„Santaka“ / Amžinojo poilsio iškeliavo Valentinas Piečiukaitis / In Memoriam

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / In Memoriam

Dalinkitės:  



Amžinojo poilsio iškeliavo Valentinas Piečiukaitis

VALENTINAS PIEČIUKAITIS

(1943–2019)

„Tarp mūsų gyvena pabaiga, ji visur atseka, – nesvarbu, kur nukeliautume, ji išnyra taip netikėtai, ir niekad negali žinoti, iš kurios pusės ji tave užpuls, nespėji nė jos pavidalo įžvelgti, neišmanai, kaip su ja kovoti.“

(Vincas Mykolaitis-Putinas)

Pačiame vasaros vidurvasaryje Anapilin išėjo VALENTINAS PIEČIUKAITIS, buvęs Vilkaviškio rajono savivaldybės Tarybos narys, Švietimo skyriaus vedėjas, Alvito pagrindinės mokyklos direktorius ir mokytojas.

Prieš 75-erius metus Valentinas Piečiukaitis gimė Šakių rajone. Iš Šakių rajono kilusi gausi Piečiukaičių šeima 1948 metų gegužę, per patį sodų žydėjimą, buvo ištremta į Sibirą. Valentinui tada buvo ketveri metukai, o į Lietuvą su mama jis grįžo tik po dvylikos metų.

Būdamas Sibire V. Piečiukaitis gerai mokėsi, buvo aktyvus užklasinėje veikloje. Kartu ištremta vyresniojo brolio žmona buvo mokytoja, iš kurios jis gavo pirmąsias žinias apie pedagogiką, lietuvių kalbą.

Šešiolikametis vaikinas, sugrįžęs iš Sibiro, baigė Kidulių vidurinę mokyklą, įstojo į neakivaizdines matematikos studijas Vilniaus pedagoginiame institute. Pradėjo ieškoti darbo. Brolienei patarus kreipėsi į Vilkaviškio švietimo skyriaus vedėją. Įsidarbino Klampučiuose matematikos mokytoju.

Atsiradus vietai, dirbo Giedrių mokykloje, tačiau neilgai trukus specialistą perkėlė į Vilkaviškio pagrindinę mokyklą. Vėliau įsidarbino antrojoje Vilkaviškio vidurinėje mokykloje ir ten dirbo iki 1991 metų. Nuo 1991 iki 1997 m. vadovavo rajono švietimo skyriui, po to perėjo dirbti į Alvitą.

Svarbia gyvenimo dalimi V. Piečiukaičiui buvo Alvito pagrindinė mokykla, kurios bendruomenei jis vadovavo beveik 14 metų. Būdamas šios mokyklos direktoriumi jis labai mylėjo jos bendruomenę, vertino kiekvieną jos narį, akcentavo pagarbą žmogui. Vadovaudamas mokyklai rūpinosi materialiniais ir intelektualiniais jos resursais. Buvusieji kolegos V. Piečiukaitį mini kaip labai taktišką, atsakingą vadovą, kuriam ne tik gyvenime, bet ir vadovaujant kolektyvui, visada buvo labai svarbus žmogiškumo faktorius.

V. Piečiukaitis buvo aktyvus Sąjūdžio narys, vienas iš 1988 metais Vilkaviškyje surengto pirmojo Sąjūdžio mitingo organizatorių. Jam suteikta garbė būti Lietuvos Sąjūdžio pirmojo suvažiavimo delegatu.

V. Piečiukaičio dėka Vilkaviškio rajone buvo įkurta tremtinių organizaciją, o jis pats buvo aktyvus jos narys.

Velioniui visada rūpėjo Vilkaviškio rajono reikalai, aktyviai domėjosi vietos politika. Pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais – 1990–1995 m. – išrinktas Vilkaviškio rajono tarybos deputatu, buvo išrinktas ir 2007 m., tačiau tuomet mandato atsisakė. 2011–2015 m. buvo Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys.

Draugų, kolegų, artimųjų ir visos Vilkaviškio rajono šveitimo bendruomenės atmintyje V. Piečiukaitis išliks kaip linksmas, energija trykštantis, gera nuotaika užkrečiantis, humoro jausmo nestokojantis, atsakingas, profesionalus pedagogas, darbštus ir rūpestingas vadovas, nuoširdus ir geras žmogus.

Su mokytais vyresniųjų klasių mokiniais, auklėtiniais V. Piečiukaitis užmezgė stiprius ryšius. Didelis būrys mokytojo ugdytų moksleivių tapo medalininkais, mokėsi respublikinėje neakivaizdinėje matematikų mokykloje. Net ir išėjus į užtarnautą poilsį mokiniai savo mokytojo nepamiršo, aplankydavo, pasveikindavo įvairiomis progomis.

Skaudų praradimą išgyvena jo žmona Valtina, sūnūs Linas ir Algirdas, anūkai, Velionio artimieji ir draugai.

Jo šviesus atminimas liks ne tik artimųjų, bet ir bendradarbių, jį pažinojusių žmonių atmintyje.



Vilkaviškio rajono savivaldybė









Publikuota: 2019-07-30 10:31:13

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai