktų“ – ir kad aplinka nereikalautų asmeninės priežiūros. Tokie žmonės namus perka ne visam gyvenimui ir yra pasirengę keičiantis poreikiams kraustytis kitur – arčiau arba toliau nuo miesto, į didesnį ar mažesnį plotą. Brangaus NT pirkėjams ir gyventojams prabanga yra ne daiktai, o gyvenimo būdas – veikla, gaunamos paslaugos, komfortas“, – pasakoja K. Matulevičius, dirbantis su „Vilon City“ projektu.
Kuria svajonių miestą
Pasaulinėje NT rinkoje namai šalia golfo aikštynų yra vertinami kaip atskiras ir labai vertingas segmentas. Toks turtas stabiliai išlaiko aukštą vertę ir stabilią maždaug 25 proc. aukštesnę kainą. Vienas iš tokių – Lietuvoje vystomas „Vilon city“ projektas, įdomus ne tik vietos pirkėjams, bet ir užsienio klientams.
Šalia Vilniaus – Panevėžio autostrados, netoli vakarinio aplinkkelio įsikūrusioje teritorijoje galima rinktis erdvias vilas, kotedžus arba apartamentus. Kažkada prasidėjęs nuo viešbučio, šiandien visas kompleksas išaugo iki mažo miestelio. Čia yra įsikūręs „Vilnius Grand Resort“ viešbutis, „The V Golf Club“ golfo klubas, restoranai „Le Paysage“, „Trattoria Verde“ ir „Bora Bora“, erdvės šventėms ir renginiams, teniso ir krepšinio aikštelės, sporto salė, keli baseinai, pirčių erdvė bei naujai statomas didelis SPA centras. Be gausių paslaugų čia yra ir visi gamtos privalumai ilgiems pasivaikščiojimams ar išvykoms dviračiu.
„Į Lietuvą perkeliame užsienio šalių gerąją praktiką – pilno komforto namų kompleksą. Čia – nuostabi gamta ir natūralus kraštovaizdis, kurį dar labiau papuošė golfo veja ir želdynai, natūralūs ir suformuoti vandens telkiniai. Patys būstai yra labai komfortiški – kiekviename miegamajame kambaryje įrengtas atskiras vonios kambarys, daug erdvės ir šviesos – pagal britų architektų konceptą. Svarbiausia, kad gyventojus supa visos laisvalaikio, namų priežiūros ir saugumo paslaugos. Tai – svajonių namai, kuriuose niekuo nereikia rūpintis“, – teigia „Vilon City“ savininkas, Londone gyvenantis lietuvių kilmės verslininkas Benas Brahmsas.
Jo teigimu, investicija vieningai suformuotame NT projekte yra perspektyvi ir gali derintis prie besikeičiančio gyvenimo. Pavyzdžiui, iš pradžių įsikūrę apartamentuose ar kotedžuose gyventojai augant ir gausėjant šeimai ar keičiantis poreikiams gali toje pačioje teritorijoje keltis į kitokio tipo būstą.
Iš septynių pastatytų „Vilon Homes“ vilų šešios jau yra parduotos, o teritorijoje planuojami tolimesni užstatymo etapai. Netolimoje ateityje čia atsidarys naujas SPA ir sveikatinimo centras, prekybos centras, biurų patalpos, vaikų darželis ir mokykla bei pažintinis zoologijos parkas. Pardavėjų vertinimu, konkuruoti dėl išvystyto paslaugų gyventojams komplekso prabangaus NT rinkoje lengviau bus tiems, kas jau turi įdirbį ir veikiančią infrastruktūrą.
Pagal vidutinės gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) kainos pokytį Lietuva tarp 56 pasaulio šalių užėmė 15 vietą demonstruodama 7% metinį augimą ir per metus sąraše pakilo net 11 pozicijų aukštyn – taip rodo „Registrų centro“ ir Lietuvos centrinio banko duomenys, skaičiuojant nuo 2018 m. I ketvirčio iki 2019 m. I ketvirčio. |
Tačiau būsto įsigijimo apimtys augo dar sparčiau: VĮ „Registrų centras“ duomenimis, per 2018 metus Lietuvoje butams ir namams įsigyti buvo išleista 2, 05 mlrd. eurų arba 9, 2% daugiau nei per 2017 metus.
Šioje rinkoje atskiro dėmesio vertas prabangaus būsto segmentas, pasižymintis stabiliu augimu tačiau besikeičiančiais pirkėjų poreikiais ir kriterijais. Naujas prabangos pasaulio taisykles iš nekilnojamojo turto perspektyvų apžvelgė Egidija Bružienė, „Baltic Sotheby`s International Realty“ agentūros partnerė ir Karolis Matulevičius, UAB „NT valdymo sprendimai“ direktorius ir prestižinio „Vilon City“ projekto vadovas.
„Prabangą esame pratę sieti su tuo, kas brangu ir prašmatnu, tačiau šis supratimas keičiasi ir tai atsispindi renkantis nekilnojamąjį turtą. Siekis gyventi pilnavertį, saugų, subalansuotą gyvenimą tapo esminiu šiuolaikinio pasiturinčio pirkėjo kriterijumi. Namai yra vienas iš kertinių elementų, leidžiančių susikurti asmeninę, individualaus gyvenimo būdo prabangą, kuri šiandien reiškia gerokai daugiau nei tiesiog kaina“, – teigia E. Bružienė.
Nusprendę įsigyti būstą pasiturintys žmonės pirmiausia atsižvelgia į savo gyvenimo būdą bei turto lokaciją. Aukštesnės klasės būsto pirkėjai pirmenybę taip pat teikia privatumui, saugumui, technologiškai išmaniems, naujausius inžinerinius sprendimus turintiems namams, kuriems būtų reikalinga minimali priežiūra.
„Prabangaus gyvenimo būstas tikrai gali būti ir toliau nuo centrinės miesto dalies. Dvidešimties minučių kelionė automobiliu netampa kliūtimi, kuomet greta namų galima mėgautis mišku, ežerais, paplūdimiu, prašmatniu viešbučiu su baseinais, SPA, sporto centrais, restoranais, teniso kortais ar net golfo aikštynu. Namų aplinka, kuri atliepia ir papildo žmogaus norimą gyvenimo būdą – tokia prabangos suvokimo tendencija vyrauja tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvos sostinėje“, – teigia E. Bružienė.
Šią tendenciją patvirtina prabangiomis vilomis, kotedžais ir apartamentais pradėta apstatyti „Vilon City“ teritorija Vilniaus pakraštyje. Su projekto vystymu dirbantis K. Matulevičius, bendraudamas su klientais, girdi poreikį kurti gyvenimą gamtoje, neatsiejamą nei nuo miesto, nei nuo kurorto patogumų. Restoranų, SPA, sporto veiklų, grožio ir sveikatinimo paslaugų įvairovė, aplinkos tvarkytojų, administratorių ir apsaugos rūpinimasis yra svarbiausi kriterijai. Šiuolaikinių prabangių namų architektūra ir interjero dizainas turi būti labiau santūrūs, tačiau technologiškai itin pažangūs ir komfortiški.
Kainos Vilniuje auga visuose segmentuose. 2018 m. fiksuotas 3% visų butų kainų augimas bei 1% išaugo individualių namų kainos. Pasak E. Bružienės, šį augimą sąlygoja mažėjantis nedarbo lygis, žemos palūkanų normos, kylantis darbo užmokestis. Dar viena svarbi priežastis – kartu su išaugusiais pirkėjų poreikiais pakilę statybos kaštai.
„Šiuo metu jau yra statomi gerokai aukštesnės kokybės ir klasės objektai negu prieš kelis metus. Tai – ir kokybiškesnės medžiagos, šiuolaikinės inžinerinės sistemos. Pamenu, kai pastatėme pirmąsias vilas šalia golfo aikštynų tai buvo pirmieji objektai su pilna išmaniųjų namų sistema. Šiandien tai tapo kiekvieno prabangaus būsto būtinybe“, – teigia K. Matulevičius.
Kalbėdama apie prabangaus NT segmentą E. Bružienė jam priskiria tik tuos gyvenamojo būsto sandorius, kurie viršija 300 tūkst. eurų vertę. Šis rinkos segmentas pernai sudarė beveik 6 proc. visų gyvenamųjų patalpų rinkoje sudarytų sandėrių. Šiame segmente fiksuojami sandoriai per pastaruosius keturis metus rodo jo stabilumą. Rinkos sandorių dalis tenkanti prabangių namų bei kotedžų (nuo 300 000 Eur) pardavimams pernai sudarė 5, 91% ir vidutiniškai 5, 74% per pastaruosius keturis metus. Aukštesnės klasės ir prabangiems butams (nuo 300 000 Eur) tenkanti rinkos dalis 2018 m. buvo 1, 23% (pastarųjų keturių metų vidurkis – 1, 16%).
Pardavėjų skaičiavimais, sostinėje prabangaus turto kainos naujai vystomų butų projektuose svyruoja tarp 3000-6000 EUR/kv.m., antrinėje rinkoje prašoma buto kaina priklausomai nuo apdailos lygio siekia net 7000 Eur/kv.m. Prabangiose lokacijose esančiose individualių namų kainos, įskaičiuojant ir žemės sklypo vertę, svyruoja tarp 2500-5400 EUR/kv.m., tai priklauso nuo namo bei sklypo dydžio, statybos ir apdailos kokybės.
Lyginant su pigesniais būstais, prabangaus NT rinka pasižymi stabilumu. 2018 metais Vilniuje naujai plėtojamų aukštesnės klasės butų (kai kaina su daline apdaila viršija 2.000 Eur/m2) projektų dalis rinkoje 2018 metais ūgtelėjo nuo 18% iki 19%, nors pigesnių naujos statybos butų dalis bendroje metinėje pasiūloje išaugo nuo 30% iki 45%.
Siekis gyventi pilnavertį, saugų, subalansuotą gyvenimą tapo esminiu šiuolaikinio pasiturinčio pirkėjo kriterijumi.
2018 m. prabangaus nekilnojamojo turto pardavimas augo daugelyje tarptautinių rinkų. Sotheby‘s pasaulinio tinklo duomenimis, brangiausias miestas pagal būsto kainą 2018 m. buvo Monakas, kur turėdamas 1 mln. EUR beįstengtum įpirkti vos 17, 9 kv.m. dydžio būstą – čia vyraujanti kaina yra 55 tūkst. EUR už kv. m. Toliau top penketuke rikiuojasi Honkongas, Niujorkas, Londonas ir Singapūras. Vilniui sunku būtų lygintis net su dešimtoje vietoje esančiu Šanchajaus miestu, kur vidutinė būsto kaina yra 15 tūkst. EUR už kv. m. ir bent du kartus viršija net už patį brangiausią nekilnojamą turtą Vilniuje prašomų kainų.
„Visoms prabangaus NT rinkoms teigiamai atsiliepė stabili ir kylanti pasaulio ekonomika, stipri akcijų rinka, žemos palūkanų normos bei augantis vartotojų pasitikėjimas. Vis dėlto kyla daugybė klausimų, tiek teikiančių galimybes, tiek ir keliančių iššūkius svarbiausiems nekilnojamojo turto investuotojams ir pardavėjams“, – teigia E. Bružienė.
Pasak ekspertės, prabangaus turto rinkas vis labiau įtakoja makroekonominiai veiksniai, atsirandantys dėl kai kuriose šalyse kylančios politinio neapibrėžtumo, „Brexit“, klimato kaitos, stichinių nelaimių ir terorizmo pavojų, kintančios pirkėjų demografijos, valiutų rizikos, padidėjusių mokesčių ir gyvenamojo NT pirkimo apribojimų.
„Saugumas ir šalies bei aplinkos stabilumas tarp turtingiausių pirkėjų šiandien yra pagrindinis turto paieškos kriterijus. Tad manau sulauksime vis daugiau pasiturinčių NT pirkėjų ir Lietuvoje, kur didžiausią rinkos dalyvių dalį vis dar sudaro vietos gyventojai, tačiau pirkėjų iš Europos šalių turime visada, o pastaruoju metu jų atvyksta ir iš Vidurio Rytų bei Azijos regiono“, – pastebi E. Bružienė.
Rinkoje keičiasi ne tik suvokimas apie tai, kas ir koks turi būti prabangus turtas. Šiame segmente aktyviai dalyvauja kiek kitokia pirkėjų auditorija negu seniau buvome įpratę matyti.
„Prabangiu NT savo gyvenimui domisi jauni, veiklūs žmonės, dar tik kuriantys šeimas. Jiems aktualu gauti visiškai išbaigtą objektą – „iki raktų“ – ir kad aplinka nereikalautų asmeninės priežiūros. Tokie žmonės namus perka ne visam gyvenimui ir yra pasirengę keičiantis poreikiams kraustytis kitur – arčiau arba toliau nuo miesto, į didesnį ar mažesnį plotą. Brangaus NT pirkėjams ir gyventojams prabanga yra ne daiktai, o gyvenimo būdas – veikla, gaunamos paslaugos, komfortas“, – pasakoja K. Matulevičius, dirbantis su „Vilon City“ projektu.
Pasaulinėje NT rinkoje namai šalia golfo aikštynų yra vertinami kaip atskiras ir labai vertingas segmentas. Toks turtas stabiliai išlaiko aukštą vertę ir stabilią maždaug 25 proc. aukštesnę kainą. Vienas iš tokių – Lietuvoje vystomas „Vilon city“ projektas, įdomus ne tik vietos pirkėjams, bet ir užsienio klientams.
Šalia Vilniaus – Panevėžio autostrados, netoli vakarinio aplinkkelio įsikūrusioje teritorijoje galima rinktis erdvias vilas, kotedžus arba apartamentus. Kažkada prasidėjęs nuo viešbučio, šiandien visas kompleksas išaugo iki mažo miestelio. Čia yra įsikūręs „Vilnius Grand Resort“ viešbutis, „The V Golf Club“ golfo klubas, restoranai „Le Paysage“, „Trattoria Verde“ ir „Bora Bora“, erdvės šventėms ir renginiams, teniso ir krepšinio aikštelės, sporto salė, keli baseinai, pirčių erdvė bei naujai statomas didelis SPA centras. Be gausių paslaugų čia yra ir visi gamtos privalumai ilgiems pasivaikščiojimams ar išvykoms dviračiu.
„Į Lietuvą perkeliame užsienio šalių gerąją praktiką – pilno komforto namų kompleksą. Čia – nuostabi gamta ir natūralus kraštovaizdis, kurį dar labiau papuošė golfo veja ir želdynai, natūralūs ir suformuoti vandens telkiniai. Patys būstai yra labai komfortiški – kiekviename miegamajame kambaryje įrengtas atskiras vonios kambarys, daug erdvės ir šviesos – pagal britų architektų konceptą. Svarbiausia, kad gyventojus supa visos laisvalaikio, namų priežiūros ir saugumo paslaugos. Tai – svajonių namai, kuriuose niekuo nereikia rūpintis“, – teigia „Vilon City“ savininkas, Londone gyvenantis lietuvių kilmės verslininkas Benas Brahmsas.
Jo teigimu, investicija vieningai suformuotame NT projekte yra perspektyvi ir gali derintis prie besikeičiančio gyvenimo. Pavyzdžiui, iš pradžių įsikūrę apartamentuose ar kotedžuose gyventojai augant ir gausėjant šeimai ar keičiantis poreikiams gali toje pačioje teritorijoje keltis į kitokio tipo būstą.
Iš septynių pastatytų „Vilon Homes“ vilų šešios jau yra parduotos, o teritorijoje planuojami tolimesni užstatymo etapai. Netolimoje ateityje čia atsidarys naujas SPA ir sveikatinimo centras, prekybos centras, biurų patalpos, vaikų darželis ir mokykla bei pažintinis zoologijos parkas. Pardavėjų vertinimu, konkuruoti dėl išvystyto paslaugų gyventojams komplekso prabangaus NT rinkoje lengviau bus tiems, kas jau turi įdirbį ir veikiančią infrastruktūrą.
Publikuota: 2019-07-15 11:30:35
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|